Moksliškai sezoninę depresiją ar žiemos depresiją specialistai vadina sezoniniu afektiniu sutrikimu, kuris pasireiškia sutrumpėjus dienoms ir atsiradus šviesos trūkumui.
Žmogus greičiau pavargsta, mažėja jo nervų sistemos atsparumas, atsiranda dažnesni miego sutrikimai, sumažėja darbingumas, žmogus apskritai tampa mažiau aktyvus, nori laiką leisti namuose, mažiau bendrauja. Prie to prisideda ir padidėjęs apetitas, gali stipriau reikštis psichikos sutrikimai, o moterims – priešmenstruacinis sindromas.
Diagnozė ir simptomai
Iš tiesų nėra žinoma, kas tiksliai sukelia sezoninę depresiją, tačiau manoma, kad šviesos trūkumas tarsi sulėtina žmogaus biologinį laikrodį, reguliuojantį nuotaiką, miegą ir hormonus, ir jis normaliai „veikti“ pradeda tik atėjus šiltajam metų laikui ir natūraliai gaunant daugiau šviesos.
Kita teorija teigia, kad dėl sezoninės depresijos „kalti“ yra biocheminiai pokyčiai žmogaus smegenyse, kurių išbalansavimą gali sureguliuoti pakankamas šviesos kiekis. Nors sezonine depresija serga įvairaus amžiaus žmonės, tyrimai parodė, kad moteris šis sutrikimas vargina dažniau nei vyrus.
Jei jaučiate šiuos simptomus, gali būti, kad kenčiate nuo sezoninio afektinio sutrikimo:
Apie rudens ir žiemos depresiją bei liūdesį kalbamės su psichologe Genovaite Petroniene
Rudenį daugelis jaučia liūdesį, nerimą, nepasitenkinimą savo gyvenimu arba kasdienybe, kartais netgi depresiją – kodėl šis metų laikas sukelia tokius jausmus?
Ar rudenį pablogėjusi nuotaika iš tiesų susijusi su oru? Žinoma, šviesos stygius, šaltis mus visus veikia. Mokslininkai šiam reiškiniui turi cheminių paaiškinimų – veikiant saulės šviesai, didėja serotonino ir mažėja melatonino gamyba, o tamsa stipriai padidina melatonino gamybą, kuri ir yra viena iš mieguistumo priežasčių. Tačiau kyla klausimas: ar tų medžiagų gamyba tikrai pasikeičia taip smarkiai, kad nulemia blogą nuotaiką? Juk žmonės, gyvenantys skirtingose platumose, jau apskritai yra skirtingo charakterio, kitaip organizuoja savo gyvenimą ir štai, pvz., skandinavai (gyvenantys ten, kur šviesos daug mažiau nei daugelyje šalių, – aut. past.), pasiekė labai aukštą kultūros ir ekonomikos lygį, o danai laiko save laimingiausia tauta Europoje.
Žinoma, egzistuoja atskiras reiškinys – biologinė sezoninė depresija, kai žmogui be jokių psichologinių priežasčių kartojasi nuotaikos sutrikimas, taip pat yra žmonių, kurie labai stipriai reaguoja į įvairius gamtos reiškinius – karštį, šaltį, mėnulio ciklus, saulės dėmes. Bet tokių ypač jautrių žmonių irgi yra mažuma. Įdomiausia, kad kai kurie žmonės taip įsitikinę, jog turi prasidėti rudeninė depresija, kad, net jei darbas nesunkus, o gyvenimas įdomus, jie laukia blogos nuotaikos ir sėkmingai sau ją įteigia.
Kaip žmogus galėtų atskirti, kada jo jausmai yra tik trumpalaikiai, o kada reikėtų kreiptis į specialistą pagalbos? Trumpalaikis liūdesys, melancholija – ar reikėtų labai sunerimti ir griebtis įvairių priemonių, ar tiesiog kantriai pralaukti šį laikotarpį?
Terminas „rudens depresija“ nėra tikslus. Mat depresija reiškia rimtus ir ilgai trunkančius nuotaikos, darbingumo, miego, apetito ir kitokius pokyčius, todėl rudeninį apatiškumą geriau vadinti melancholija ar tiesiog nuotaikos pablogėjimu. Jeigu daugiau nei dvi tris savaites sutrikęs jūsų miegas, apetitas, dėmesio koncentracija ir nuotaika, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip žmogus galėtų apsisaugoti, apsiginti nuo prastos nuotaikos, nedarbingumo, to paties liūdesio kasdienybėje?
Sugesti nuotaikai rudenį vis dėlto yra rimtų priežasčių. Matyt, svarbiausia – darbo rutina ir žinojimas, kad kitos atostogos bus labai negreitai. Vasaros atostogų užtaisas paprastai veikia 1–2 mėnesius ir lapkritį jau būna pasibaigęs, todėl nuo darbo ir rūpesčių jau spėjame pavargti. Šią problemą gerokai sušvelnintų atostogos ir šaltuoju metų laiku.
Antra svarbi prastesnės nuotaikos ir apatijos priežastis yra tai, kad tamsiuoju metų laiku ir blogu oru žmonės mažiau eina iš namų – mažiau juda fiziškai, mažiau bendrauja, nebevažiuoja į sodus ir sodybas. Šią problemą galima įveikti dvejopai. Vienas sprendimo variantas – bandyti pasidžiaugti tuo jaukumu ir pasyvumu, kaip tuo džiaugėsi žmonės senais laikais. Dabar civilizacija mums suteikia daug galimybių ignoruoti gamtos ciklus, bet ar tikrai juos reikia ignoruoti? Gal verta užsnūsti žiemos snauduliu, pataupyti energiją ir tiesiog ilgiau gyventi? Juk galima tą laiką skirti susikaupimui, apmąstymams, skaitymui.
Kitas spendimo variantas – aktyviau gyventi pačiam. Energijos galima gauti ne tik iš saulės, bet ir iš sporto, iš smagios muzikos, iš žmonių susibūrimų, tik reikia įdėti pastangų, išsijudinti iš snaudulio. Kurį būdą rinktis – turi apsispręsti pats žmogus. Galima naudotis ir abiem būdais iš karto – vieną vakarą snausti, kitą bandyti save išjudinti.
Rudens melancholija ar liūdesys dažnai virsta žiemos melancholija, taip paversdama didžiąją metų dalį iš dalies nelaiminga. Kaip išvengti tokių jausmų užsitęsimo?
Rudenį klientų srautas po truputį didėja, ir neretai pats „pikas“ būna žiemos pabaigoje. Ką daryti, jeigu bloga nuotaika ima darytis panaši į tikrą depresiją? Geriausia bent keletą savaičių pakeisti gyvenimo stilių: prisiversti daryti tai, kas jums teikdavo malonumo.
Žodis „prisiversti“ čia labai svarbus, nes apimtas depresinės nuotaikos žmogus laukia, kol jam kils noras, tarkime, bendrauti. Bet tas noras gali nekilti labai ilgai, todėl reikia prisiversti išeiti į svečius, nueiti į kultūros renginį, baseiną ar dar kur nors. Daugelis prislėgtų žmonių taip pasielgę jaučia didelį pagerėjimą.
6 būdai, kaip kovoti su sezonine melancholija
1. Kambaryje atitraukite užuolaidas, įjunkite visas šviesas, uždekite keletą žvakių, atsipalaiduokite ir pasistenkite tarsi sugerti visą užplūdusią šviesą.
2. Gaukite daugiau vitamino B12. Šio vitamino yra gyvuliniuose produktuose – kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse arba specialiuose papilduose.
3. Vartokite vitaminą D – šaltuoju metų laiku labai trūksta saulės – vieno pagrindinių vitamino D (būtino imuninei sistemai stiprinti) šaltinių, taigi stenkitės jo gauti iš kitur – kiaušinių, sviesto, margarino, pieno, žuvies, žuvų taukų.
4. Daugiau judėkite. Žinoma, rudenį ir žiemą dėl prasto oro nesinori bėgioti ar vaikštinėti lauke, bet, tik atsiradus progai, eikite į parką, mišką ar tiesiog miestą. Jei nemėgstate sporto salės, sportuokite namuose – kilnokite svorius ar atlikite pačius paprasčiausius mankštos pratimus.
5. Klausykite klasikinės muzikos. Tyrimai parodė, kad klasikinė muzika ir mankšta padeda sumažinti depresiją.
6. Išsikalbėkite. Jei jus kažkas slegia, nuolatos esate prastos nuotaikos, neužsidarykite savyje, bendraukite. Išgerkite puodelį arbatos su artimuoju ir išsikalbėkite, išeikite pasilinksminti su gerais draugais arba tiesiog pakvieskite kolegą pietų – bet koks bendravimas pakels nuotaiką ir bent trumpam padės pamiršti liūdesį.
Šviesos terapija – „maudynės“ lempų šviesoje
Saulėtą dieną šviesos stiprumas siekia 50 000, o kartais ir iki 100 000 liuksų. Žiemą patalpose jis yra vos 100–200 liuksų, taigi net 250 kartų mažesnis, o žmogus žiemą kasdien gyvena vidutiniškai 500 liuksų šviesoje.
Vienas iš paplitusių būdų sezoniniam afektiniam sutrikimui ir rudens bei žiemos depresijai gydyti yra profesionalų atliekama šviesos terapija, kai, naudojantis specialiomis lempomis, žmogus tarsi „panardinamas“ į ryškią šviesą. Pro akies tinklainę ir optinius nervus šviesos sukeliami impulsai pasiekia šviesai jautrias smegenų sritis, koordinuojančias fiziologinį organizmo ciklą pagal dienos ir nakties režimus. Kad šviesos terapija būtų veiksminga, reikia, kad akis pasiektų bent 2500 liuksų stiprumo šviesa. Veikiant šviesai, smegenyse pagaminama mažiau miego hormono melatonino, tačiau didėja serotonino ir norepinefrino, medžiagų, skatinančių gerą savijautą, kiekis.
Parengė Milda Urbonaitė
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę