Šiuolaikinis požiūris į gydymą centrinę nervų sistemą (CNS) veikiančiais vaistais

Daugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu.
 

Trankviliantai


Šios, CNS veikiančių grupės vaistų (pvz., alprazolamas, lorazepamas, diazepamas ir kt.), dažniausiai išrašo bendrosios praktikos ir kitų specialybių gydytojai. Trankviliantai švelniai ramina, pagerina miegą, atpalaiduoja raumenų įtampą ir nervinius priepuolius bei spazmus, laikinai pagerina nuotaiką, o veikti pradeda po keliolikos minučių. Pasibaigus vaisto veikimui, buvę simptomai dažnai vėl atsiranda. Kaip sako psichiatrai, šie vaistai dažniausiai ne gydo, o tik laikinai pašalina simptomus. Pagyvenusiems žmonėms trankviliantų skiriama atsargiai dėl galimų atminties, koordinacijos sutrikimų ir griuvimų. Jei ligonis serga lėtine liga ir vartoja vien trankviliantų, ilgainiui tam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis didesnės jų dozės. Didėja priklausomybės nuo vartojamų vaistų pavojus, o staiga nutraukus jų vartojimą, gali pasireikšti nutraukimo simptomų. Vartojant trankviliantų keletą metų, kai kuriems žmonėms pasireiškia atminties ir net charakterio sutrikimų, todėl nuolatinis šios grupės vaistų vartojimas be psichiatro priežiūros yra labai žalingas.
Tačiau kai kurias atvejais trankviliantai gali labai padėti. Pirmiausia, esant ūminiam stresui, jie padeda lengviau išgyventi situaciją, o vėliau žmogus pats sugeba įveikti streso pasekmes.
Trankviliantai taip pat naudingi, kai jų skiriama šalia kitų vaistų - antidepresantų ir/ar antipsichotikų. Pastarųjų poveikis dažniausiai pasireiškia ne iš karto (paprastai tik po 3-4 sav.), o trankviliantai leidžia pacientui gerai jaustis jau gydymo pradžioje.


 

Antidepresantai


Šiai vaistų grupei priklauso apie 40 Lietuvoje registruotų preparatų, kurie skiriasi savo poveikiu trims pagrindiniams depresijos išsivystyme dalyvaujantiems neuromediatoriams: serotoninui, noradrenalinui ir dopaminui. Antidepresantams priklauso amitriptilinas, nortriptilinas, fluoksetinas, fluvoksaminas, sertralinas, paroksetinas, citalopramas, escitalopramas, mirtazapinas, venlafaksinas ir kt. Esant tokiai vaistų įvairovei, labai svarbu parinkti pacientui tinkamą vaistą pagal jo ligos formą ir organizmo toleranciją, o kartais - skirti tinkamą antidepresantų derinį.
Antidepresantai padeda ne tik sergantiesiems depresija. Jais taip pat gydomi ir įvairūs nerimo sutrikimai, priešmenstruacinis disforinis sindromas, priklausomybė nuo alkoholio ar kitų medžiagų bei kiti sutrikimai. Ankstesnės kartos antidepresantai, nors ir sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių, tačiau, be depresijos simptomų, veiksmingai šalina nervinius spazmus ir skausmus, pykinimą, nemigą. Naujos kartos antidepresantai beveik nesukelia jokių nemalonių pojūčių, tik jų vartojant pamažu grįžta ankstesnė, buvusi iki ligos, sveikatos būklė. Nejausdami jokio aiškaus vaisto veikimo, kartais pacientai savavališkai jų vartojimą nutraukia - tokiu atveju liga atsinaujina pamažu, praėjus mėnesiui ar net daugiau po vaisto vartojimo nutraukimo. Net jei ligos simptomai greitai išnyksta, reikalingas bent 6 mėn. palaikomasis gydymas, t.y. vaistų vartojimas jau išnykus simptomams. Kai kuriais atvejais antidepresantų tenka vartoti daug metų. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas nėra kenksmingas, atvirkščiai - šie vaistai, be psichinės būklės normalizavimo, pagerina imuninės, širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, taip pat socialinius žmogaus sugebėjimus, padidina atsparumą stresams. Visais atvejais gydant antidepresantais reikalingos reguliarios gydytojo konsultacijos, nes neretai, keičiantis paciento būklei, tenka keisti vaistą ar jo dozę. Priklausomybė nuo antidepresantų nesivysto, tik kai kurių šios grupės preparatų vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui dėl galimo nutraukimo sindromo. Savavališkai gydymą nutraukti dar yra pavojinga ir dėl to, kad depresijos atkrytis dažnai gydomas sunkiau negu pirmas ligos epizodas.
 

Antipsichotikai ir vaistai nuo epilepsijos


Didelėmis dozėmis antipsichotikai (neuroleptikai) vartojami gydyti šizofrenijai ir kitoms psichozėms, o mažomis dozėmis - net ir nesant jokių psichozės simptomų, padeda šalinti įkyrias mintis, padidėjusį dirglumą, perdėtą nerimą, nemigą, kintamos lokalizacijos skausmus ir kt. Nors didelės antipsichotikų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tačiau skiriant šių medikamentų nedaug, jie paprastai gerai toleruojami, nesukelia priklausomybės, dėl to tinka vartoti ilgą laiką.
Dar viena medikamentų grupė, naudojama psichikos sutrikimams gydyti, - vaistai nuo epilepsijos. Jau kurį laiką jais veiksmingai gydomi nuotaikos svyravimai, padidėjęs dirglumas, impulsyvūs potraukiai (pvz., vartoti alkoholį, lošti) bei kiti sutrikimai.
 

Apibendrinimas


Visi CNS veikiantys vaistai parduodami su receptais. Įvairios jų grupės gali būti derinamos tarpusavyje, taip pat ir su kitais paciento vartojamais vaistais, bet kiekvienu konkrečiu atveju reikia pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju. 

Antidepresantai


Šiai vaistų grupei priklauso apie 40 Lietuvoje registruotų preparatų, kurie skiriasi savo poveikiu trims pagrindiniams depresijos išsivystyme dalyvaujantiems neuromediatoriams: serotoninui, noradrenalinui ir dopaminui. Antidepresantams priklauso amitriptilinas, nortriptilinas, fluoksetinas, fluvoksaminas, sertralinas, paroksetinas, citalopramas, escitalopramas, mirtazapinas, venlafaksinas ir kt. Esant tokiai vaistų įvairovei, labai svarbu parinkti pacientui tinkamą vaistą pagal jo ligos formą ir organizmo toleranciją, o kartais - skirti tinkamą antidepresantų derinį.
Antidepresantai padeda ne tik sergantiesiems depresija. Jais taip pat gydomi ir įvairūs nerimo sutrikimai, priešmenstruacinis disforinis sindromas, priklausomybė nuo alkoholio ar kitų medžiagų bei kiti sutrikimai. Ankstesnės kartos antidepresantai, nors ir sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių, tačiau, be depresijos simptomų, veiksmingai šalina nervinius spazmus ir skausmus, pykinimą, nemigą. Naujos kartos antidepresantai beveik nesukelia jokių nemalonių pojūčių, tik jų vartojant pamažu grįžta ankstesnė, buvusi iki ligos, sveikatos būklė. Nejausdami jokio aiškaus vaisto veikimo, kartais pacientai savavališkai jų vartojimą nutraukia - tokiu atveju liga atsinaujina pamažu, praėjus mėnesiui ar net daugiau po vaisto vartojimo nutraukimo. Net jei ligos simptomai greitai išnyksta, reikalingas bent 6 mėn. palaikomasis gydymas, t.y. vaistų vartojimas jau išnykus simptomams. Kai kuriais atvejais antidepresantų tenka vartoti daug metų. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas nėra kenksmingas, atvirkščiai - šie vaistai, be psichinės būklės normalizavimo, pagerina imuninės, širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, taip pat socialinius žmogaus sugebėjimus, padidina atsparumą stresams. Visais atvejais gydant antidepresantais reikalingos reguliarios gydytojo konsultacijos, nes neretai, keičiantis paciento būklei, tenka keisti vaistą ar jo dozę. Priklausomybė nuo antidepresantų nesivysto, tik kai kurių šios grupės preparatų vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui dėl galimo nutraukimo sindromo. Savavališkai gydymą nutraukti dar yra pavojinga ir dėl to, kad depresijos atkrytis dažnai gydomas sunkiau negu pirmas ligos epizodas.
 

Antipsichotikai ir vaistai nuo epilepsijos


Didelėmis dozėmis antipsichotikai (neuroleptikai) vartojami gydyti šizofrenijai ir kitoms psichozėms, o mažomis dozėmis - net ir nesant jokių psichozės simptomų, padeda šalinti įkyrias mintis, padidėjusį dirglumą, perdėtą nerimą, nemigą, kintamos lokalizacijos skausmus ir kt. Nors didelės antipsichotikų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tačiau skiriant šių medikamentų nedaug, jie paprastai gerai toleruojami, nesukelia priklausomybės, dėl to tinka vartoti ilgą laiką.
Dar viena medikamentų grupė, naudojama psichikos sutrikimams gydyti, - vaistai nuo epilepsijos. Jau kurį laiką jais veiksmingai gydomi nuotaikos svyravimai, padidėjęs dirglumas, impulsyvūs potraukiai (pvz., vartoti alkoholį, lošti) bei kiti sutrikimai.
 

Apibendrinimas


Visi CNS veikiantys vaistai parduodami su receptais. Įvairios jų grupės gali būti derinamos tarpusavyje, taip pat ir su kitais paciento vartojamais vaistais, bet kiekvienu konkrečiu atveju reikia pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

diana
2015-05-01 10:13
Sergu depresija, man bbipolinis sutrikimas, tai būna didelis nerimas arba pakylėjimas. Kelis metus jaučiausi sureguliavusi savo sveikatą kai vartojau vaistus Venlafaxine Actavis 150mg. Pavasarį vėl prasidėjo gili depresija, gulėjau ligoninėje Vilniuje klinikoje, gydytojas skyrė vaistus priešingai Olanzapine Orion 15mg., prašau patarimo ar man juos vartoti pre didelio nerimo, šiuo metu sumažėjo kraujo spaudimas nors prieš tai būdavo didokas, jaučiu didelį nerimą ir blogai užmiegu, geriu troksalį ir klonazepamą puse tabletės gydytojo paskyrimu.
raimundas
2014-11-05 16:30
sweiki ,ka daryt ,jauciu smilkiniu spaudima dažnai skauda kairy sona neuzmiegu man 27m ,esu susirges pulįuojanciu miningitu ?patarkit
saulius
2014-05-21 21:29
as jau 25 metai naudoju klonazepama kuris kai kuriu daktaru nuomone siaubas galiu pasakyti stai ka vartodamas siuas vaistus as gyvenu pilnaverty gyvenima dirbu prekybos marketingo vadovu ir negaliu suprasti kodel jistaip keikiamas man jis duada gera miega jauciuasi darbingas ir man nieakaip nesuprantamas kai kuriu psihiatru poziuris y sy vaista kaip y kokia atomine bomba tiesiog darosi keista
S
2012-02-07 18:07
As esu labai neigiama ispudi susidariusi apie psichotropinius vaistus.Prageriau 10 metu ivairiu vaistu,kuriuos siule psichiatrai.Ir nieko as neissveikau,tik dar labiau susirgau.Sugedo daugelio kitu organu veikla.Pripratau prie tu psichotropiniu vaistu ir ju neisgerus,darosi bloga,tapau dar irzlesne,piktesne.
Arnolda
2011-09-21 14:53
Geriu antidepresantus jau 10 metų,rytais, o vakarais dar vienus vaistus užmigimui, kadangi be jų negaliu užmigti.Jie iš tikrųjų padeda gyventi pilnavertį gyvenimą, bet:Pastebėjau, kad labai susilpnėjo atmintis, o pastaruoju metu net pasitaiko momentų, kad sekundei prarandu sąmonę.Kažkodėl įtariu, kad tai gali būti vaistų pasekmė.
viltė
2011-06-21 14:21
na mielieji, geriu ir aš seroksatą jau 1,5 metai išsivystė mažakraujystė žodžiu vieną ligą kaip ir pagydžiau, o galvavis tiek sukasi...
sig123
2010-09-22 10:31
jo as irgi susidariau nuomone apie antidepresantus,nera jau jie tokie nekalti,ko daugiau geri,to ju reikia.Prageriau ZOLOFT 1m,nusprendziau pamazu nutraukti,nes pamaciau,kad jie man nebepadeda,tik pradejo svoris augti.Na ir nutraukus-prasidejo-krutines skausmas,nugaros,kuno niezulys.Bet kyla klausimas-kodel situacija nei kiek nepagerejo.
S
2010-08-13 23:01
AR GALVOJATE, KAD PO ILGALAIKIO VARTOJIMO NEBUS PASEKMIŲ? ĮDOMU, KAS BUS KALBAMA PO 20 - 30 METŲ APIE ANTIDEPRESANTŲ VARTOJIMĄ. NEJAU JIS TOKS NEKALTAS?
xxx
2010-01-18 22:42
deprsija sirgau nuo vaikystes,tai pamaciau nesenai kad man depresija!puse savo gyvenimo maniau kad toks gyvenimas!!taip turi but!tevu neturejau,pradejau gert kazokius antidepresantus kur gyditojas israse,sako geri populerus pageriau puse metu,nieko taspats ,man YAUGE buvo ta depresija ,tarsi taip turi but.
pradejau skaityt knygas,dometis viskas kas sieja su psihologija ,po 2men jauciuos gerai ir gereja,uztruks ilgai manyciau kol pakeisiu savo mastima i teigiama ,laiminga gyvenimo skoni!ne nuo vaistu o nuo skaitimo,tik tas kas vadovauja savo mastimui vadovauja ir savo gyvenimui.man 25
x
2010-01-08 12:38
Esu baigusi masazo kursus, kelis metus praktikuojuosi masazo srityje. Atlieku gydomuosius bei atpalaiduojancius masazus uz aukas. Galiu pagelbeti zmonems po traumu ar turintiems kitokiu problemeliu. Dauguma sako, kad turiu stebuklingas rankas, tad kvieciu visus , norincius bent keleta gyvenimo akimirku pasijusti palaimingai :) Rasykite i masaz.edita7@gmail.com
mila
2008-10-06 12:29
Vakarei patarciau kreiptis i savo poliklinikos psichiatra, ir nereikia bijoti vaistu! As jau 22 metai naudoju amitriptilina, diazepama, o dabar ir sertralina, labai pagerina savijauta, tampi normaliu zmogumi.Taip, jie turi salutiniu poveikiu, taciau ju teikiama nauda atperka visus trukumus. Dabar man 65 metai. Gerdama antidepresantus sekmingai dirbau, apsigyniau daktarine disertacija, dabar auginu anuka, dziaugiuosi gyvenimu, su siaubu prisimenu depresijos metus, taciau antidepresantus turiu vartoti nuolat. Jus dar jauna,tikriausiai siek tiek pagerusi antidepresantu (siek tiek - tai nemaziau 6 menesius)pasijausite gerai ir nereikes ju gerti, taciau butinai kreipkites i psichiatra ir nebijokite. Depresija -tai liga, kuri, kaip gripas,plauciu uzdegimas ir kitos ligos turi buti gydoma. Nebijokite psichiatru ir antidepresantu! O gal jums visai ne depresija? Tai nustatyti gali tik psichiatras. Sekmes! Pamatysite, po kokio pusmecio o gal ir maziau sypsosites ir vel gyvensite normalu pilnaverti gyvenima. Sekmes ir sudie.
vakare
2008-04-30 00:11
jokiu vaistu nesu vartojus,nes niakada nesikreipiau i gydytojus.esu 26metu!nervai baigia mane ”suesti”.kaip kasnors beldzias i duris,man pakerta kojas.esu labai isgasdinga,visada del visko jaudinuosi,susinervuoju labai greitai,nuo to pradeda skaudeti galva!ka patartumet vartoti?nezinau i kokius gydytojus kreiptis!
ramsas
2007-12-20 22:46
as nepatenkintas buvau savo givenimu.kai vartoju vaistus jauciuos gerai.tad nieko blogo pries juos neturiu.
svitrigaile
2007-11-03 20:14
Pries pora metu smarkiai buvo pazeistas Klajoklis nervas,darant operacija. Gydytojai saujomis girde ivairiais antidepresantais,opiodais, psichotropiniais ir kt vaistais, kol nuo ju sudziuvau iki anoreksijos(41kg,160ugio ir 27metu),nes taip isderino visa organizma!!!! Tiesiog isnaudojo kaip bandomaji triusi!!! Man nuo grandioziniais kiekiais skiriamu vaistu sutriko atmintis,nebesiorientavau aplinkoje,nebezinojau savo vardo ir kt.! Dabar bandau blaiviomis akimis zvelgti i gyvenima,nes uzsienyje radau gydytojus,kurie nustate pazeidimus ir pastate ant koju.Ir jokiais psichotropais ar pan negirde!
R.
2007-08-19 18:28
o as atsiprasant pradejau ziauriai storeti. atgeriau 5 men-gana. Meciau
sauleta
2007-03-24 21:18
Depresija gydausi dveji metai,jaučiuosi gerai.Esu labai dėkinga gyd.Alseikienei,kurios pagalba aš dabar jaučiuosi puikiai.Depresija man -baisi liga ir tai yra tiesa.
f
2007-02-26 23:06
f
Andrius
2007-02-22 22:37
Sveiki,norėjau paklausti,o antidepresantai sertralinas ir mirtazapinas yra psichotropiniai vaistai?
vida
2007-02-09 20:11
Depresija sergu jau 7 metai,esu 3 gr.invalide,nekarta gulejau N.vilnioje,netikiu dabar nei vaistais,nei gydytojais,su vaistais galutinai palauze psichika,tapau zombis,norisi sokti pro langa...
geltona
2006-11-13 13:00
Geriau Seroksatą prieš porą metų be gydytojo priežiūros, dabar kartais jaučiu, kad atmintis labai stringa. Ar tai gali būti gydymosi pasekmės?
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai