){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nemiga yra tada, kai asmuo neužmiega ar blogai miega naktį, prabunda, o ryte nesijaučia pailsėjęs, ir visa tai tęsiasi ne trumpiau kaip tris savaites. Nemiga gali būti pirminė ir antrinė.
Pirminė nemiga yra tuomet, kai nėra jokių veiksnių, galinčių sukelti nemigą, pavyzdžiui, nieko neskauda, nėra temperatūros pokyčių, asmuo niekuo neserga ir nevartoja vakare vaistų, trukdančių užmigti.
Nevertėtų daug jaudintis dėl vieną naktį trunkančios trumpalaikės atsitiktinės nemigos, sukeltos streso ar emocinės įtampos. Jeigu kitą naktį galima išsimiegoti už praėjusią, vadinasi, tai normalu.
Labai svarbu, kad ta trumpalaikė atsitiktinė nemiga nesukeltų nerimo. Tokiu atveju žmogus pradeda galvoti, kad jis gali neužmigti ir vėl, o tokia būsena gali „įsukti“ nemigos mechanizmą. Todėl labai svarbu, kad žmogus suvoktų, jog vieną naktį nemiga niekam nekenkia.
Pastebėtas labai įdomus dalykas: jei žmogus yra labai liūdnas ir nebenori gyventi, vienos nakties nemiga gali turėti net teigiamą įtaką. Asmuo, praleidęs naktį su artimais draugais, išsišnekėjęs, ryte jausis daug geriau. Neleidimas žmogui miegoti vieną naktį pašalina depresiją ir mintis apie savižudybę. Tačiau kitais atvejais nemiegojimas vieną naktį situaciją gali net pabloginti.
Visuomet reikia išsiaiškinti, ar žmogus nemiega tik naktį, o dieną galėtų užmigti, ar, negalėdamas miegoti naktį ištisas savaites, negali užmigti net ir dieną. Pastaruoju atveju tai jau yra tikroji nemiga.
Antrinė nemiga pasireiškia tada, kai žmogus negali užmigti, prabunda naktį, atsikelia nepailsėjęs, bet nežino, kodėl, o dieną jaučiasi mieguistas – jis gali užmigti per paskaitą, važiuodamas automobiliu ar sustojęs prie šviesoforo, svečiuose pavalgęs. Tai yra nemiga su mieguistumu. Jei žmogus jaučiasi mieguistas dienos metu, o nakties miegas nevisavertis, galima įtarti dvi ligas: kvėpavimo apnėją arba neramių kojų sindromą.
Kvėpavimo apnėja yra tada, kai žmogus trumpam nustoja kvėpuoti. Nustačius apnėjos priežastį, pacientas yra gydomas, ir nemigos problema išnyksta.
Jei pasireiškia neramių kojų sindromas, žmogus paprastai jaučia, kad jis negali ramiai ilgą laiką gulėti viena poza, jam reikia judinti kojas. Kitas variantas – kai tėra pavieniai kojų judesiai, žmogus naktį spardosi, o ryte skundžiasi, kad yra nepailsėjęs, nuvargęs, blogos nuotaikos. Psichiatrai tokiu atveju skiria antidepresantų, o tai situaciją tik pablogina. Tokiu atveju reikėtų paklausti, ar asmuo nesispardo naktį, ar nejaučia ryte, kad jo kojos yra sunkios, tarsi jis ištisą naktį būtų spardęs kamuolį. Tuomet gydytojai tiria, ar žmogus neserga diabetu, neuropatijomis.
Tikroji nemiga gali būti ankstyvas depresijos požymis. Kada žmogus nemiega naktį, miegas nėra visavertis, smegenų sistemoje atsiranda sutrikimų. Labai dažnai būna taip, kad nemiga tęsiasi apie metus, o tada pradeda ryškėti kiti depresijos simptomai, pvz., valgymo sutrikimai, nuotaikos svyravimai, svorio kritimas.
Neišsimiegojus vieną naktį, vertėtų savęs paklausti, kokie veiksniai tam galėjo turėti įtakos: gal buvo per karšta? gal trūko oro? ar nebuvo triukšmo? ar neprisivalgiau prieš eidamas miegoti? ir pan. Miego trukmė neturi reikšmės. Vienas žmogus gali puikiai jaustis visą gyvenimą miegodamas po šešias valandas, kitas – po dešimt. Tačiau miego trukmės pakitimas pora valandų į vieną ar kitą pusę (pvz., visą gyvenimą miegojus kasnakt po šešias valandas staiga pradedama miegoti po devynias) jau yra kritinis.
Metams bėgant miego trukmė gali kisti, ir tai yra normalu. Pavyzdžiui, vaikai iki 7-erių metų keliasi anksti, 12–16 metų paaugliai miega labai ilgai, o paskutiniųjų klasių moksleiviai bei pirmųjų kursų studentai priverstinai nemiega naktimis. Paprastai jie pradeda naktinį gyvenimą, nutraukia savo vakarinį miegą, dirbtinai sutrumpina jo trukmę, pakeičia bioritmą, todėl nebegali užmigti vakare. Tai yra didžiulis kenkimas savo sveikatai, kadangi, pakeitus miego ritmą, pasikeičia hormonų sistema, be to, slopinama imuninė sistema. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, penkerius metus trunkantis miego sutrumpinimas dviem valandomis du su puse karto padidina mirtingumo riziką.
Miego kokybei be galo svarbu lovos patogumas, ypač vyresniems žmonėms. Vyresniame amžiuje atsiranda amžinių osteochondrozinių pakitimų, stuburo diskozės ir pan., todėl ypač svarbu lovos čiužinio kokybė. Geriausia, kad jis būtų fiziologinis, ne per daug kietas ar minkštas, be įdubimų. Dabar gaminami čiužiniai, kurie kinta atitinkamai pagal žmogaus kūno svorį – tuomet visiškai atsipalaiduoja raumenys, nebūna stuburo skausmų. Nes vėlgi – esant stuburo įtempimui, atsiras neramių kojų sindromas.
Vakare padėtų užmigti mėtų, melisų arbata, kelios valerijono tabletės, žolių preparatai. Jei nemiga, nevisavertis miegas ir nuovargio jausmas ryte trunka ilgą laiką, vertėtų kreiptis į gydytoją.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Tai i fb ieik ir paklausk kvieskite daktaro
Dabar gydytoja paskyre ”svelniu” vaistuku, tai tikiuos nepakenks man, o kai atsistatys ritmas, manau ir toliau saldziai miegosiu kad anksciau.Ir labai buvo sunku atsikratyt nerimo, bo vis masciau po keliu savaiciu nemigos, kad ir vel neuzmigsiu, visaip save itikinejau, kad uzmigsiu...tu uzmigsi....uzmigsi..o velnias, vistiek neuzmiegu.