){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jonė iš lėto renka žodžius ir pasakoja, pasakoja. Tik ranka gal kiek per daug nervingai braukia savo trumpus, berniokiškai kirptus plaukus. Klasėje - ji ir aš. Visi kiti su auklėtoja nuėjo į salę. Linksminasi. Šoka (Dieve, jau 15 metų po mokyklos baigimo!). Kiek nejauku, kad su Jone likome dviese...
Mokyklos laikais nebuvome geriausios draugės. Tačiau abi mėgome pokštauti ir drįsdavome šiek tiek paerzinti “Barškuolę” - matematikę. Ji visiškai nesuprato humoro. Ir tai mus “kaitino”.
Beje, nė viena klasės mergaitė taip drąsiai nereiškė savo nuomonės kaip Jonė. Tai ji pirmoji mokyklos valdžiai pradėjo purkštauti: “Kodėl net pasilinksminimo vakarėliuose turime dabintis uniformomis?” Ir kartą ... pasirodė šokių salėje apsitempusi raudona palaidinuke ir juodu trumpu sijonėliu. Visų vaikinukų žvilgsniai taip ir paskendo joje...
Kad Jonė šįvakar su manimi taip atvirauja, savotiškai jaudina. Šimtą metų su niekuo taip natūraliai ir nuoširdžiai nesikalbėjau. Tik, keista, negaliu atsikratyti sapną primenančio jausmo. Atrodo, jog būčiau įkritusi į gilų išdžiūvusį šulinį. Virš jo - žvaigždėtas dangus. Ramu, nieko nebijau. Žvelgiu iš šulinio dugno į žvaigždes, ir tiek. Iš čia jos matosi ryškiausiai...
Kodėl aš? Už ką? Kodėl tai atsitiko su manimi? Kuo nusikaltau Dievui? - Jonė savo klausimų tirada išplėšia mane iš netikėtai aplankiusios vizijos. Klausausi, kaip ji, susitaikiusi su diagnoze (gimdos kaklelio vėžys, navikas išplitęs į gimdos kūną), dar ilgai užduodavo šiuos klausimus likimui. Tik jau nebelaukdavo atsako.
Andrius lengvabūdiškai neįtikinėjo jos, kad viskas bus gerai, ir Jonė greitai pasveiks. Jis nežaidė laimingos pabaigos “žaidimo”, o nuolat kartojo: “Tu labai reikalinga mūsų mažajai Rūtai ir man”. Beje, taip elgdamasis net nenutuokė, kad tuo metu Jonei šie žodžiai buvo pats patikimiausias gelbėjimosi ratas.
Po operacijos (pašalinta gimda) ir švitinimo grįžau namo. Jie buvo pasikeitę, kaip ir visas pasaulis. To, kam anksčiau teikiau reikšmės, visiškai nebereikėjo. Negalėjau klausytis rytmetinių radijo žinių. Pikantiškos laikraščių žinutės (kurias anksčiau permesdavau akimis prie kavos puodelio) erzino ir sėjo neviltį. Karjeros moterys, verslininkai vyrai, paauglės manekenės, nutvieksti šlovės spindulių, sukosi tuo pačiu ratu: iš leidinio į leidinį. Ir dalijosi salstelėjusiomis išpažintimis.
Reklamos skelbimai, rodos, tyčiojosi: “Kosmosas jūsų namuose. Neįtikėtinos jo gydomosios ir kitos savybės”; “Svajonių Džinė laukia savo Aladino”; “Parduodama užšaldyta kiaulių šoninė, šiek tiek apgadinta kelių eismo įvykio metu”... Paskui šią tuštybės mugę vilkosi vienadienės meilės ir laimės likučiai, geismo trupiniai, išblėsusi viltis.
Savaitėmis nebeprieidavau prie televizoriaus. Džiaugiausi radusi sau naują pramogą - pasisėdėjimus prie lango. Atsiveriu langą į sodą ir klausausi, kaip krenta obuoliai. Laukiu, kol vyras parves iš darželio Rūtelę. Kalbuosi su ošiančiais medžiais. Girdžiu, jie perspėja: “Negalima nugalėti iš karto ir visam laikui. Nugalėti reikia kasdien”.
Jonė pakyla nuo suolo, lėtai pereina klasę. Prieina prie lango. Žiūri į kiemo beržus. Tyli. Paskui neatsigręžusi klausia:
- Ar žinai, kas yra baimė? - ir nelaukdama mano atsakymo tęsia. - Baimė. Ji dvelkia. Vystančiomis šermenų gėlėmis. Ligoninės virtuve. Karboliu. Operacinės sterilumu. Mėtiniais čiulpinukais, kuriuos palatoje paliko Rūtelė...
Baimė. Ji daro su tavimi, ką nori. Atima žadą, sustingdo kraują, šiurpuliais veria kūną. Ji erzina, tyčiojasi, gniuždo. Bet taip pat suteikia jėgų. Verčia nepasiduoti. Ir kovoti su neganda. O gal likimu?
Baimė. Tai - nakties tamsoje pasiklydusi rauda. O gal drovi rytmečio šypsena (naktis praėjo be skausmo!)? Aklas įniršis? Pyktis? Ar begalinis noras gyventi?
Baimė - paikas draugų sutrikimas ir netaktiški klausimai: (“Kodėl taip stipriai viską imdavai į širdį? Gal todėl ir liga pakirto?”; “Kas tavo šeimoje sirgo vėžiu?”; “Ar jūsų giminės nelydi prakeiksmas?”). Sutrikusiems draugams (tik dabar supratau) atrodė, kad bus lengviau, jei kartu atrasime realų paaiškinimą...
Ir aš, ir jie mokėmės. Mokėmės atitolti nuo žeidžiančio tiesmukiškumo, nejaukios savijautos ir savosios baimės.
Jonė atsitraukia nuo lango. Sugrįžta prie suolo ir vėl jame susirango. Netikėtai paklausia, kodėl aš “taip kompleksuotai” klausausi jos pasakojimo. Ko gero, ji teisi. Šyptelėju prisiminusi, kaip skubėdama į susitikimą, ilgai vargau besistengdama delikačiai išprašyti įkyrią kaimynę. Tikra votis! Vos ne kas antrą dieną pristinga druskos...
Taip, esu kompleksuota. Nesugebu išsivaduoti iš priverstinio bendravimo (“Negražu atstumti vienišą kaimynę”; “Ką žmonės pasakys?”).
- Žinai, - Jonė nutraukia mano mintis. - Jei gerbi save, privalai sugebėti pasakyti “ne” bet kurioje situacijoje! Liga šio meno žaibiškai išmoko. Jau seniai nebedarau to, ko nenoriu. “Ką žmonės pasakys”, “privalau”, “turiu” - juk tai, viso labo, tik apspurusios sąvokos. Didelis muilo burbulas, kuris lengvai sprogsta. Ir išvaduoja tave nuo smulkmenų, įtampos, įtarumo.
Prisimenu, išėjusi iš ligoninės, ėmiau nerimauti. Kankinausi: ar dar ilgai Andrius neš savąją išmėginimų naštą? ar nepalūš? Nepaneigsi: sirgdama susilaukiau nuolatinio jo dėmesio, paramos ir meilės. Tačiau viskam yra riba. Žmogus - ne geležinis.
Kuo savo vyrą galėjau pradžiuginti? Slenkančių plaukų kuokštais? Ką jam galėjau dovanoti? Tik nuovargį, išsekimą ir nerimą. Ar po švitinimo dar įmanoma kurti intymaus vakaro planus? Kaip manai, ar lengva įžengti į miegamąjį, kai išimta moteriškiausia tavo kūno dalis...?
Suvokiau: jei nuolat apie tai galvosiu - sunaikinsiu save. Privalėjau susitaikyti: yra taip, kaip yra. Ir gyventi toliau. Žinojau: man pakaks ir vieno Andriaus komplimento, kad išgyvenčiau abejonių kupiną dieną.
O Andrius nenukrypdamas ėjo savo keliu - nuolat kartojo, kad viskas bus gerai, ir nešykštėjo gerų žodžių.
Nebekvaršinau sau galvos įvairiausiomis baimėmis, galimomis išdavystėmis ir panašiomis mintimis. Praregėjau: nelaimingas ne tas, kuris ligotas, o tas, kurio niekas nemyli.
Abi su Jone suklūstame. Salėje šokiai įsisiūbavo kaip reikiant. Buvusi vienuoliktoji “B” pašėlo. Ir gerai - pelenai dar nebyra!
- Įdomu, kas iš vaikinų šokdina “Barškuolę”? - užklausiu Jonės.
- Niekas. Ar negirdi seniūnės komandos: “Kviečia merginos!”
Ir staiga mus suima juokas. Dar sekundė - ir iškrisime iš suolo. Kaip kadaise, kai buvome dar mokinukės...
Psichoterapeutė
Jūratė LAŽINSKIENĖ
Ši istorija - puiki moters išgyvenimų raidos iliustracija. Ji, likimo valia atsidūrusi ant Būties ir Nebūties slenksčio, priversta žvilgtelėti, kas ten - Anapus. Deja, to niekas nežino...
Baimė. Ji suima kiekvieną, kam lemta atsidurti ties tuo slenksčiu. Moteris iš pradžių neigia mirties grėsmę. Vėliau pyksta, liūdi, baiminasi, puola į depresiją, kol pagaliau susitaiko su liga.
Žmogus, išgyvendamas netekties ar mirties grėsmę, gali “užstrigti” ties kuria nors anksčiau paminėta išgyvenimų stadija. Pavyzdžiui, jei jis “užstringa” depresijos fazėje, dažnai konstatuojama kliniškai sunki šios ligos forma. Toks ”užstrigimas” gali trukti ilgai (arba niekada nesibaigti). Tokiu atveju žmogus taip ir nesusitaiko su liga, nelaimė jo nesubrandina...
Galimi trys išeities iš krizinės situacijos variantai. Pirmasis - žmogus po krizės (artimo asmens netekties, sunkios ligos ir pan.) sugeba išlikti toks, koks buvo anksčiau. Antrasis - liga, nelaimė žmogų pakerta, sužlugdo. Jis jau niekada nebeatsigauna (prasideda įvairios ligos, keičiasi charakteris ir pan.). Trečiasis - žmogus po krizės tampa stipresnis, brandesnis negu buvo prieš tai. Ir paradoksas - džiaugiasi, kad liga jam leido pajusti akimirkos trapumą ir gyvenimo vertę.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę