Gerų knygų metas
„Nė karto negulėjau ligoninėje, ir taip sunkiai susirgau? Išmanydamas fiziologiją, gydytojų daug neklausinėjau, supratau, apie ką jie kalba (dr. G.Volungevičius yra Lietuvos sporto universiteto lektorius, dviračių sporto treneris – aut. past.). Bet ilgai netikėjau, kad man tokia sunki liga. Juk maniau, kad išgersiu pelynų arbatos, virškinimas susitvarkys, ir viskas praeis. Medikai mane įtikinėjo mėnesį. „Kažkokia klaida. Išsiaiškins ir išleis“, – laukiau. Galiausiai pasidaviau specialistų valiai, nepriešgyniavau: kaip bus, taip.
Aštuoni intensyvūs chemoterapijos seansai, kai lašinti vaistai į veną. Nuo ryto dešimtos iki vėlaus vakaro po 6–7 litrus skysčio per lašelinę. Vienas seansas truko savaitę, tarp jų – apie dvi savaites atokvėpio namuose. Kaunantis su liga turėjo įtakos sportuojant išsiugdytas imunitetas. Gydantis jis buvo „nusodintas“ iki lygio, kai natūralios, prigimtinės apsaugos nebuvo jokios; buvau vargšesnis nei naujagimis. Visiškas „nustekenimas“, vos galėjau paeiti, šiaip taip jaučiausi tik gulėdamas. Nieko nedarai, o prakaitas bėga, per naktį po šešerius marškinius tekdavo pakeisti.
Ėmiau stipriai tikėti. Daug, tikrai daug meldžiausi – kaip niekada gyvenime. Tikėjau, kad man turi būti gerai. Iki tol beveik nerasdavau laiko neiti į bažnytėlę. „Nenuėjau? Ai, ir nereikia.“ Išimtis buvo šv.Velykos ir šv. Kalėdos.
Guliu palatoje, skaitau. Ateina studentai, mokosi, klausinėja. Man patikdavo leistis į debatus su jaunais medikais, supratau, kaip sudėtinga „nutverti“ diagnozę; vieną kitą kabliuką pagaus, ir jau mano, kad tai esmė. Man pasisekė, nes diagnozė nustatyta greitai ir tiksliai, o gydė profesionalūs daktarai Kauno klinikose. Daktarė hematologė transfuziologė Ermina Valiukonytė-Kėvalienė davė daug patarimų, dėkoju jai ir visiems jos kolegoms už gydymą. Doc. Gediminas Kiudelis ir dr. Rolandas Gerbutavičius pirmieji pasakė apie diagnozę, motyvavo nepasiduoti, gydytis.
Po pirmojo seanso grįžau į namus, pamiegojau, atsikėlęs matau, kad pagalvė pilna plaukų. Tuoj likau visiškai be jų. Neišsigandau, tik nežinia dėl ateities nepaleidžia, liūdna. „Čia tik epizodas, praeis, vis tiek įveiksiu ligą“, – paskiau sau. Po antros ar trečios chemijos patraukiau į varžybas, nes labai rūpėjo auklėtiniai. Treneriai man: nevaidink, kad sergi, matėm, užbėgai į kalną kaip jauniklis; o kad šviečia plikė – gal mada tokia!
Nelengva būti gydytoju, nors darbas šiek tiek panašus į pedagogo. Kažkada su pavydu žvelgiau į profesijas, kur darbo diena baigiasi tam tikrą valandą uždarius kabineto duris. Mūsiškis toks nėra, nes iki darbo ir po jo galvoji, rengiesi. Vis dėlto pamatęs, kaip dirba medikai, pagalvojau, kad manoji profesija labai gera. Gydytojai pavargę, jų dienos ilgos ir sudėtingos. ...Kalbasi su tavimi, tuo pat metu turi atsiliepti telefonu, matyti dar vieno ligonio akis, išklausyti. Po kelis kartus perklausia, pasitikslina – krūvis beprotiškas. Sugebėti būti dėmesingam, atsiminti, po to viską surašyti ligos istorijose... Sesutėms darbo per akis. Ligoniai sunkūs, kiekvienam reikia padėti, įtikti. Jos kaip bitelės, už tai – dėkingumas ir pagarba visoms, kurios mane slaugė ir badė, visam kolektyvui.
Palatoje pabusdavau anksti, ryte rijau knygas: R.Sharmos „Vienuolį, kuris pardavė ferarį“, „Lyderį be titulo, „Banglentininką“, „Nebijok gyventi“. Tai gyventi skatinančios, pozityvumo kupinos knygos. Prisikaičiau tomis savaitėmis daugiau nei per visą gyvenimą. Dviračių sporto treneriai, mano kolegos, gavo man porą knygų apie amerikiečių dviratininką L.Amstrongą, kuris sirgo vėžiu, jį įveikė ir po to laimėjo net septynis „Tour de Frans“. Draugai atsiųsdavo gerų tekstų, gražių maldų. Tai labai stiprino mano tikėjimą, leido mintimis pabėgti nuo alinamos chemoterapijos.
Sunku buvo. Iš tiesų niekas negali padėti, kai ištinka komplikacijos, niekas už tave negali sulaukti gydymo ir tyrimų pabaigos – tik tu pats. Artimieji lankė, draugai suprato, bet... Gydžiausi aštuonis mėnesius, tą laiką nedirbau. Jaučiau gailestį ir panašias žmonių reakcijas. Į klausimus, kaip sveikata, atsakydavau: gerai. Gerai! O kolegos, žiną, kokia rupi trenerio duona, surinko fondą. Čia tau, pravers gydantis, – pasakė. Viską investavau į vaistus, savo mokslą ir darbus.
Nurimti, bet su liga nesusitaikyti
Mano ligos priežastis, manau, buvo stresas, baimė, išgyvenimai. Slėgė mokslinio darbo terminai, buvo belikę vieneri metai, o darbas tik įpusėtas. Baimė, net gėda ir nepatogumo jausmas; ką paskys kolegos, jei nebaigsiu mokslinių tyrimų?.. Dviračių sportas – tai rizika ir atsakomybė, ilgos treniruotės. Nuolatinis sporto rezultatų siekimas. Skubi, nespėji, nerviniesi. O finiše – ligoninėje – rezultatas to, kad savęs ir savo poreikių nepaisei, nepailsėjai, peralkai. Taip lipdėsi ir didėjo mano streso gniūžtė.
Ligos priremtas nurimau: darbai palauks, o daktaro laipsnis gerai, jei ne – taip pat gerai. Įdomu, kad baigus gydytis tarsi nušvito, prašviesėjo tai, kas labai jaudino, tapo aišku, kaip rašysiu daktarinį. Darbą sėkmingai apgyniau.
Tiems, kurie susirgo ar kiti išbandymai ištikę, linkėčiau optimistinio požiūrio ir meilės sau, taip pat gerų medikų – specialistų.
Rytiečiai sako, kad ligos ateina per įtampą, nervus ir per skrandį. Vaduojantis iš ligos svarbūs du dalykai: įžvelgti visur gėrį ir duoti savo kūnui gero maisto. Blogais žodžiais, blogu elgesiu gėrio niekam nesuteiksi. Apšauksi mažesnį už save ar pavaldinį? Pykdamas pirmiausia sau pakenksi ir kitam nieko gero. Juk nuo kito žmogaus pyktis nutekės it nuo žąsies vanduo, o tau tik blogiau.
Kas per daug, tai nesveika, juk ir gamtoje pusiausvyra. Jos reikia paisyti. Dabar valgau įvairų maistą, tik mažiau miltinių patiekalų ir pieno produktų, daugiau vaisių, daržovių, baltos mėsos, vandens.
Sirgdamas, atokvėpiais tarp chemijų daug vartojau medaus, juo saldžiau maistą ir gėrimus. Gėriau daug paprasto vandens, po du litrus per dieną. Mineralinis vanduo „plauti“ organizmui, vaistų prisotintam, nėra tinkamas. Vandens gėrimo tikslas – pašalinti medžiagų skilimo produktus ir chemoterapijos likučius. Valgyti nesinorėjo, netekau keliolikos kilogramų. O prieš gerdamas vandenį jam pasakydavau „aš tave myliu“. Tokios smagios detalės įvairino dienas. O šiaip: meilės troškimas, meilė savyje, meilė artimiesiems ir meilė sau. Šis jausmas galbūt padėjo pasveikti – meilė bet kam, ko imdavausi. „Tėvas kažko keičiasi“, – stebėjosi vaikai.
Kai daraisi geras, ir gyvenimėlis atrodo kitoks, šviesesnis.
Labai stiprūs
Artimųjų pagalba... Jiems matyti sergantįjį, jį suprasti yra sunku, kamuoja nežinia, kaip padėti. Vargu ar kas kitas gali padėti pasveikti. Lieka tik pasitikėjimas, tavo tikėjimas, kad įveiksi ligą, kad tai nėra pasaulio pabaiga. Mane kėlė ir nusiminti neleido viena mintis: žmonės pasiduoda, nes jie nežino, kokie yra stiprūs. Niekad negalvojau, kad paskutinioji. Atradau daugybę motyvų džiaugtis gyvenimu.
Ne visi mėgsta skaityti knygas. O verta, ypač psichologines. Visų negalavimų pradžia yra mūsų galvoje, visa sveikata taip pat tenai – kaip mąstome, taip ir gyvename. Jeigu tavo blogos mintys, netikęs mąstymas, ko gero, nekoks bus tavo gyvenimas. Mąstydamas ir nusiteikdamas turi galimybę vadovauti savo gyvenimui.
Šie atradimai man suteikė optimizmo, jo tėkmei pasidaviau ir taip gyvenu: gerai!
Neigiamas pasekmes gimdo nepasitikėjimas gydytoju. Kai kurie pacientai tik pyksta ant daktarų, burbena, meluoja, nepasisako visko apie save. Dėl to medikams gali ir klaidų pasitaikyti. Jei tokia klaida ištiktų mane, atleisčiau, siekčiau rasti pateisinimą ar bent jo ieškočiau. Greičiausiai – žinoma, jei suprasčiau, kad padaryta neleistina klaida, – tyliai ramiai pasitraukčiau nuo specialisto, kuris daro grubių klaidų.
O vieną savo palatos kaimyną, savo pedagoginės kompetencijos įkvėptas, ėmiausi „perauklėti“, vėliau jis man „ačiū“ sakė. Kitam net tikėjimo įdiegiau: tai nėra baisi liga, suk mintis pozityvumo linkme.
Taip, gyvename sudėtingai, neturim užtikrintumo, nėra tikėjimo ateitimi. Niekas nežino, ar neliks be darbo, kokį atlyginimą gaus. Netikrumas erzina. Aš dirbti pradėjau prieš tris dešimtmečius, teko daug keliauti. Apmaudu, kai palygini: prieš tris dešimtmečius Lietuva tuometinių respublikų akyse buvo mažoji Amerika, į mus žvelgta su baltu pavydu. O dabar emigracija, bedarbystė, kiti sunkumai. Mes patys savęs nebegerbiame. ...Kai virš tautos kabo Damoklo kardas, žmonės gali būti vieningi, bet kai jiems patiems duodama valdžia, nepasidalija ir susipyksta. Kaip nuo to sveikti? Minorinių gaidų, varginančių kalbų nebūtina klausytis. Jei įveikiamos ligos, vadinasi, taip pat įveikiamos ir kitos negandos, kurios galbūt nėra tokios realios. Vietoj knaisiojimosi po savo niūrias mintis reikia darbuotis, džiaugtis kitų sėkme, visur įžvelgti gėrį ir auginti tai, kas teigiama.“
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę