Šios, CNS veikiančių grupės vaistų (pvz., alprazolamas, lorazepamas, diazepamas ir kt.), dažniausiai išrašo bendrosios praktikos ir kitų specialybių gydytojai. Trankviliantai švelniai ramina, pagerina miegą, atpalaiduoja raumenų įtampą ir nervinius priepuolius bei spazmus, laikinai pagerina nuotaiką, o veikti pradeda po keliolikos minučių. Pasibaigus vaisto veikimui, buvę simptomai dažnai vėl atsiranda. Kaip sako psichiatrai, šie vaistai dažniausiai ne gydo, o tik laikinai pašalina simptomus. Pagyvenusiems žmonėms trankviliantų skiriama atsargiai dėl galimų atminties, koordinacijos sutrikimų ir griuvimų. Jei ligonis serga lėtine liga ir vartoja vien trankviliantų, ilgainiui tam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis didesnės jų dozės. Didėja priklausomybės nuo vartojamų vaistų pavojus, o staiga nutraukus jų vartojimą, gali pasireikšti nutraukimo simptomų. Vartojant trankviliantų keletą metų, kai kuriems žmonėms pasireiškia atminties ir net charakterio sutrikimų, todėl nuolatinis šios grupės vaistų vartojimas be psichiatro priežiūros yra labai žalingas.
Tačiau kai kurias atvejais trankviliantai gali labai padėti. Pirmiausia, esant ūminiam stresui, jie padeda lengviau išgyventi situaciją, o vėliau žmogus pats sugeba įveikti streso pasekmes.
Trankviliantai taip pat naudingi, kai jų skiriama šalia kitų vaistų - antidepresantų ir/ar antipsichotikų. Pastarųjų poveikis dažniausiai pasireiškia ne iš karto (paprastai tik po 3-4 sav.), o trankviliantai leidžia pacientui gerai jaustis jau gydymo pradžioje.
Šiai vaistų grupei priklauso apie 40 Lietuvoje registruotų preparatų, kurie skiriasi savo poveikiu trims pagrindiniams depresijos išsivystyme dalyvaujantiems neuromediatoriams: serotoninui, noradrenalinui ir dopaminui. Antidepresantams priklauso amitriptilinas, nortriptilinas, fluoksetinas, fluvoksaminas, sertralinas, paroksetinas, citalopramas, escitalopramas, mirtazapinas, venlafaksinas ir kt. Esant tokiai vaistų įvairovei, labai svarbu parinkti pacientui tinkamą vaistą pagal jo ligos formą ir organizmo toleranciją, o kartais - skirti tinkamą antidepresantų derinį.
Antidepresantai padeda ne tik sergantiesiems depresija. Jais taip pat gydomi ir įvairūs nerimo sutrikimai, priešmenstruacinis disforinis sindromas, priklausomybė nuo alkoholio ar kitų medžiagų bei kiti sutrikimai. Ankstesnės kartos antidepresantai, nors ir sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių, tačiau, be depresijos simptomų, veiksmingai šalina nervinius spazmus ir skausmus, pykinimą, nemigą. Naujos kartos antidepresantai beveik nesukelia jokių nemalonių pojūčių, tik jų vartojant pamažu grįžta ankstesnė, buvusi iki ligos, sveikatos būklė. Nejausdami jokio aiškaus vaisto veikimo, kartais pacientai savavališkai jų vartojimą nutraukia - tokiu atveju liga atsinaujina pamažu, praėjus mėnesiui ar net daugiau po vaisto vartojimo nutraukimo. Net jei ligos simptomai greitai išnyksta, reikalingas bent 6 mėn. palaikomasis gydymas, t.y. vaistų vartojimas jau išnykus simptomams. Kai kuriais atvejais antidepresantų tenka vartoti daug metų. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas nėra kenksmingas, atvirkščiai - šie vaistai, be psichinės būklės normalizavimo, pagerina imuninės, širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, taip pat socialinius žmogaus sugebėjimus, padidina atsparumą stresams. Visais atvejais gydant antidepresantais reikalingos reguliarios gydytojo konsultacijos, nes neretai, keičiantis paciento būklei, tenka keisti vaistą ar jo dozę. Priklausomybė nuo antidepresantų nesivysto, tik kai kurių šios grupės preparatų vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui dėl galimo nutraukimo sindromo. Savavališkai gydymą nutraukti dar yra pavojinga ir dėl to, kad depresijos atkrytis dažnai gydomas sunkiau negu pirmas ligos epizodas.
Didelėmis dozėmis antipsichotikai (neuroleptikai) vartojami gydyti šizofrenijai ir kitoms psichozėms, o mažomis dozėmis - net ir nesant jokių psichozės simptomų, padeda šalinti įkyrias mintis, padidėjusį dirglumą, perdėtą nerimą, nemigą, kintamos lokalizacijos skausmus ir kt. Nors didelės antipsichotikų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tačiau skiriant šių medikamentų nedaug, jie paprastai gerai toleruojami, nesukelia priklausomybės, dėl to tinka vartoti ilgą laiką.
Dar viena medikamentų grupė, naudojama psichikos sutrikimams gydyti, - vaistai nuo epilepsijos. Jau kurį laiką jais veiksmingai gydomi nuotaikos svyravimai, padidėjęs dirglumas, impulsyvūs potraukiai (pvz., vartoti alkoholį, lošti) bei kiti sutrikimai.
Visi CNS veikiantys vaistai parduodami su receptais. Įvairios jų grupės gali būti derinamos tarpusavyje, taip pat ir su kitais paciento vartojamais vaistais, bet kiekvienu konkrečiu atveju reikia pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju.
Šiai vaistų grupei priklauso apie 40 Lietuvoje registruotų preparatų, kurie skiriasi savo poveikiu trims pagrindiniams depresijos išsivystyme dalyvaujantiems neuromediatoriams: serotoninui, noradrenalinui ir dopaminui. Antidepresantams priklauso amitriptilinas, nortriptilinas, fluoksetinas, fluvoksaminas, sertralinas, paroksetinas, citalopramas, escitalopramas, mirtazapinas, venlafaksinas ir kt. Esant tokiai vaistų įvairovei, labai svarbu parinkti pacientui tinkamą vaistą pagal jo ligos formą ir organizmo toleranciją, o kartais - skirti tinkamą antidepresantų derinį.
Antidepresantai padeda ne tik sergantiesiems depresija. Jais taip pat gydomi ir įvairūs nerimo sutrikimai, priešmenstruacinis disforinis sindromas, priklausomybė nuo alkoholio ar kitų medžiagų bei kiti sutrikimai. Ankstesnės kartos antidepresantai, nors ir sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių, tačiau, be depresijos simptomų, veiksmingai šalina nervinius spazmus ir skausmus, pykinimą, nemigą. Naujos kartos antidepresantai beveik nesukelia jokių nemalonių pojūčių, tik jų vartojant pamažu grįžta ankstesnė, buvusi iki ligos, sveikatos būklė. Nejausdami jokio aiškaus vaisto veikimo, kartais pacientai savavališkai jų vartojimą nutraukia - tokiu atveju liga atsinaujina pamažu, praėjus mėnesiui ar net daugiau po vaisto vartojimo nutraukimo. Net jei ligos simptomai greitai išnyksta, reikalingas bent 6 mėn. palaikomasis gydymas, t.y. vaistų vartojimas jau išnykus simptomams. Kai kuriais atvejais antidepresantų tenka vartoti daug metų. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas nėra kenksmingas, atvirkščiai - šie vaistai, be psichinės būklės normalizavimo, pagerina imuninės, širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, taip pat socialinius žmogaus sugebėjimus, padidina atsparumą stresams. Visais atvejais gydant antidepresantais reikalingos reguliarios gydytojo konsultacijos, nes neretai, keičiantis paciento būklei, tenka keisti vaistą ar jo dozę. Priklausomybė nuo antidepresantų nesivysto, tik kai kurių šios grupės preparatų vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui dėl galimo nutraukimo sindromo. Savavališkai gydymą nutraukti dar yra pavojinga ir dėl to, kad depresijos atkrytis dažnai gydomas sunkiau negu pirmas ligos epizodas.
Didelėmis dozėmis antipsichotikai (neuroleptikai) vartojami gydyti šizofrenijai ir kitoms psichozėms, o mažomis dozėmis - net ir nesant jokių psichozės simptomų, padeda šalinti įkyrias mintis, padidėjusį dirglumą, perdėtą nerimą, nemigą, kintamos lokalizacijos skausmus ir kt. Nors didelės antipsichotikų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tačiau skiriant šių medikamentų nedaug, jie paprastai gerai toleruojami, nesukelia priklausomybės, dėl to tinka vartoti ilgą laiką.
Dar viena medikamentų grupė, naudojama psichikos sutrikimams gydyti, - vaistai nuo epilepsijos. Jau kurį laiką jais veiksmingai gydomi nuotaikos svyravimai, padidėjęs dirglumas, impulsyvūs potraukiai (pvz., vartoti alkoholį, lošti) bei kiti sutrikimai.
Visi CNS veikiantys vaistai parduodami su receptais. Įvairios jų grupės gali būti derinamos tarpusavyje, taip pat ir su kitais paciento vartojamais vaistais, bet kiekvienu konkrečiu atveju reikia pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
pradejau skaityt knygas,dometis viskas kas sieja su psihologija ,po 2men jauciuos gerai ir gereja,uztruks ilgai manyciau kol pakeisiu savo mastima i teigiama ,laiminga gyvenimo skoni!ne nuo vaistu o nuo skaitimo,tik tas kas vadovauja savo mastimui vadovauja ir savo gyvenimui.man 25