Laimė ir sėkmė gali būti kiekvieno palydovė, tik reikia labai norėti

Šis žmogus padarė stulbinamą karjerą – nuo paprasto šaltkalvio iki Lietuvos pramonės ministro. Rimvydas Jasinavičius yra vadovavęs ne vienai gerai žinomai gamybinei, projektavimo bei komercinei įmonei, tapo verslininku, investitoriumi. Šiuo metu jis dėsto asmeninių finansų ir investicijų subtilybes Mykolo Riomerio universitete. Technologijos mokslų daktaras, docentas, profesorius yra 176 išradimų bei daugelio mokslinių ir publicistinių straipsnių autorius, įvairių mokslo ir technikos premijų laureatas. Biografija įspūdinga, tačiau, pradėjus kalbėti apie jo pasiekimus, jis pats tik numoja ranka ir tarsteli, kad neverta. „Geriau pakalbėkime apie dėsnius ir veiksmus, kurie padeda kiekvienam gyventi sėkmingai ir laimingai ”, – sako R. Jasinavičius. Anot jo, nebūtina gimti po laiminga žvaigžde, kad pagautum sėkmės svertus. Neva daugeliui, kurie stebi ir skaičiuoja kitų sėkmes, toji žvaigždė tėra tik būdas pasiteisinti, kodėl kitiems sekasi, o jiems ne. „Aš manau, kad kiekvienas žmogus savo gyvenimo tėkmę bei likimą formuoja pats. Visiems pasitaiko ir klaidų, ir nesėkmių, tačiau net ir pačias nepalankiausias situacijas būtina panaudoti savo tobulėjimui bei savo veiksmų gerinimui.“
 

Memai svarbiau už genus


„Viskas prasideda nuo gyvenimo misijos, atskleidžiančios jo prasmę”, – sako R. Jasinavičius. Daugelis žmonių gyvena tiesiog plaukdami pasroviui ir net nėra nė karto pamąstę, dėl ko jie gyvena, kokia jų paskirtis šiame gyvenime. „Labai dažnai pastebiu, kaip žmonės pasiduoda aplinkos poveikiui. Taip besiblaškydamas, žmogus niekada nebus laimingas”, – sako profesorius. Aišku, R. Jasinavičius pripažįsta, kad suvokti savo misiją gyvenime ir nusistatyti iškilius tikslus nėra taip paprasta. Tam reikia ir mąstymo įgūdžių, ir reikiamos patirties.
Daugelis tiki, kad atėjusio į šį pasaulį žmogaus sėkmę lemia jo genai ir kažkokios ypatingos jėgos. „Aš gi įtikėjau, kad žmogaus sėkmę labiau už genus lemia memai”, – sako verslininkas. Memas – kultūrinės informacijos vienetas, vieno proto perduodamas kitam. Tokią sąvoką dar 1976 m. suformulavo biologas evoliucionistas Richard Dawkins. Jis yra pasakęs: „Memų pavyzdžiai yra melodijos, lengvai pagaunamos frazės, drabužių mados, būdas žiesti puodus, auginti medžius, gaminti maistą bei atkartoti įvairiausius veiksmus, kuriuos anksčiau įvaldė ir atliko kiti žmonės.“
„Memai yra kiekvieno gyvojo organizmo veiklos programos, kurios įsitvirtina jo sąmonėje ir pasąmonėje ir kurių veikiamas jis reaguoja į išorės poveikius. Ir, kas svarbiausia, šios programos neperduodamos su genais. Jos susiformuoja stebint ir kopijuojant panašias programas iš aplinkos. Memams priklauso visi mūsų gebėjimai, įpročiai, nuostatos, žmogiškosios vertybės”, – sako R. Jasinavičius. Anot jo, gyvi organizmai, kaip kompiuteriai, susideda iš dviejų dalių. Biologinę (techninę) dalį suformuoja genai, o veiklą lemia veiklos programos. „Jei jų nėra, tai kad ir koks kompiuteris, jis nieko gero nepadarys. Tik geros programos leidžia daug svarbių darbų atlikti”, – pabrėžia verslininkas. Kartu patikslina, kad į kompiuterį įdiegti naują bei pakeisti netikusią programą – gana paprasta: tiesiog ištrynus senąją į jos vietą įrašyti naują. Su žmogum sudėtingiau. Senos programos lengvai neišsitrina, o ilgiems laikams gula mūsų pasąmonėje, net ir tada, kai sužinoma ir išmokstama kažko naujo. „O stresinėje situacijoje dažniausiai suveikia senoji programa”, – šypteli R. Jasinavičius.
Tad lengviausia žmogų lipdyti jo gyvenimo pradžioje, kai jo pasąmonė dar nėra prikaupusi nieko nereikalingo. Užtat ir sakoma, kad labai svarbu suformuoti teisingus memus vaikystėje. „Vaikas, dar visai nesąmoningai kopijuodamas aplinką, jau įgauna pirmuosius memus, kurie ir pasireiškia jo reakcija į aplinką: kaprizai, charakteris, moralės principai“, – lyg ir paprastus gyvenimo dėsnius aiškina profesorius.
R. Jasinavičius pabrėžia, jog jo tėveliai nuo mažumės suformavo jam teisingus memus, ir yra dėkingas už tai. „Taip, pradiniai memai buvo neblogi. Pavyzdžiui, tėvas nuo vaikystės išmokė, kad ir ką daryčiau, turiu pasiekti geriausių rezultatų. Sakydavo: sūnau, jei ėmeisi kokio darbo, privalai tapti geriausias. O mama irgi išmokė, kad niekada kitam negalima daryti to, ko nenori, kad tau kiti darytų, nes visada už atliktus veiksmus ateina adekvatus atpildas“, – tėvelius ir jų geruosius memus prisimena R. Jasinavičius
Kadangi kiekvieno žmogaus elgesį labiausiai lemia jo memai, susiformavę jo gyvenimo aušroje, kopijuojant elgsenos veiksmus, kuriuos kūdikis ir vaikas mato savo artimoje aplinkoje, todėl bendravimas ir elgesys šeimoje yra pagrindinė žmogaus sėkmės įrankių kalvė. „ Tikram žmogui nepakanka vien perduoti palikuoniams savo genus, kur kas svarbiau įamžinti geruosius savo memus. Ir ne tik tarp savo giminaičių, bet ir bendruomenėje“, – tvirtina profesorius.
Dabar jis savo sėkmės memus stengiasi perduoti ir daugeliui studentų. Ir prisipažįsta, jog nėra nieko smagiau, kai jau studijas baigę absolventai randa laiko pasidalinti savo sėkmėmis ir nesėkmėmis. „Džiaugiuosi už juos kaip už savo vaikus. Juk genetiniu tėvu gali būti vos keliems vaikams. O, perdavęs savuosius memus, jaučiuosi didelio būrio jaunuolių tėvu”, – šypsosi dėstytojas, taip galėdamas save pratęsti kitų gyvenimuose.


 

Statūs kilimai visuomet pažymėti stačiais kritimais


R. Jasinavičius tvirtina, kad bet koks ilgalaikės sėkmės pagrindas pirmiausia yra sunkus triūsas. „Viskas, kas lengva, negali būti sėkminga ilgam”. Juk lengvai pasiektos sėkmės veiksmus akyli konkurentai greitai gali nukopijuoti, todėl visada atsiranda daug norinčių tą daryti. Tačiau, jei kelyje į sėkmę reikėjo daug ir sunkių pastangų, mažai kas imasi kartoti tą kelią į Golgotą.“ Tad, pasak jo, iš karto reikia visiems konkurentams pademonstruoti įveikiamus aukšto lygio barjerus ir atsiplėšti nuo jų kelyje į savo tikslą ir tuo įgauti ilgalaikį konkurencinį pranašumą. „Ir ši taisyklė galioja visur. Tiek versle, tiek muzikoje, tiek sporte. Visur, kur žmogus sėkmės kelyje naudoja savo veiklos rezultatus, o ne pažintis”, – apie tai, kaip sugauti savo sėkmės paukštę, sako R. Jasinavičius.
Beje, gyvenime dar labai svarbus veiksmų lankstumas. Juk jei nepavyksta įveikti kliūties iš priekio, reikia rasti būdų apeiti ją iš šono: tiesiog reikia derintis prie aplinkybių ir ieškoti kitų kelių.
„Sunku pasakyti, ar, atsukus laiką atgal, ką nors iš esmės keisčiau. Nei vieno dirbto darbo nesigailiu, nes viskas lyg ir sekėsi. Tačiau dar, kalbant apie sėkmę, galėčiau pridurti, jog nėra gerai, jei žmogui nuolat sekasi. Tai skatina labiau rizikuoti, atitrūkti nuo realaus pagrindo. Klaidų tikimybė išauga, todėl anksčiau ar vėliau nepasiseks. Ir kuo kilimas statesnis, tuo kritimas būna skaudesnis. To nežinojau. Kur staiga kilau, ten teko ir kietai kristi. Šitą taisyklę suvokiau ne iš karto. Vis dėlto dabar galiu pasakyti – kiekvienai daržovei savo laikas. Reikia pradžioje užauginti šaknis, o po to stiebelį. Per anksti neiškišti galvos”, – patirtimi dalijasi R. Jasinavičius.
Savo gyvenimo misiją R. Jasinavičius įvardija kaip nuolatinį siekį tobulėti bei pasiektais rezultatais dalintis su savo aplinka. „Ir šioje srityje dar matau daug galimybių, kurias sieksiu išnaudoti”, – priduria jis.
 

Laimė gamtoje


Verslininkas prisipažįsta, kad jaunystėje galbūt ir mažai laiko skyrė laisvalaikiui. „Galbūt neteisingas kelias, per daug laiko buvo karjerai. Dabar viskas atvirkščiai. Noriu ir galiu daugiau mėgautis laisvalaikiu.“
Verslininkas prisipažįsta, jog gyvena laimingą gyvenimą, džiaugiasi savo ir vaikų šeimomis.
Anot jo, sveikas gyvenimo būdas anksčiau ar vėliau turi būti susijęs su gamta. Žmogus yra gamtos produktas. Laimė priklauso nuo to, kiek harmoningai bendrauji su gamta.
„Nors mūsų šeima gimė ir beveik keturiasdešimt metų gyvename sostinės senamiestyje, tačiau pusę metų laiko praleidžiame šiauriniame Vilniaus pakraštyje – kolektyviniame sode „Veržuva“. Nuo gegužės vidurio iki šalčių kiekvienas vakaras ir savaitgaliai – tenai, – pasakoja profesorius. – Šią savo vasarų rezidenciją suformavome kartu su žmona Maryte. Jos kūrime aktyviai dalyvavo ir abu sūnūs – Nerius ir Girius. Šis sodas yra geriausia mūsų šeimos gyvenimo būdo ir turinio iliustracija“. Kartais draugai ir pažįstami tik gūžčioja pečiais ir sako, jog šeima „pardavusi vasaras, vergauja aplinkai“. Nieko panašaus. Kasdien užtenka dviejų valandų darbo sode, kad jis taptu žavingas. Buvimas gamtoje suteikia atgaivos, o fizinis darbas duoda ir rezultatus”, – į aplinkinių kritiką visuomet argumentuotai atšauna R. Jasinavičius.
Verslininkas prasitaria, jog galbūt būtų idealu nuolat gyventi gamtoje, bet žiemą, kai gamta ilsisi, sode nėra daug veiklos. Užtenka atvykti ir padirbėti lauke tik kartą per savaitę.
Verslininko šeima nesivaiko mados atostogauti šiltuosiuose kraštuose, kai Lietuvoje šilta ir šviečia saulė. Vėlų rudenį ar žiemą – taip. „Kai kas užtai mus ir kolūkiečiais pavadina, bet manęs tai visiškai neskaudina. Reikia sukurti ir turėti savo šeimos dvarą“, – sako R. Jasinavičius.
„Dar vaikystėje, kai su tėvais atsikraustėm gyventi į sostinę, visada svajojau turėti sodą, kokius turėjo mūsų kaimynai. Man visada buvo pavydu ir dar tada užsibrėžiau tikslą, užaugęs būtinai turėsiu savo sodą“, – kaip savo svajonę kartu su visa šeima pavertė realybe pasakoja verslininkas.
„Dažnai susirenkam čia visa šeima. Smagu būti kartu. Bendraujam ir su augalais, ir tarpusavyje. Juk namuose tokio bendravimo nebūtų. Kiek jau išsėdėtume prie stalo ar televizoriaus susėdę, pabostumėm vienas kitam”, – apie mažus ir kartu itin didelius džiaugsmus pasakoja R. Jasinavičius.
Visiems ypatingo džiaugsmo suteikia anūko, Neriaus sūnaus, žaidimai sode. Smagu stebėti jo pirminių memų formavimosi procesą. Atlikdamas vieną ar kitą veiksmą, jis dažnai tvirtina, kad tai darąs „ kaip tėvelis, senelis, močiutė ar mama“. „Augdamas gamtoje, vaikas ir bręsta kitaip. Mato, kaip auga krūmai, žino, kad augalėlių negalima skriausti. Nieko žalio ar nenunokusio nenuskina, mokosi elementariausių darbų: kasti, grėbti, ravėti“, – kol kas vieninteliu anūku, kurio vardas irgi Rimvydas, didžiuojasi senelis.
Jasinavičių šeimos sode karaliauja per 300 augalų rūšių, daugiausiai spygliuočiai ir daugiamečiai krūmai, kuriuos užtenka tik kiek paformuoti, ir jie patys auga, nereikalaudami daug priežiūros. Daugiau nei dvidešimt rūšių vaismedžių ir uogų krūmų pavasarį džiugina akį savo žiedais, o visą vasarą ir rudenį vaišina šeimininkus sultingais vaisiais.
Profesorius garsėja dar ir kaip bene seniausias Lietuvoje šilauogių augintojas. Šilauogės tokia uoga, kuri pagal medikų įrodymus yra sveikiausia uoga iš visų maistų pasaulyje. Jau dešimtį metų derančio derliaus pakanka visai šeimai. „Verslo iš šitų uogų nedarau, bet draugus užkrečiu šiais memais, ir jie irgi įjunka auginti šilauoges”, – apie aistrą uogoms pasakoja R. Jasinavičius. O kur dar spanguolės, remontantinės avietės, valgomieji sausmedžiai, saldžiavaisiai putinai ir dar daug kitų uogų rūšių, apie kurias galima būtų kalbėti nesustojant. Verslininkas prasitaria, kad dar galbūt kitais metais imsis auginti dar kitokių egzotiškų ir įdomių uogų.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai