Netrukdykite vaikams suaugti

 Mamos ir vaiko kampelis

 

Per pastarąjį šimtmetį moteris išmoko puikiai išsiversti šeimoje be vyro (tai lėmė ir šeimos maitintojų netekimas karų metu, pagaliau ir moterų bei vyrų lygybės klausimas, leidžiantis moterims tapti savarankiškesnėmis).  O išmoko to pakankamai, bet jau visiems tapo aišku, kad moteris pati viena geriau ar blogiau, bet išlaikyti savo atžalas ir netgi išleisti į mokslus gali.

O kaip šeima? Be abejo, kaip ir anksčiau, šeimos vertybės liko neginčijamos. Tik požiūris, kas tai yra šeima, vis kinta. Pasirodo, kad nemažai daliai šeima nėra „ jis ir ji“ – daug tvirtesnis saitas yra mama ir vaikas. Ir tas derinys mama ir vaikas tapo priimtinas kaip normalus šeimos variantas. Ir netgi visomis išgalėmis stengiamasi palaikyti šiuos santykius kuo stipresnius.

 

Kas tada nutinka?

 

Paklausta, kas tokiais atvejais nutinka, vaikų psichologė Elena Mickevičienė pirmiausia pastebi, kad yra daugelis veiksnių, kodėl motinos nori kuo ilgiau išlaikyti savo vaiką šalia. Jos prisiriša prie vaikų ir jų nepaleidžia, nes taip joms pačioms yra saugiau (nelieka vienišos, vyro juk nėra), mano, kad būdamos šalia padeda vaikams finansiškai (tačiau taip vaikai tik tampa finansiškai priklausomi ir nesavarankiški). Pasitaiko atvejų, kad motinos savo tuštumą dėl prarastų dvasinių ir tradicinių vertybių bando užpildyti įvairaus pobūdžio vartojimu ir netiesiogiai vaikui skleidžia baimę tapti savarankiškam. Pasitaiko atvejų, kad motinos, būdamos labai veiklios ir atsakingos, per daug prisiima atsakomybės, neleidžia vaikui pasirinkti pačiam, nuolat stengiasi vaiką apsaugoti nuo neigiamų patyrimų, klaidų ir praradimų. Žinoma, toks vaikas taps savimi nepasitikintis, galbūt net demotyvuotas kažką gyvenime pačiam siekti. O kam? Juk pas mamą daug saugiau ir viskuo pasirūpinta...

 

Atsiskyrimas

 

Turbūt pats paradoksaliausias jausmas tėvams, kai tai, kas buvo kaip ir tavo (pagaliau – tavo kūno) dalis, atsiskiria ir tampa savarankiškas. Tas vaiko savarankiškumo vystymosi procesas vadinamas atsiskyrimu (separacija). Beje, tai įvyksta ne tada, kai vaikas gauna pasą ar pirmąjį atlyginimą (kaip, deja, atrodo daugeliui tėvų), o nuolat  – vos ne nuo gimimo. Vaikas mokosi judėti, vaikščioti, apsieiti be mamos, bendrauti su kitais, atsiranda jo asmeniniai poreikiai ir interesai – visa tai jau yra separacija – sugebėjimas būti atskiru, pačiu savimi.  O visa tai tėvelius verčia sunerimti, ypač to nenori mamos.

„Tai vadinama hipergloba. Motinos, kurios sunkiai psichologiškai atsiskiria nuo vaiko, dažniausiai nėra pačios savarankiškos, savimi pasitikinčios, galbūt nerealizuoja savęs kitoje veikloje, – sako psichologė. – Mano manymu, turi būti pusiausvyra tarp hiperglobos ir nepriežiūros. Tėvai turi skatinti vaikų atsakomybę už savo veiksmus, kelti pasitikėjimą savimi, drąsinti dėl savarankiškų pasirinkimų.“

 

Mamos, kurios nenori atsiskyrimo

 

Paprasčiausiai tokių mamų elgesį galima būtų apibūdinti viena fraze: jos nenori matyti, kad vaikas taip pat yra žmogus, kuris jaučia, mąsto ir elgiasi. Jos tiesiog nesugeba bendrauti su savo vaiku kaip su lygiu. Tai lemia kelios priežastys, viena jų – per didelis jaudinimasis. „Dažnai tai pasitaiko nerimastingoms motinoms. Jos stengiasi apsaugoti vaikui nuo bet kokių nemalonių jausmų, skausmo ir klaidų, o iš tiesų padaro tik meškos paslaugą – vaikas tampa pasyvus, nieko nesiekiantis, bijantis suklysti“, – aiškina psichologė.

Kitos moterys mano, kad būti mama – labai sunkus darbas. Joms nuolat kyla daugybė klausimų: ar gerai pasielgiau? ką dabar turėčiau sakyti ir ką daryti? ar aš tikrai gera mama?  Tokios mamos nepasitiki savo instinktais, jos laukia sutikimo, pagyrimo ar netgi instrukcijos iš išorės. Dažnai taip atsitinka dėl to, kad motinos stengiasi būti labai geros, literatūros gausa jas suklaidina, ir jos tiesiog tampa nejautrios savo kaip motinos intuicijai. 

Bandymas realizuoti save per savo atžalą – dar viena priežastis. Mamos kadaise nepriėmė į baleto mokyklą? Prastai susiklostė romanas, ir ji nusprendė pagimdyti sau? Vaikui teks ištverti visą nerealizuotų ambicijų naštą.  Kadangi nuo šio momento jis – mamos moralinės savirealizacijos instrumentas, o ne atskira asmenybė.

 

Kaip tapti suaugusiam?

 

Separacija apima ne tik augimą, bet ir ypatingą pajautimą, būdingą savarankiškam žmogui. Psichologė E.Mickevičienė sako, kad, norint tapti brandžia asmenybe, „sveiku“ suaugusiu, reikia atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:

•          kuo anksčiau, bet ne anksčiau nei 18 metų, pradėti savarankišką gyvenimą;

•          tapti finansiškai nepriklausomam;

•          tapti emociškai nepriklausomam;

•          nebūti savanaudžiui, galvoti ir apie aplinkinius;

•          mokėti pakovoti už save;

•          suvokti, kad gyvenimas ne visada yra teisingas, jis gali nuvilti;

•          sakyti, ką galvoji, bet būtinai galvoti, ką sakai

•          labai svarbu jausti pagarbą aplinkiniams, turėti autoritetų;

•          prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus;

•          nebijoti gyvenimo iššūkių, krizių;

•          mokėti kurti ir palaikyti santykius ir nebijoti nusivylimų;

•          o visų svarbiausia – nepamiršti savo tėvų ir pagalvoti apie jų senatvę.

 

 Jei vaikai neišgyvena atsiskyrimo

 

Atsiskyrimo proceso sudėtingumas yra tas, kad šis procesas yra nuolatinis. Ir kai vaikas pradeda vaikščioti, o jam be perstojo sakoma: „neik ten – nukrisi, skaudės“, ir kai neleidžia pačiam užsirišti batelių, nes bijo pavėluoti į darželį, ir kai vaikas susipažįsta su kuo nors, tėvų nuomone, netinkamu. Įdiegti vaikui suvokimą, kad jis nėra savarankiškas, nemoka prisitaikyti gyvenime, – geriausias būdas sulėtinti separacijos procesą. Bet problemų, su kuriomis susidurs gyvenime toks vaikas, išties nemažai. Vieni jų niekaip „savęs neranda“, ieško pačių neperspektyviausių profesijų – nuo boso gitaristo iki scenos darbuotojo. Jie keičia veiklą, niekaip negali atsistoti ant kojų. Beje, nelabai ir stengiasi: tėvai vis tiek  nepriims nei jo pasiekimų, nei savarankiškumo.

Tokie paaugliai ar net suaugusieji gali girtuokliauti, šėlti, įsipainioti į įvairiausias istorijas, žodžiu, visa savo biografija rodyti: štai koks aš nesavarankiškas ir silpnas.

Dažnai vaikai, kuriems ankstyvame amžiuje buvo įdiegta, kad išorinis pasaulis (kurį tada sudarė smėlio dėžė darželis ir mokykla) nepataisomai pavojingas, gali kentėti nuo sociofobijos, jiems bus sunku surasti kontaktą su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, kils bendravimo sunkumų.

 

Laikas atsiskirti?

 

Kad įvyktų atsiskyrimas, turi būti pasirengusios abi pusės – tiek vaikas, tiek ir tėveliai.  Kai kuriems beįrodinėjant, besistengiant įtikinti savo mamą, kad „vaikas taip pat yra žmogus“, praeina daug metų ar net dešimtmečių. Kai kurie pasirenka veikti per atstumą – jie palieka tėvų namus ir beveik nutraukia santykius. Kai kurie, bendraudami su savo tėvais, treniruoja geležinę valią ar humorą. Dar kiti taip ir nesiryžta spręsti  atsiskyrimo problemų, tada tos pačios problemos jau laukia jų vaikų. 

 

Kas gali padėti?

 

Vaikystė yra nuostabus metas, kai vaiko asmenybė bręsta ir kaip kempinė viską sutraukia į save. Iš prigimties vaikai tiki viskuo, ką tėvai daro, elgiasi, – sako  psichologė E.Mickevičienė. – Jei vaikas nuolat susidurs su tėvų keliama baime dėl saugumo, ateities, patirs per didelę priežiūrą arba nuolatinę vienatvę, jis įtikės, kad taip ir turi būti. Vėliau jis stengsis žūtbūt taip jaustis, stengsis gyventi taip, kaip susiformavo gyvenimo suvokimas ankstyvoje vaikystėje. Pavyzdžiui, jei tėvai nuolat pabrėždavo vaiko nesugebėjimą pasirūpinti savimi ir nuolat globodavo, tai ir suaugęs jis to nuolat sieks. Jei ankstyvojoje vaikystėje nebus patyręs meilės, šilumos ir saugumo, netikės, kad tai įmanoma ir vėliau patirti su kitais, todėl vengs bet kokio suartėjimo. Labai svarbu išlaikyti sveikus santykius, skatinti vaikams patiems pažinti pasaulį ir kuo ilgiau, bent jau iki 5 metų, vaikas turi jaustis saugus, laimingas ir mylimas, tada jis tikės, kad viskas įmanoma, jeigu tik to panorės. (Aišku, tėvai neturi vergauti vaikams, vaikai turi žinoti savo leistino elgesio ribas.)

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Liuda
2013-02-26 09:15
(super)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai