){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tyrimų duomenimis, dėl įvairų priežasčių atsiradusi nemiga vargina 35-40 proc. žmonių. Miegame apie trečdalį savo amžiaus, tad jei šis trečdalis nevisavertis, ir likusieji du nekokybiški. Miego sutrikimai išbalansuoja ir kitų organizmo sistemų veiklą.
VšĮ Sapiegos ligoninės (Vilnius, Antakalnio g. 17) Miego sutrikimų laboratorijoje konsultuojama dėl nemigos, mieguistumo dieną ir kitais atvejais, kai miegas nevisavertis. Čia atliekami tyrimai, diagnozuojami miego sutrikimai ir rekomenduojamas tinkamas gydymas.
Kaip rodo tyrimai, 80 proc. knarkiančių žmonių nustatoma sveikatos sutrikimų.
Miegodami knarkia daugiau nei pusė suaugusiųjų. 15 proc. knarkiančiųjų yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertonija). 30 proc. hipertonikų būna obstrukcinė miego apnėja. Kai miego metu yra kvėpavimo sustojimų (miego apnėja), sumažėja deguonies koncentracija kraujyje (tai - viena iš mieguistumo dieną priežasčių). Ar tai susiję su knarkimu, geriausiai galima įvertinti atlikus polisomnografijos tyrimą.
Nemigos požymiai:
• Ilgai neužmiegama, dažnai prabundama, anksti atsibundama, miego kokybė yra bloga.
• Miego sutrikimų pasireiškia mažiausiai 3 kartus per savaitę, ne trumpiau kaip vieną mėnesį.
• Dieną ir naktį daug galvojama apie nemigą, nerimaujama dėl jos pasekmių.
• Nepatenkinama miego kokybė ir (ar) trukmė sutrikdo socialinę ir darbinę veiklą.
Net ir nemigos nevarginami žmonės dieną gali jaustis mieguisti. Tokiam žmogui ilgainiui blogėja atmintis, jam sunku priimti svarbius sprendimus, jis skundžiasi lytinės veiklos sutrikimu. Dėl 25 proc. autoįvykių kelyje ir nelaimingų atsitikimų darbe, kaip rodo tyrimai, kalti mieguisti ir nepailsėję žmonės. Taigi, jei jums reikia keleto puodelių kavos darbingumui palaikyti, vertėtų susirūpinti ir kreiptis į Miego sutrikimų laboratoriją. Čia gydytojai specialistai ne tik pakonsultuos, bet ir skirs gydymą arba rekomenduos atlikti polisomnografijos tyrimą ir nustatyti, ar mieguistumas dieną neslepia rimtų miego sutrikimų.
• Jeigu be priežasties dažnai prabundate naktį.
• Jeigu dieną jaučiatės mieguisti ir nepailsėję.
• Jeigu miegodami periodiškai nustojate kvėpuoti (miego apnėja).
• Jeigu knarkiate.
• Jeigu gydymas nuo nemigos nėra veiksmingas.
• Jeigu miegant nevalingai trūkčioja galūnės.
• Jeigu sunku užmigti dėl “neramių kojų”.
• Jeigu vargina neramūs sapnai, košmarai ar lunatizmas.
Registruojama telefonu iš anksto. Jeigu pageidaujama, laikomasi anonimiškumo. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia. Konsultacija ir tyrimas yra mokami.
Tyrimui atlikti pacientas atvyksta vakare, miega per naktį specialiai įrengtoje Miego sutrikimų laboratorijoje.
Tyrimas saugus ir visiškai nekenksmingas sveikatai. Įvertinama: smegenų bioelektrinis aktyvumas (elektroencefalografija), akių obuolių judesiai (okuliografija), apatinio žandikaulio raumenų aktyvumas, knarkimas, kojų raumenų aktyvumas ir judesiai (elektromiografija), širdies veiklos parametrai (elektrokardiografija) bei pulso pokyčiai, deguonies koncentracijos kraujyje pokyčiai.
Laboratorijoje dirba specialistų komanda: miego sutrikimų specialistės, ausų, nosies ir gerklės gydytoja, psichologas ir psichiatras. Nustačius miego sutrikimą, parenkamas gydymo būdas.
Jeigu reikia, rekomenduojama konsultuotis su kitų sričių gydytojais specialistais.
Nemedikamentinės priemonės:
• miego higienos koregavimas,
• specialiosios elgesio terapijos, psichoterapija,
• oro tėkmės kvėpavimo takais užtikrinimas naudojant vieną iš aparatų Nasal CPAP ar BiPAP.
• operacinis minkštojo gomurio, nosies pertvaros ar apatinio žandikaulio koregavimas (jeigu reikia šalinti anatomines oro tėkmės kliūtis).
Medikamentų gali skirti tik gydytojas, tiksliai nustatęs miego sutrikimo priežastį ar ligą.
Galima kreiptis į VšĮ Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratoriją.
VšĮ Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijoje atliktas asmenų, patyrusių psichoemocinį stresą, miego ypatumų tyrimas. Labai bloga miego kokybė nustatyta 67,9 proc. asmenų, vidutinio lygio miego sutrikimai - 24,7 proc., o gerai miegojo tik 7,4 proc. tirtųjų. Konstatuota, kad nerimas bei depresija ir miego sutrikimai yra tiesiogiai susiję.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę