Kur įstringa pacientų dėkingumo žodžiai

 Ekspertai, nagrinėjantys pacientų skundus, įvertina, kad trečdalio konfliktinių situacijų ir blogų gydymo rezultatų buvo galima išvengti; medikai turėjo pakankami priemonių ir žinių, tačiau pristigo dėmesingumo, vengė atsakyti į, jų nuomone, smulkmeniškus savo pacientų klausimus.

 

Galime suprasti, kodėl gydytojas pavargęs, tačiau kodėl jis elgiasi arogantiškai – ne; galime suprasti, kodėl chirurgas, intensyviai dirbęs dešimt ir daugiau valandų, vakare neatėjo į palatą aplankyti savo ligonio. Tačiau negalime pamiršti atžagarumo, su kuriuo jis atėjo.

 

Kaip tai atrodo realiame gyvenime?

 

Pasakoja pacientai.

 

Apžiūra kojomis

 

Kaip mane operavo ir kaip operacijos bijojau, seniai pamiršau. Tik negaliu, nors norėčiau, pamiršti pirmojo vakaro ligoninėje. Guliu, man atlikta prostatos operacija, per žarneles į surinktuvą kapsi kraujingas skystis. Savijauta slogi, norėtųsi žinoti, ar operacija gerai pavyko, ar tai, kas vyksta, turi vykti. Ateina operavęs chirurgas. Žvilgteli ne į mane, o į jau artipilnį skysčio surinktuvą ir, turbūt norėdamas geriau matyti, kaip aš sveikstu, ...paspiria surinktuvą koja. „Aha, šitą daugokai padraskėme“, – pasako apie mane garsiai ir nusisuka.

 

Pyktis, apmaudas ir pažeminimas, atrodė, išvers iš patalo, griebčiau bet ką, kas po ranka.  

Atjautos ir supratimo trūksta daugelyje sferų, bet itin aštriai tą pajaučiame susirgę, netekę sveikatos. Ar toks nelemtas epizodas būtų įmanomas privačioje klinikoje? Ar tik dideliame ligonių fabrike, t.y. didelėje ligoninėje, kur esi maža, nepastebima detalė?

Antanas

 

 

„Telefono nėra, nieko nekviesime“

 

Gyvenu vienas, kaime. Man septyniasdešimt, sveikata nebloga, kai labai prireikia, padeda geri kaimynai. Tą dieną jie buvo išvykę, o man ėmė skaudėti visą pilvą ir juosmenį – nežinau kur dėtis. Telefono neturiu, niekas neužeina. Po poros valandų pamažu išėjau iki artimiausios parduotuvės, ten juk žmonės, iškvies „greitąją“. Šiaip taip atėjęs prašau jaunos pardavėjos paskambinti greitajai. O man: „Čia ne valdiška krautuvė, tokio telefono čia nėra.“ Dirba keli žmonės, kas nors juk turi mobilųjį telefoną. Man silpna, kojos dreba, ir nėra kaip iškviesti pagalbos? Nei padėjo man, nei ką nors patarė. Sėdintį ant laiptų užkalbino jaunas vaikinas, netrukus atvažiavo medikai. Prisikankinau į valias, nes žmonės pagailėjo minutės pokalbio asmeniniu telefonu. Kaimynas sakė, kad tokie skambučiai nekainuoja. Turbūt ne visi žmonės tą žino.

Liudvikas  

 

Atsivežti savo anesteziologą

 

Važiuoju į tėviškę, rajono centrą. Likimo ironija: būtent dabar ima stipriai mausti dešinysis šonas. Manau, nieko gera: penktadienio vakaras ir dar šventės. Skausmas privertė kreiptis į ligoninę, atlydėjo sesuo ir svainis. Man apendicitas.


Chirurgas netruko paguldyti ant operacinio stalo, mano šoną, atrodė, tik kažkuo atšaldęs. Palubėj šviečia lempa, jos kraštuose kaip veidrodyje atsispindi pjūvis, stebiu, kaip iš manęs bando išimti mėlynos spalvos žarnos gabalėlį. Brūkštelna instrumentu mano pilve – skausmas neapsakomas. Galva veikia lyg automatas, garsiai sakau, jog reikia didesnio pjūvio. „Jūs nesikiškite į mano darbą“, – atsako mano gelbėtojas ar, nežinau, kankintojas. Ir nebaigia pradėto kito sakinio: „Reiktų bendrinę nejautrą daryti, tik kad...“ „Kas yra?“ – klausiu. „Vakaras jau, anesteziologė namo išėjusi, nėra kam.“ „Kur ji gyvena?“ „Prie bažnyčios...“, – kalbamės. Matau, kad chirurgas jau visiškai šlapias nuo prakaito, ir jam ne pyragai. „Už durų lūkuriuoja mano giminės, jie atveš, tik pasakykit, kuris namas.“ Svainis greitai sulakstė, anesteziologė atliko, kas reikia, netrukus jau nebemačiau veidrodinės lempos. Pabudęs ir atsipeikėjęs stebiuosi, kodėl mano rankos ir kojos su mėlynėmis. Pasirodo, operacinės seserims teko mane ir jėga laikyti, rišti, nes labai neramus operuojamasis buvau... Kai nuėmė tvarsčius nuo žaizdos, apžiūrinėju randą. Jis lyg iš dviejų dalių: iš pradžių darytas nedidelis, toliau jo tęsinys.

Valdas

 

Pats sau daktaras

 

Tai atsitiko prieš kelis dešimtmečius: atsikeliu rytą, kažko savijauta nekokia. Galvon topteli, kad jausmas panašus, kaip ir prieš porą mėnesių, kai buvau gydytojų suvažiavime Čikagoje. Ten irgi negerai pasijaučiau. Ryt šeštadienis, turiu išvykti į dviejų savaičių kruizą Baltijos jūra. Jaučiu, kad širdis virpa, baladojasi. Šiandien penktadienis, dirba mano asmeninis gydytojas, skambinu, jis sako, kad gali mane tuoj priimti. Kai nuvykstu, apžiūri mane ir skiria silpno diuretiko (šlapimo išsiskyrimą skatinamųjų vaistų) – kad kojų patinimas atlėgtų. Aš taip negydyčiau, pagalvoju apie savo gydytoją, tikrai mielą žmogų. Penkias minutes skyręs mano apžiūrai jis nematė nieko grėsminga, patarė nieko nesibaiminti ir laimingai keliauti kur planavau. Aš jam pasakiau: mano širdies ritmas nėra geras. Daktaras: oi, kada gi mes darėme elektrokardiogramą? Prieš metus?.. Oi, reikia dabar užrašyti.

 

Aš pats turėjau gydytojui patarti, kaip atrasti mano negalavimo priežastis. Nesudėtingi tyrimai parodė prieširdžių virpėjimą, o tai yra didelė širdies infarkto ar insulto rizika. Mane reikėjo tirti atidžiau ir, užbėgant už akių infarktui ar insultui, iš karto skirti varfarino – vaistų kraujui skystinti – ir imtis kitų priemonių. O daktaras jau buvo mane beišlydintis su patarimu mažinti skysčių vartojimą. Liūdnas reikalas, be to, turiu atsisakyti jau apmokėtos puikios kelionės laivu, tiesiog ją prarasti. Teko rimtai gydyti širdį.

Kaip galėjo klostytis mano istorija, jei būčiau išplaukęs? Jei aš pats būčiau ne gydytojas ir tik paviršutiniška kolegos nuomone pasikliovęs, kelionės vandenynais tikrai nebūčiau atsisakęs. Kiek man žinoma, kruiziniuose pramogų laivuose medicinos pagalbai užtikrinti nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Samdomi gydytojai daug patirties neturėjo, jie labiau tiko, gražia jūrine uniforma pasirėdę, vakarais ponias pašokdinti, restorane už rankutės palaikyti.

 

Po daugelio metų atvykęs į Lietuvą – tai buvo pernai – patekau nemalonion situacijon. Apgailestauju ne dėl savęs, o dėl Lietuvos žmonių sveikatos apsaugos.

 

...Laikausi taisyklės periodiškai atlikti kai kurias sveikatos patikras. Kiek paviešėjęs ėmiau dairytis, kurgi atlikti kraujo tyrimą. Užėjęs į vieną iš aukštųjų medicinos mokyklų maloniai pasišnekučiavau apie studijas, darbus ir gyvenimą. Kai būdavau Lietuvoje sovietmečiu, visuomet padovanodavau tada deficitinio „Bajer“ aspirino. Tai būdavo labai geras ir lauktas „prezentas“. Šįkart kolegas pavaišinau, nes tradicijos, kiek patyriau, gajos, nieko be vaišių nepadarysi. Juk aš noriu gero patarimo dėl savo tyrimų. Patarimą ir adresą gavau, paėmęs taksi atvykstu į nurodytą įstaigą. O ten sužinau, kad tai ne praktikos, o mokslo centras. Nenoriu skųstis, bet... Jaunos specialistės man sako, kad tokie tyrimai čia neatliekami, neturime aparatūros, mėginį paimsime, bet ištirti siųsime, man aiškina, į kitą miestą. Paprasto kraujo tyrimo rezultatus aš gausiu tik po kelių dienų?! Neįsižeidžiau, atsiprašiau darbuotojų už trukdymą, kad mane ne čia pasiuntė. Negavau informacijos, nors kreipiausi į tos srities specialistus. Ti sugaišau laiką. Yra atvejų, kai prarastas laikas yra prarasta sveikata. Lietuva kenčia dėl savo žmonių nenoro vieni kitiems padėti, patarti.

 

Gydytojas Vladas Kaupas (JAV)

 

Mes nemanome, kad visose ligoninėse, poliklinikose ar reabilitacijos įstaigose – taip pat ir Amerikos – žmonės patenka tik į panašias situacijas. Tiesiog patirtą gėrį ir medikų pasiaukojimą pamirštame daug greičiau nei skausmą ir nepatogumus. Gerus atsiminimus ištirpdome, o blogi ir sunkūs, deja, turi savybę įsitvirtinti atmintyje ir tapti akmeniu ant širdies ar degutu medaus statinėje. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sako, kad pacientai į juos kreipiasi retokai, tačiau, šiems dar neprakalbus, aišku: kažkas ne taip, laukia nemalonus pokalbis. Ir labai retai – kaip šventės! – pas vadovus ateina besišypsantys ir gerą žodį apie gydytojo, laboratorijos darbuotojo ar slaugytojos atliktą darbą norintieji pasakyti.

 

O jeigu tada, kai šypsomės ir esame kupini padėkos žodžių, ateitume ir pasakytume?

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai