Kai užklumpa širdies nerimas...

Slenkant metams išmokstame susitaikyti su pamažu besikeičiančia išvaizda, mažėjančiu fiziniu pajėgumu, trumpalaikiais sąnarių ir nugaros skausmais. Tačiau širdies liga paprastai žmogui reiškia ženklą, kad jo būklė gali būti pavojinga gyvybei, ir į skaudančią širdį negalima žiūrėti taip lengvabūdiškai kaip į maudžiantį sąnarį… Skaudanti širdis primena - aš negyvensiu amžinai.
 

Psichologinės reakcijos į širdies ligą


Pirma psichologinė reakcija susirgus širdies liga - išgąstis, baimė. Tai sveika reakcija, kuri paskatina susirūpinti savo sveikata ir gyvenimo būdu. Būtent baimė, kad širdies liga gali pablogėti, skatina mesti rūkyti, sumažinti riebaus, kaloringo maisto vartojimą ir reguliariai tikrintis širdies būklę bei vartoti vaistų, nors ir nejaučiama stipresnių simptomų. Ignoruojantys ligos baimę širdies ligomis sergantys pacientai paprastai sako, kad jiems “nieko nėra”, “praeis savaime”, ir vengia lankytis pas medikus, skatinami tos pačios baimės, kad jiems suras “nepagydomą” ligą. Tačiau dalis (nuo 5 iki 10 proc.) širdies ligomis sergančių žmonių jaučia per didelę baimę, ir ši baimė pati tampa liga, tik jau ne kūno, bet psichikos. Tai vadinamoji nerimo sutrikimų grupė. Iš jų sergantiesiems širdies ligomis vyrauja panikos priepuoliai ir fobijos (baimės). Sergantiesiems panikos sutrikimu atsiranda staiga, be priežasties kylančių priepuolių, kurių metu pasireiškia ne tik širdies skausmas, plakimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, bet ir kūno drebulys, tirpimas, karščio pylimas ar šaltkrėtis, oro trūkumas, galvos svaigimas, alpimo jausmas, diskomfortas pilve, nerealumo jausmas, stipri mirties baimė. Tokiu atveju būtina ne tik kardiologo, bet ir psichiatro pagalba.


Fobijoms būdinga viena konkreti diskomfortą kelianti ir darbingumą mažinanti baimė. Sergantiesiems širdies ligomis dažniausiai pasireiškia ligos (pvz., miokardo infarkto) baimė, vadinama nozofobija, ir mirties baimė - tanatofobija. Kartais šios baimės tokios stiprios, kad pacientas vienas bijo išeiti iš namų, nes “gali pablogėti jo sveikata”, o šalia nebus galinčiųjų suteikti pagalbą. Paradoksas, bet per stipri baimė nuo širdies ligos pablogėjimo žmogų ne apsaugo, bet kaip tik paskatina greičiau plakti širdį, pakilti arterinį kraujospūdį, atsirasti vainikinių širdies kraujagyslių spazmams, ir tai dar labiau blogina širdies būklę.
Kita psichologinė reakcija į širdies ligą - netekties jausmas, liūdesys. Liūdna, kad praėjo geriausi gyvenimo metai, kai buvome sveiki, kai nereikėjo laikytis jokių dietų ir režimų, kai nereikėjo galvoti apie vaistus ir sveikatą. Juk dalies dalykų, kurių kažkada nepasiekėme ar nenorėjome siekti, kurių savo noru ar verčiami aplinkybių atsisakėme, jau niekada neturėsime... Psichologiškai sveikas žmogus sugeba susitaikyti su praradimais, prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių ir gyventi ne praeitimi, ne ateitimi, bet realia tikrove, džiaugtis likusiu gyvenimu. Tačiau ne visi taip gali.
 

Kai nerimas ir liūdesys tampa depresija


10-15 proc. sergančiųjų širdies ligomis kartu pasireiškia ir depresija. Skirtingai nuo liūdesio ar gedėjimo reakcijos, sergantis depresija žmogus nebemato gyvenime nieko teigiamo, viskas nusidažo pilkomis ar juodomis spalvomis, vargina nuovargis, energijos stoka, nebeteikia džiaugsmo anksčiau buvę malonūs įspūdžiai, prarandamas gyvenimo džiaugsmas, noras bendrauti. Ateityje, atrodo, nieko gero nebebus, dėl to net nebejaučiama natūralios mirties baimės - sergantieji mąsto pesimistiškai: “koks skirtumas, dabar ar paskui”, “geriau jau numirti greičiau, nevarginti kitų” (dažnai depresija sergantis žmogus artimiesiems jaučiasi tik našta). Blogėja dėmesys, darbingumas, pasitikėjimas savimi, prisimenami tik nemalonūs, skausmingi praeities įvykiai. Ypač dažna depresija po miokardo infarkto - ji pasireiškia 15-20 proc. pacientų ir labai pablogina išgyvenamumo prognozę. Jei po persirgto miokardo infarkto miršta tik 3 proc., tai esant kartu ir depresijai, mirtingumas padidėja iki 17 proc. Šie skaičiai rodo, kad į sergančiojo širdies liga nuotaiką būtina atkreipti labai rimtą dėmesį. Lengvais atvejais reikalinga psichologinė pagalba, dėl to niekada po sunkios ligos nepakenks psichologo konsultacija, net jei ligonis ir neprisipažįsta jaučiąs kokių nors psichikos sutrikimo simptomų. Įtariant nerimo sutrikimą ar depresiją jau būna reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas.
 

Ar galima sėkmingai gydyti širdies ligą ir depresiją?


Šiuo metu yra saugių vaistų, tinkamų tiek nerimo sutrikimams, tiek depresijai gydyti. Vienas iš jų yra selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) citalopramas (Cipramil). Šis vaistas neveikia širdies būklės, beveik nesukelia nepageidaujamų poveikių ir nesąveikauja su kartu skiriamais vaistais, taip pat ir nuo širdies ligų. Moksliniai tyrimai parodė, kad Cipramil yra saugus vaistas gydant depresija sergančius pacientus, kuriuos vargina gretutinės širdies ir kraujagyslių ligos bei hipertenzija. Jį gerai toleruoja vyresnio amžiaus žmonės, ir Lietuvoje jis yra pripažintas pasirinktinu vaistu žmonėms, vyresniems nei 65 m. amžiaus. Gydant Cipramil paprastai ne tik mažėja depresijos ir nerimo simptomai, bet ir gerėja širdies būklė bei pasveikimo nuo širdies ligos prognozė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai