){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ir kai dirbame, ir kai ilsimės, turėtume jaustis gerai. Jeigu taip nėra, reikia ieškoti priežasčių. Depresija – tai ilgalaikiai (trunkantys ne mažiau kaip 2–3 savaites) nuotakos pakitimai, kai nebėra ir pasitenkinimo iki tol mėgta veikla, ir darbo rezultatais, kai stokojama energijos, susilpnėja dėmesys, išgyvenami kaltės ir nevisavertiškumo jausmai bei mintys apie savižudybę, kai pakinta lytinis potraukis, miegas ir apetitas, o ateitis atrodo tik niūri.
Kai turime daugiau laisvo laiko, psichiniai ar kūno negalavimai gali labiau save priminti. Bloga savijauta ir vidinis diskomfortas gali būti neišspręstų asmeninių psichologinių problemų pasekmė.
Naujametes šventes gali gadinti ir vadinamoji žiemos depresija arba sezoninis afektinis sutrikimas, kurį mūsų gyvenamoje žemės platumoje patiria apie 5 proc. gyventojų. Tai susiję su Saulės šviesos intensyvumo žiemą sumažėjimu ir pasireiškia energingumo stoka, gyvenimo džiaugsmo sumažėjimu.
Vienatvė ir socialinių ryšių stoka. Dalis žmonių daug dirba ir taip tarsi bėga nuo bendravimo, emocinio ir psichologinio artumo. Pasinerdami į darbą, tokie žmonės (juos iš tiesų tinka vadinti „darboholikais“) maskuoja savo problemas. Jie neretai jaučiasi vieniši, tačiau, užuot skyrę dėmesio ir laiko bendravimui, dirba po darbo valandų ir švenčių dienomis. Be intensyvios veiklos jie jaučiasi blogai. O socialinių ryšių, draugų ir artimųjų buvimas labai svarbūs asmens raiškai ir savijautai. Yra psichologinių tyrimų duomenų, įrodančių, kad vadinamasis socialinis tinklas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, yra svarbesnis nei šeima ir sutuoktinis, juo labiau – darbas.
Tokiems žmonėms reikia išmokti ilsėtis (ir ne tik švenčių metu), daugiau laiko skirti sau, neatidėliojant rūpinimosi savimi nežinia kuriam laikui.
Problemos šeimoje. Jeigu santykiai tarp sutuoktinių ar su vaikais blogi, drauge praleisti keletą dienų iš eilės yra sunku. Tokiose šeimose, užuot pasidžiaugus vieni kitais ir sustiprinus šeimos ryšius, per šventes...susipykstama.
Baigiantis metams, mėgstame įvertinti ir susumuoti nuveiktus darbus. Kai neatliktų darbų ir neįvykusių lūkesčių daugiau nei pasitenkinimo tuo, kas įvyko, atrodytų, jau galima sau priekaištauti. O gyvenimo vidurio sulaukusiems 40-mečiams ir 50-mečiams gimtadienis ar Naujieji metai primena: „dar vienais metais pasenai...“. Norėdamas save mušti, lazdą visuomet rasi. Ką daryti?!
Nereikėtų tikėtis, kad šventė ateis savaime.
Viena, reikia pasistengti visus darbus atlikti laiku, ne paskutinę minutę. Neatlikti darbai – tai nuošalėje palikti blogi santykiai su vaikais, neišspręstos šeimos bei asmeninės ir vienatvės problemos.
Reikia pasirūpinti ir savo sveikatos bei imuniteto stiprinimu: valgyti natūralų maistą, vartoti vaisių, daržovių, gerti vaistažolių arbatų.
Pakankami miegokite, kad šventės nesutapatintumėte su poilsiu lovoje. Iš anksto pasirūpinkite dovanėlėmis – nebūtinai brangiomis, bet apgalvodami, kas suteiktų džiaugsmo jūsų artimiesiems ir draugams.
Dėmesys, kurį parodysite seniai matytam draugui ar giminaičiui nuoširdžiai kalbėdami telefonu, kartais juos gali pradžiuginti labiau nei ilgas ir galbūt abi puses varginantis vizitas. Tačiau patiems vengti tokių ryšių ar juos nutraukti ir pasijusti vienišiems bei izoliuotiems nereikėtų. Jeigu žmogus, kurį reikėtų aplankyti ar pasveikinti, vis dėlto nėra artimas ir malonus, gal ir nereikia savęs versti bendrauti tik dėl formalių ryšių. Geriau nusiųsti atviruką ar elektroninį laišką.
Išmokime rasti psichologinę pusiausvyrą: tarp dėmesio sau ir artimiesiems, tarp savo poreikių ir kitų žmonių poreikių, tarp savo sveikatos ir įsipareigojimų darbe, tarp darbo ir poilsio. Jeigu blogai jaučiamės, tai rodo, kad ši pusiausvyra jau išslydo iš po kojų arba slysta, t.y. kad turime neišspręstų problemų. Jeigu tai bendravimo nesklandumai, padės psichoterapeutas, jeigu fizinės sveikatos sutrikimai – pasitarkite su bendrosios praktikos gydytoju, kaip rasti pačius geriausius problemų sprendimo būdus. Gal pakaks gero patarimo, kaip bendrauti, kada riboti ir kada plėsti socialinius ryšius bei santykius ir kaip tai daryti.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę