){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paprastai ligoniai slepia savo ligą ir stengiasi, kad apie ją niekas nesužinotų. Dainius nepabijojo atvykti į TV laidą. Jis papasakojo, kad psichikos liga pasireiškė taip, tarsi per vieną dieną jį būtų apleidusios visos jėgos. Tačiau liga neprivertė jo pasiduoti, vaikinas kreipėsi į specialistus, norėjo daugiau sužinoti apie tai, kas su juo vyksta, ieškojo galimybių bendrauti.
Gyd. Laisvė Dembinskienė sakė, kad ši liga – tai visų pirma įvairaus sunkumo paūmėjimai – psichozės. Psichozės būsenos žmogus gali būti nekritiškas, sujaudintas, kartais – agresyvus ir pavojingas sau bei aplinkiniams. Dėl paūmėjimų ligoniams dažnai tenka atsigulti į ligoninę, liga progresuoja, tačiau vis dėlto 30 proc. sergančiųjų išlieka darbingi visą savo gyvenimą. Ligos progresavimą pristabdo medikamentai. Jie kontroliuoja pozityviuosius jos simptomus (haliucinacijas, kliedesius), o naujosios kartos medikamentais galima šiek tiek kontroliuoti ir negatyviuosius ligos simptomus (jausmų, valios, pažinimo sutrikimus).
Šizofrenijos gydymo pagrindas – medikamentai, vadinami antipsichotikais. Jų nauda aiškiai įrodyta. Tačiau bene didžiausia sėkmingo šizofrenijos gydymo problema ir yra ta, kad vaistų pacientai vartoja ne visada, per trumpai ar netinkamomis dozėmis. Žinoma, bet kuriam žmogui, kuris serga lėtine liga, nuolat vartoti vaistų nėra paprasta – tai atrodo didžiulė našta ir sergant daugeliu vidaus ligų, pvz., širdies ligomis ar diabetu. Žmonėms, sergantiems šizofrenija, kurie suvartoja mažiau nei 70 proc. jiems skirtų medikamentų dozės, pasireiškia sunkesni ligos simptomai, yra didesnė tikimybė, kad vėl teks gultis į ligoninę. Daugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistų, jau būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi „iškrenta iš gyvenimo“ .
Dažnai žmonės nenori vartoti medikamentų ir dėl nemalonių nepageidaujamų poveikių: nerimo, dėl ko norisi nuolat judėti, raumenų sustingimo, drebėjimo ir kitų judesių, kurių negali kontroliuoti; svorio augimo; nuovargio ar silpnumo, sumažėjusio susidomėjimo seksu, erekcijos ar orgazmo sutrikimų; neigiamo poveikio širdžiai ir kt. Senosios kartos, dar žinomi kaip „klasikiniai“ antipsichotikai, sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių nei naujosios kartos, arba „atipiniai“ antipsichotikai.
Daugeliu atvejų pakeitę gydymą naujosios kartos, arba „atipiniu“, vaistu, žmonės patiria daug mažiau nepageidaujamų poveikių. Tačiau neretai šizofrenija sergantiems žmonėms net ir naujos kartos vaistų kasdien vartoti yra sunku. Todėl mokslininkai sukūrė unikalų naujosios kartos ilgo veikimo atipinį antipsichotiką Rispolept Consta (risperidoną), kurio pakanka susišvirkšti kas dvi savaites. Žmonės, sergantys šizofrenija, kurie gydosi ilgiau veikiančiais medikamentais, džiaugiasi, kad tai suteikia jiems laisvę negalvoti apie kasdienį vaistų vartojimą ir kartu leidžia susikoncentruoti į kitus jiems svarbius gyvenimo aspektus.
Gydymasis ilgo poveikio Rispolept Consta injekcijomis turi daug privalumų:
· Preparato nereikia vartoti kasdien, injekcija garantuoja, kad vaistas tikrai pateks į organizmą ir susidarys nekintama jo koncentracija. Ilgo poveikio injekcijos padeda užtikrinti geresnį paciento bendradarbiavimą su gydytoju.
· Vaistas padeda spręsti pagrindinę – ligos atkryčių – problemą, ir pacientai gali gyventi įprastą gyvenimą, kurio nepertraukia gydymasis ligoninėje. Tai labai pagerina gyvenimo kokybę.
· Ilgo veikimo atipinio antipsichotiko forma pasižymi itin retais ir nesunkiais nepageidaujamais poveikiais, neslopina ir užtikrina ilgesnę bei kokybiškesnę remisiją (kai ligos simptomų nepasireiškia), smarkiai mažina tiek pozityviuosius, tiek negatyviuosius ligos simptomus.
· Dauguma žmonių teikia pirmenybę injekcijoms, o ne tabletėms. Jiems nebereikia nerimauti, kad pamirš suvartoti eilinę tablečių dozę, ir injekcijos atrodo veiksmingesnis gydymo būdas. Be to, naudinga reguliariai lankytis pas gydytoją – taip galima geriau kontroliuoti savo ligą.
Šizofrenijos gydymo pagrindas – medikamentai, vadinami antipsichotikais. Jų nauda aiškiai įrodyta. Tačiau bene didžiausia sėkmingo šizofrenijos gydymo problema ir yra ta, kad vaistų pacientai vartoja ne visada, per trumpai ar netinkamomis dozėmis. Žinoma, bet kuriam žmogui, kuris serga lėtine liga, nuolat vartoti vaistų nėra paprasta – tai atrodo didžiulė našta ir sergant daugeliu vidaus ligų, pvz., širdies ligomis ar diabetu. Žmonėms, sergantiems šizofrenija, kurie suvartoja mažiau nei 70 proc. jiems skirtų medikamentų dozės, pasireiškia sunkesni ligos simptomai, yra didesnė tikimybė, kad vėl teks gultis į ligoninę. Daugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistų, jau būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi „iškrenta iš gyvenimo“ .
Dažnai žmonės nenori vartoti medikamentų ir dėl nemalonių nepageidaujamų poveikių: nerimo, dėl ko norisi nuolat judėti, raumenų sustingimo, drebėjimo ir kitų judesių, kurių negali kontroliuoti; svorio augimo; nuovargio ar silpnumo, sumažėjusio susidomėjimo seksu, erekcijos ar orgazmo sutrikimų; neigiamo poveikio širdžiai ir kt. Senosios kartos, dar žinomi kaip „klasikiniai“ antipsichotikai, sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių nei naujosios kartos, arba „atipiniai“ antipsichotikai.
Daugeliu atvejų pakeitę gydymą naujosios kartos, arba „atipiniu“, vaistu, žmonės patiria daug mažiau nepageidaujamų poveikių. Tačiau neretai šizofrenija sergantiems žmonėms net ir naujos kartos vaistų kasdien vartoti yra sunku. Todėl mokslininkai sukūrė unikalų naujosios kartos ilgo veikimo atipinį antipsichotiką Rispolept Consta (risperidoną), kurio pakanka susišvirkšti kas dvi savaites. Žmonės, sergantys šizofrenija, kurie gydosi ilgiau veikiančiais medikamentais, džiaugiasi, kad tai suteikia jiems laisvę negalvoti apie kasdienį vaistų vartojimą ir kartu leidžia susikoncentruoti į kitus jiems svarbius gyvenimo aspektus.
Gydymasis ilgo poveikio Rispolept Consta injekcijomis turi daug privalumų:
· Preparato nereikia vartoti kasdien, injekcija garantuoja, kad vaistas tikrai pateks į organizmą ir susidarys nekintama jo koncentracija. Ilgo poveikio injekcijos padeda užtikrinti geresnį paciento bendradarbiavimą su gydytoju.
· Vaistas padeda spręsti pagrindinę – ligos atkryčių – problemą, ir pacientai gali gyventi įprastą gyvenimą, kurio nepertraukia gydymasis ligoninėje. Tai labai pagerina gyvenimo kokybę.
· Ilgo veikimo atipinio antipsichotiko forma pasižymi itin retais ir nesunkiais nepageidaujamais poveikiais, neslopina ir užtikrina ilgesnę bei kokybiškesnę remisiją (kai ligos simptomų nepasireiškia), smarkiai mažina tiek pozityviuosius, tiek negatyviuosius ligos simptomus.
· Dauguma žmonių teikia pirmenybę injekcijoms, o ne tabletėms. Jiems nebereikia nerimauti, kad pamirš suvartoti eilinę tablečių dozę, ir injekcijos atrodo veiksmingesnis gydymo būdas. Be to, naudinga reguliariai lankytis pas gydytoją – taip galima geriau kontroliuoti savo ligą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
ir dar..,gal kas gali parasyti atsiliepimus apie leidziamus vaistus xeplion..?
Man tai Rispolept Consta netiko, nuo jo man atsirado pienas, ir tada gydytoja nutrauke šio vaisto vartojimą. Dabar vartoju Seroquel.