Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE.
 

[klausimas]Kaip nuolatinė nervų įtampa veikia žmogų?[/klausimas]
Mes dažnai jaučiame nerimą, rūpestį dėl įvairiausių dalykų - vaiko ligos, neišmokėtų pinigų, konflikto su artimu žmogumi, nesėkmės darbe ir t.t.
Net mažiausias išgyvenimas išprovokuoja dažnesnį širdies plakimą, raumenų įsitempimą, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimą. Medicinos terminologijoje nervų įtampa atitinka streso sąvoką. Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų - grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus tokioje pačioje situacijoje psichinė, emocinė reakcija būna kur kas mažesnė.
Tuo tarpu dažnai pasikartojantys ir ilgai užsitęsiantys stresai, tokie, kaip liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos ir pan., sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl susergama kai kuriomis ligomis.
Kuo vyresnis žmogus, tuo mažesnis jo atsparumas stresui. Nors, kita vertus, jei vaikas ar paauglys patyrė stresą vaikystėje dėl smurto, prievartos ar pažeminimo, neretai jis vėliau nesugeba tinkamai kontroliuoti asmeninės reakcijos į vieną ar kitą traumuojantį įvykį ar situaciją.
[klausimas]Kokias ligas gali sukelti nuolatinė nervų įtampa? [/klausimas]
Visų pirma, dėl jos žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Nervų įtampa vaikystėje sukelia išliekantį nerimo sutrikimą visam gyvenimui. Vaikams išsivysto įvairių įvykių baimės, kurios trukdo asmenybės vystymuisi. Kartais nerimas užblokuoja atmintį atsakinėjant prieš klasę, o miegant sukelia nemalonius sapnus su pavojaus nuojauta. Paaugliai jautriau reaguoja į stresą nei suaugusieji. Tarkim, nutrūkusi draugystė, meilė be atsako jaunam žmogui yra stiprus stresinis veiksnys. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, palaipsniui vystosi depresija.
Nėščias moteris stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija.


Klimakterinio amžiaus moterys dėl tuo metu pasireiškiančio hormonų pusiausvyros sutrikimo ištikus stresui dažniau nei kiti suserga ligomis, susijusiomis su nervinės organų reguliacijos sutrikimu: hipertonine liga, dvylikapirštės žarnos opa, neretai ir skydliaukės ligomis. Klimakteriniu periodu stresas gana greitai sukelia vidaus organų veiklos sutrikimus: virškinimo sunkumus, širdies plakimą, dauginius skausmus.
Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms.
Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
[klausimas]Kaip mažinti nervų įtampą? Kokių yra veiksmingų šiuolaikinių metodų?[/klausimas]
Nervų įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Nervų įtampą sėkmingai mažina sportas, mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Veiksmingai emocinę įtampą šalina jogos pratimai, tačiau jų reikėtų mokytis su specialistais treniruočių metu.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius nukreipti dėmesį nuo traumuojamojo įvykio. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai, kurių galima rasti gausiai išleidžiamuose specialiuose įrašuose garso kasečių ar kompaktinių disku pavidalu. Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
[klausimas]Kokie maisto produktai ramina nervus, o ko reikėtų vengti?[/klausimas]
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervų įtampai reguliuoti.
Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku.
Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus.
Stresą šalina ir gražus patiekalo pateikimas, skonis bei aromatas.
Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos - juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolių - melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir pan.
[klausimas]Kokie vitaminai svarbūs nervų sistemai?[/klausimas]
Nervų sistemai labai svarbu su maistu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Senas patikimas vaistas yra valerijonas, kuris sėkmingai sumažina nervų įtampą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Jei šių priemonių nepakanka, pasitarus su neurologu ar bendrosios praktikos gydytoju, reikėtų vartoti raminamųjų vaistų, kurie neleidžia smegenims įsiminti sukrečiančių įvykių. Taip išvengiama užsitęsiančių postresinių organų reguliacinių sutrikimų ir apsaugoma nuo neurozės. Veiksmingiausi yra benzodiazepinų grupės vaistai.
Iš Lietuvoje parduodamų preparatų didžiausios B grupės vitaminų dozės yra preparate “Neurorubine”, todėl jis veiksmingai slopina skausmą, taip pat labai tinka streso profilaktikai.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Beatrice
2012-04-25 23:18
Zmones, kokias nesmaones jus kalbate apie Tonussan, tai preparatas kuris butent! kelia tonusa, jis stimuliuoja nervu sistema, kai yra nervu sistemos sutrikimai, jokiu tonizuojanciu dalyku gerti negalima.Taip dar labiau dirginama nervu sistema.Kai nervai iseke, organizmas pavarges,gerdami Tonussan dar labiau sekinate savo organizma ir nervu sistema.As labai kankinuosi su issekinta nervu sistema, einu per siaubingus simptomus ir siuo emtu negeriu entgi zalios arbatos, nes menkiausias tonizuojantis efektas issaukia baisius pojucius.Sekmes
Ramune
2009-10-20 15:57
Man pagelbejo numalsinti itampa ir stresa vaistukas REGUSTRESS, jis saunus dar tuom kad nesukelia priklausomybes bei slopinimo, tad vartojant ji galima vairuoti, dirbti ir t.t...
mega
2009-03-22 21:14
kaip sako viena mano draugė - svarbiausia nesinervuoti, gerai ir sveikai maitintis ir - naudoti rytais Tonussan. Anei depresijos, anei stresų, anei jokių kitų imuninių sisurgimų.. Sakiau viskas, laikas ir man pradėti jį naudoti, nes jaučiu, kad organizmas nebelabai atlaiko krūvius..
Maestro
2009-03-01 16:14
žmogaus organizmui, ne tik centrinei nervu sistemai, reikia natūralaus preparato. nuo streso pasisaugau maisto papildu tonussan (augalines kilmes). be to jame esantis eleuterokokas stimuliuoja centrine nervų sistema ir mažina išsekima, kuris juntamas po stresine situacijos. tai dievaž, man padeda šios kapsulės susidoroti su rūpesčiais dieną, nuovargiu, stresu ir net mieguistumu ryte.
Hermis
2009-03-01 15:05
man ypac darbe geriausiai nerimo padeda atsikratyti tonussan, zymiai daugiau nudirbu jo isgeres
daiva
2007-03-22 11:33
mannustatė skrandžio nervus,gal tie papildai man padėtų
neringa
2007-03-11 17:35
placiau suzinoti apie si vision paks maisto papilda
Puma
2007-03-07 18:58
Itampai sumazinti vartoju VISION PAKS maisto papilda. Super dalykas. Miegu puikiausiai, i visus ivykius kurie sukelia stresa, reguoju ramiai. Jauciu koncentracijos demesi ir siaip pilna jegu.Del Vision papildu galiu pakonsultuoti daugiau, jei ka domina.
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai