){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pastaruoju metu, be minėtų nedidelių „užmiršimų“, pastebimi ir kiti, šiek tiek rimtesni vaikų atminties sutrikimai.
Ir nieko keisto – įvairios naujos technologijos leidžia naudotis jų atmintimi, nelavinant savosios. Retai kada vaikai skaičiuoja mintinai, dažniausiai tai daroma mobiliuoju telefonu, kompiuteriu ar kalkuliatoriumi. O kur dar priminimai telefone ir kompiuteryje, visa tai visiškai nelavina atminties ir netgi ją silpnina. Be to, atmintį neigiamai veikia stresai, blogi santykiai šeimoje.
Gebėjimui atsiminti ir įsiminti didelę reikšmę turi miego trukmė ir kokybė. Nepakankamai miegant silpnėja atmintis, suvokimas ir pažinimas.
Mokymuisi ir gebėjimui įsiminti taip pat trukdo leidžiama garsi, triukšminga muzika, televizorius.
Beje, dar apie televizorius ir kompiuterius. Manoma, kad nuo jų nuolat sklindantis spinduliavimas gali sukelti nervų sistemos išsekimą. Todėl vaikų, kurie labai daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano, atmintis silpnėja, jie ima prasčiau mokytis, darosi suglebę, be iniciatyvos.
Jokiu būdu negalima barti vaiko, kad jis kažką pamiršo ar neįsiminė, vietoj to reikia stengtis jam padėti surasti būdą, kaip lengviau įsiminti.
Susilpnėjusi vaiko atmintis vargina ne tik jį patį, bet ir jo artimuosius, vaikas tampa irzlus ir įsitempęs. Todėl jam reikia padėti.
Pirmiausia pabandykime apibūdinti, kas tai yra atmintis. Ją galima apibūdinti kaip gebėjimą atsiminti ir išlaikyti informaciją.
Atminčiai svarbi atranka: geriau įsimename ir išlaikome atmintyje tai, ką geriau suvokiame, kas labiau domina, ką laikome svarbiu ir atsimintinu dalyku.
Jau senovės Graikijoje buvo skiriamos dvi atminties rūšys – prigimtinė ir dirbtinė. To meto filosofai buvo įsitikinę, kad dirbtinę atmintį būtina lavinti, o prigimtinė atmintis yra duotoji. Ir jie neklydo. Įvairiomis specialiomis treniruotėmis ir kitais įsiminimą lengvinančiais būdais lavinant dirbtinę atmintį gaunami akivaizdūs rezultatai. Buvo pastebėta, kad lavinama dirbtinė atmintis gerokai lenkia prigimtinę. Nustatytos metodikos, skatinančios įsiminimą.
Atminčiai lavinti yra sukurta daug specialių įsiminimą skatinančių žaidimų, dėlionių, dainelių ir kitų priemonių, kurias galima pritaikyti ne tik vaikų ugdymo įstaigose – darželiuose ir mokyklose, bet ir kasdien bendraujant su vaiku šeimoje.
Namuose vaikų atmintį galima lavinti pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, svarbu vaiką sudominti, suintriguoti, kad tai tik linksmas žaidimas.
Pavyzdžiui: ant tuščio stalo surikiuojate šešis skirtingus žaislus, leidžiate vaikui juos apžiūrėti, paragindami įsidėmėti, kokie tai žaislai. Po to, vaikui nematant, nuimkite vieną kurį nors žaislą nuo stalo ir paprašykite vėl peržiūrėti „žaislų parodą“. Paklauskite, ar visi daiktai tebėra, jei ne – tai kurio trūksta.
Šį pratimą galima kaitalioti, pvz., ant stalo sudėlioti skirtingos spalvos ar formos kaladėles, galima žaisti ir „saldžiai“ – su įvairių rūšių saldainiais. Būtų gerai į žaidimą įtraukti ir kitus šeimos narius – visiems bus linksma ir naudinga!
Tačiau gyvename tokiame pasaulyje, kuriame pilna veiksnių, neigiamai veikiančių mūsų ir mūsų vaikų atmintį, tad kartais vien specialių atminį lavinančių pratimų neužtenka.
Atminčiai pagerinti ir koncentracijai padidinti yra sukurta gana daug preparatų. Daugelio jų veiklioji medžiaga – dviskiaučio ginkmedžio ekstraktas (Ginkgo Biloba). Moksliniai tyrimai ir gydytojų praktikų patirtis rodo, kad ginkmedžio ekstraktas gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, jo vartojant sumažėja nuovargio, nerimo ir blogos nuotaikos simptomai.
Ginkmedžio ekstraktas gerina smegenų ir viso organizmo kraujotaką, saugo nervų ląsteles nuo žalingo įvairių veiksnių poveikio, reguliuoja kraujagyslių tonusą ir elastingumą, užtikrina geresnę kraujotaką, mažina kraujo klampumą.
Preparatai su ginkmedžiu naudingi ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, o ypač – vyresnio amžiaus žmonėms.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę