Per didelis darbštumas kenkia sveikatai

Nuostabu būti atsidavusiam darbui. Bet ar gerai, kai darbas yra visada pirmoje vietoje ir bet kokia kaina? Per didelis darbštumas kartais tereiškia patologinį potraukį dirbti.
 

Priklausomybė nuo darbo


Nė viena priklausomybė nėra taip maloniai priimama ir sveikinama visuomenės, kaip priklausomybė nuo darbo. Tarsi ir gerai, jei žmogus iš visų jėgų stengiasi aprūpinti savo šeimą, vaikus. Bet ar gerai, kai to pasekmė – psichiškai ir fiziškai išsekusi mama, tėvas, sutuoktinis? Ar gerai, kai dėl atsidavimo darbui nutrūksta tarpusavio santykiai? Kai kraujuojanti skrandžio opa tampa karjeros pranašu? Argi 70 val. darbo savaitė yra tai, ko žmogus siekia?
Darboholizmas, persidirbimas išties yra nemenka problema. Japonų mokslininkai teigia, kad apie 10 000 žmonių šioje šalyje kasmet ištinka mirtis dėl persidirbimo.
 

Ką daryti?


Taigi nuo ko pradėti? Pirmiausia, nereikia manyti, kad persidirbimas yra tik pozityvu. Nenumokime ranka, sakydami, kad kitaip negalima, kad dabar yra toks gyvenimas, tokie visuomenės ar šeimos poreikiai.
Žinokite, kad darboholizmas yra tokia pat priklausomybė, kaip ir kitos. Priklausomybių šaknys glūdi mūsų viduje, tai daugiau nei noras dirbti. Tai nepriklauso nuo jūsų vadovo, nuo jūsų šeimos poreikių – ir tuo nesiteisinkite. Jūsų vidinis balsas reikalauja, kad siektumėte kažko idant jaustumėtės įvertintas kaip asmenybė. Priklausomas žmogus siekia susidoroti su vidiniais jausmais, su neteisingu savęs ir aplinkos vertinimu.


 

Ar nuovargis – liga?


Liga – lėtinis nuovargio sindromas. Pagrindinis negalavimas – padidėjęs nuovargio, išsekimo jausmas. Žmogus jaučiasi „išsisėmęs“, krinta darbo produktyvumas, sunku atlikti net kasdieninius darbus, sunku susikaupti, mąstymas tampa neproduktyvus.
Jaučiamas nuolatinis energijos trūkumas, silpnumas, raumenys „silpni“, juos „skauda“. Tokį žmogų vargina įtampos galvos skausmai, galvos svaigimas. Dažnai pacientas tiesiog pasako, kad blogėja jo fizinė ir psichinė sveikata, kad jis tapo dirglesnis ir piktesnis, nekantrus. Jį gali varginti lengvas nerimas, pablogėjusi nuotaika. Būna ir miego sutrikimų (nemiga ar mieguistumas). Gali būti ir lengvų virškinimo sutrikimų (kinta apetitas, blogas virškinimas ir kt.).
 

Ar jūs sergate lėtiniu nuovargio sutrikimu?


Perskaitykite keletą klausimų ir bandykite į juos atsakyti. Jei atsakysite „taip“ į bent vieną iš jų, gali būti, kad sergate lėtinio nuovargio sindromu.
• Ar jaučiatės pavargęs gana ilgai (> 6 mėn.) ir net tuomet, kai gerai pailsite ar nieko nedirbate?
• Gydytojas nerado ligos, galinčios paaiškinti jūsų blogą savijautą?
• Ar tegalite atlikti mažiau nei pusę to, ką padarydavote, kol nesijautėte blogai?
• Ar yra simptomų, sutrikimų kurie vis tęsiasi/kartojasi maždaug 6 mėn., tokių kaip:
• gerklės skausmas, sunku nuryti seiles,
• nepaaiškinami raumenų skausmai,
• galvos skausmai,
• pablogėjusi atmintis, sunku sukaupti dėmesį,
• blogiau miegate,
• tapote irzlus, greit supykstate,
• daug greičiau pavargstate nuo darbų, kurie anksčiau jūsų nevargindavo,
• blogesnis apetitas, sutrikęs virškinimas.
 

Kaip gydomas lėtinio nuovargio sutrikimas?


Pirmiausia reikia ieškoti sutrikimo priežasčių. Jei kreipsitės į gydytoją, jis patikrins jūsų sveikatos būklę, paskirs reikalingus tyrimus (pvz., kraujo tyrimą). Specifinių tyrimų, galinčių nustatyti lėtinio nuovargio sindromą, nėra.
Kai kurie simptomai, tokie kaip raumenų skausmai, nerimas, dirglumas, įtampa, blogas miegas, gali būti gydomi vartojant medikamentų, vitaminų, maisto papildų ir mineralų. Sergant lėtiniu nuovargio sutrikimu reiktų vartoti magnio ir B grupės vitaminų preparatų (pvz., MagneB6). Magnis yra būtinas organizmui mikroelementas, dalyvaujantis plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą bei kai kurių fermentų veikloje. Vitaminas B6 yra svarbus normaliam nervų sistemos funkcionavimui. Kai trūksta magnio, gali kamuoti nuolatinis nuovargis, raumenų skausmas bei mėšlungis, sutrikti širdies ir virškinamojo trakto veikla. Papildomai vartojant MagneB6, stiprinama nervų sistema, didėja atsparumas stresui, gerėja miegas. Toks poveikis gali padėti sergant lėtiniu nuovargio sindromu.
 

Kaip galite sau padėti dar?


• Užsiimkite veikla tada, kai jaučiatės darbingiausias, kupinas energijos ir sveikatos.
• Tiek, kiek leidžia būklė, mankštinkitės. Fiziniai pratimai gerina kraujotaką, padeda atsipalaiduoti, stiprina kūną ir protą.
• Supraskite savo jausmus (liūdesį, pyktį), įvertinkite ir išmokite juos tinkamai išreikšti. Jums reikia atgauti energiją, kurios netekote.
• Jei jaučiate, kad pablogėjo dėmesys ir atmintis, gydymo pradžioje bandykite pasižymėti svarbiausius darbus ir įvykius. Galbūt dėmesiui ir atminčiai gerinti jums reiks medikamentų.
 

Atminkite


Darbas labai tinka, kai reikia numalšinti skausmą, pamiršti išsiskyrimą, išsivaduoti iš skausmo, kaltės ar kitų jausmų, nuo kurių norisi pabėgti. Tačiau ilgalaikio persidirbimo simptomai gresia liga.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai