Iš tiesų pavasarį nemažai žmonių tikisi išsivaduoti iš žiemą įsivyravusios blogos nuotaikos, padidėjusio apetito ir noro valgyti saldumynus, mieguistumo dieną, didesnio miego poreikio ir, kaip pasekmės, - antsvorio kilogramų. Šie simptomai yra vadinamojo sezoninio afektinio sutrikimo įrodymas. Tokia būsena gali ištikti kiekvieną asmenį, net ir tą, kuriam nėra jokių psichikos sutrikimų. Sezoninį afektinį sutrikimą patiria apie 5 proc. mūsų gyvenamosios Žemės platumos gyventojų. Tai susiję su metų laikų ir Saulės šviesos intensyvumo kaita.
Galbūt žmogus kenčia tik dėl to, kad jis per daug reikalauja iš savęs. Visuomenėje įsivyrauja klaidingas supratimas, kad gera sveikata - tai kuo daugiau atliktų darbų miego sąskaita; kad siekis būti jaunam, lieknam ir darbingam ne mažiau nei 16 valandų per parą - privaloma įvaizdžio dalis. Jeigu tai nepavyksta, stengiamasi to neparodyti kitiems - kaip ir graužaties dėl nevykdomos pareigos kasdien deramai sutvarkyti namus ir buities rūpesčius.
Ne žiemos šalčiai ar atšiaurūs vėjai, o šviesos intensyvumas daro didžiausią įtaką nuotaikai. Saulės šviesa vasarą vidudienį prilygsta 120 tūkst. liuksų, o apšvietimas patalpoje vidutiniškai siekia vos 250 liuksų. Kadangi šią žiemą nebuvo saulėtų dienų ir palyginti mažai sniego, kai kuriems žmonėms buvo pakankamai sunku.
Jeigu sezoninis afektinis sutrikimas yra lengvas, galima išmokti su juo susidoroti. Pirmosiomis saulėtomis ankstyvo pavasario dienomis, geriausia - ryto valandomis, pabūnant lauke, įkvepiant galvos smegenų veiklai būtino deguonies. Puiki priemonė - specialių dienos šviesos lempų terapija. Tokios lempos dar nėra pakankamai populiarios buityje, bet metodas taikomas kai kuriose gydymo įstaigose. Pakanka bent pusvalandžio tokio gydymo kasdien, ir nuotaika bei savijauta labai pagerėja.
Daugelį sveikatos sutrikimų gali padėti įveikti ir “Zepter” grupės kompanijos “Bioptron AG” ir Ciuricho bioinformacijos instituto sukurta sveikatos korekcijos technologija. Originali “Bioptron” šviesos ir spalvų terapija yra paremta holistiniu požiūriu į žmogų, t.y. gydomas žmogus, o ne liga.
“Bioptron” - sertifikuotas medicinos prietaisas, skleidžiantis poliarizuotą matomą mažos energijos šviesą, neturinčią UV spindulių. Ši šviesa gali padėti įveikti sveikatos sutrikimus, “pailsėti” pavargusiam organizmui ir sugrąžinti išeikvotą energiją. Be to, ji padeda numalšinti skausmą, uždegimą, pagerinti kraujotaką ir audinių aprūpinimą deguonimi. “Bioptron” šviesa skatina serotonino gamybą, o tai pagerina nuotaiką, saugo nuo depresijos. Šis gydymo būdas jau ne vienerius metus taikomas sveikatos priežiūros įstaigose, sanatorijose, sveikatingumo centruose, kosmetologinėse gydyklose, taip pat pelnytai vadinamas “namų daktaru”.
“Bioptron” naudoti labai paprasta, prietaisas saugus ir neturi nepageidaujamo poveikio. Jis naudingas ir reikalingas besirūpinantiems visų šeimos narių sveikata, gera nuotaika ir darbingumu.
Jeigu iš savęs reikalaujama per daug (darbas, visuomeninė veikla, studijos, buitis), nereiškia, kad organizmas kompensuos tokią skriaudą. Pervargęs žmogus turi mažiau psichinių jėgų, jo imunitetas silpnesnis.
Žmogaus organizme veikia savireguliacijos sistema, ir kiekvienas jaučia, ko jam labiau reikia: ar poilsio, ar fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, jeigu, persirgus infekcine liga, jaučiama energijos stoka, labiau tiktų patausoti save.
Tyrimų rezultatai įrodė, kad fizinis aktyvumas skatina serotonino gamybą smegenyse, teigiamai veikia atmintį. Bet, pradėjus sportuoti pavasarį, jei nei rudenį, nei žiemą to nedarėte, galima tikėtis, kad imuninė sistema dėl papildomo streso silpnės. Tačiau jei mankštintis pradėsite vasarą ar rudenį, reiktų tęsti tai, nepatiriant streso ir pakankamai pailsint.
Kad jaustųsi energingesni, daugeliui žmonių dera save patausoti, kol tęsiasi depresinė nuotaika, kol ir gamtoje nedaug šviesos. “Ar laikas šiuo metu imtis naujų planų, naujų darbų?” - klauskime savęs ir modeliuokime atsakymą, jeigu naujas projektas nepavyktų.
Ar tai nebus nauja kliūtis savigraužai? Visuomet klauskite savęs: nuo ko man bus geriau?, ką šiandien galiu padaryti, kad man būtų gerai?” - pataria gydytoja Zita Alseikienė.
Depresinę žiemos nuotaiką galima sumažinti vartojant angliavandenių: šokolado, medaus, riešutų. Bet jeigu yra rizikos priaugti nereikalingų kilogramų ir dėl to krimstis, tenka pasakyti sau “stop!”.
Ankstyvas pavasaris - pats laikas vartoti vitaminų su mikroelementais, ypač, jeigu jų nevartojote keletą pastarųjų mėnesių. Tačiau nereikėtų perdozuoti nei natūralių, nei sintetinių sveikatą stiprinančių priemonių. Tyrimas, atliktas su sergančių diabetu žmonių grupe, įrodė, kad vartojusieji vitaminų mažiau sirgo peršalimo ligomis. Tačiau sveikų žmonių, vartojusių vitaminų, grupėje tokių sąsajų nebuvo.
Blogą savijautą dažnai sukelia blogos mintys. Todėl reikia mokytis pozityvaus mąstymo, kalbėti apie gerus dalykus, nesusitapatinant su neigiamomis mintimis ar vaizdiniais.
Blogai jaučiamasi nesirūpinant savo artimaisiais. Suvokimas, kad pagalba artimiems žmonėms ir asmeninė laimė yra labai susieti dalykai, yra svarbi patirtis. Reikia bendrauti ir nepamiršti, kad artimieji svarbesni už darbą.
Gydymo nereikalaujantis sezoninis afektinis sutrikimas gali būti depresijos (tai jau liga) pradžia. Nuotaikos pokyčiai, energijos stoka, padidėjęs dirglumas ir sumažėjęs pasitenkinimas paprastai malonumą teikiančia veikla - tai depresijos požymiai. Šia liga per gyvenimą serga 25 proc. žmonių, o ligos mastą galima įsivaizduoti pagal tokį faktą: vienu metu serga 10 proc. pasaulio gyventojų.
Esant įtarimų, reikia pasikonsultuoti su specialistais. Šiuolaikinis medikamentinis depresijos gydymas nesukelia nepageidaujamų poveikių. Psichoterapija ir medikamentai papildo vienas kitą: reikia ir medikamentų, ir pokalbių su psichoterapeutu. Kai, normalizavus cheminę medžiagų pusiausvyrą smegenyse (depresija dažnai yra biologinio pobūdžio sutrikimas), pagerėja būklė, gydytojas daugiau dėmesio skiria ligą sukėlusioms priežastims (tai gali būti stresas, paveldimumas, mąstymo stereotipai, asmenybės sutrikimai ir kt.). Tada siekiama pacientui parodyti, kad galima kitaip mąstyti ir kitaip vertinti problemas. Psichoterapeutas nemano, kad sergantieji nesuvokia savo problemų. Ištikus krizei, jis padeda žmogui pamatyti problemas taip, kaip jas mato pats, būdamas profesionalas.
Gydymo pradžioje rekomenduojamas tausojamasis režimas. Kai žmogus pajunta, kad jis vėl gyvena ir dar lieka jėgų, reikia apsispręsti, kur jas panaudoti. Pirmiausia rekomenduotinas fizinis aktyvumas: mankšta, namų tvarkymas, pasivaikščiojimai.
Atsakykite sau į klausimą: kokie besibaigiančios žiemos privalumai?
Pirma, dar galima pasidžiaugti slidinėjimo malonumais ar nusileisti rogėmis nuo kalno.
Antra, žiemą turėjome daugiau laiko darbui. Pats laikas juos spartinti, kad, vasarai atėjus, būtų daugiau laisvalaikio.
Trečia, žiemos vakarais galima planuoti būsimų atostogų maršrutus, vartyti buvusių kelionių albumus. Toks užsiėmimas - puikus nuotaikos gerinimo būdas.
Ketvirta, žiemą yra laiko skaityti knygas, be to, dirba visi teatrai ir muziejai. Vasarą taip nebus.
Penkta, žiemos vakarai žvakių šviesoje - puikus laikas pabūti su mielu žmogumi.
Šešta ir t.t. - pratęskite! Jūs geriausiai žinote, kas jus pradžiugintų, ir geriausiai jaučiate, kuo galite pradžiuginti kitus.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę