Vėl į darbą...

Neretas, grįžęs į darbą po atostogų, prasitaria: “Jaučiuosi taip, lyg būčiau neatostogavęs…” Pasirodo, bloga savijauta po visaverčių atostogų nėra atsitiktinumas, tai patiria didelė dalis dirbančių asmenų. Grįžimas po gyvenimo šventės į prozą gali būti toks pat stiprus stresas organizmui, kaip atleidimas iš darbo ar išsiskyrimas su mylimu žmogumi. Masačiusetso (JAV) mokslininkai, tiriantys tinkamą darbo ir poilsio režimą, priėjo prie išvados, kad didžiausią stresą patiria ne tie darbuotojai, kurie keletą metų dirba be išeiginių ir atostogų, o tie, kurie po ilgai lauktų ir visaverčių atostogų grįžta į darbą!
 

Madrido universiteto psichologų duomenimis, apie pusė visų dirbančių ispanų, po atostogų grįžę į darbą, patiria trauminį sindromą. “Grįžimo po atostogų” sindromas pasireiškia įtampa, nerimo jausmu, padidėjusiu nervingumu, taip pat tokiais somatiniais (vidaus organų nervinės reguliacijos) sutrikimais, kaip galvos skausmas, krūtinės skausmas, širdies plakimas, nemiga, skrandžio veiklos sutrikimai. Yra Ispanijoje ir tokių, kurie grįžta į darbą su malonumu, - apie 15 proc. dirbančiųjų. Apie 35 proc. dirbti po atostogų pradeda be ypatingų psichinių ir fiziologinių pasekmių.
Psichologai pataria, kad jau išeinant atostogauti reikia susitaikyti su mintimi, kad viskas, kas gera, kada nors baigiasi, ir tada darbas po atostogų nebeatrodys košmaras.
Paklausus, kaip pailsėjo, dauguma grįžusiųjų po atostogų jau antrą darbo dieną atsakytų: “Atrodo, gerai, bet jau nebeprisimenu”. Įspūdžiai blėsta, miegas tampa neramus. Lyg ir nieko naujo, palyginti su būkle prieš atostogas. Neblogai pailsėta, bet jėgų nepadaugėjo. Ir “nesėkmingas” atostogautojas galvoja: “Arba reikia keisti darbą, arba dirbti be atostogų, vis vien iš jų jokios naudos”. Bet tai ne išeitis. Geriausia išmokti lengvai priimti darbo ritmą po atostogų ir atostogas prisiminti ne kaip amžinai prarastą “pažadėtąją žemę”, bet kaip gerą prisiminimą apie maloniai praleistas dienas. Ir taip sustiprinti stimulą dirbti.
Manoma, kad beveik pusę atnaujintos psichologinės pusiausvyros žmogus paaukoja bandymui susitaikyti su tuo, kad po poilsio vėl prasideda kasdienybė, eilinės, niekuo viena nuo kitos nesiskiriančios dienos. Jau po savaitės darbo, atrodo, jaučiatės blogiau negu prieš atostogas. Iš tikrųjų viskas ne taip. Tai tik apsauginė organizmo reakcija. Jis “galvoja”, kad atostogų daugiau niekada nebebus, ir “slepia” sukauptas jėgas, grąžindamas jus tiek psichologiškai, tiek fiziškai į laiką prieš atostogas. Nustatyta, kad šis sindromas yra tuo stipresnis, kuo rečiau darbuotojas atostogauja ir kuo ilgesnės jo atostogos!
Manoma, kad idealu atostogauti kartą per tris mėnesius. Atostogoms pakanka septynių ar dešimties dienų. Jei prieš tai atostogauta seniai, juo labiau nepatartina pradėti nuo ilgų atostogų.
Jei nepavyksta laikytis šios rekomendacijos, o vieninteles per metus atostogas įsivaizduojate kaip laisvės gurkšnį, dar prieš atostogaudami pasistenkite nusiteikti, jog tokių atostogų turėsite dar daug. Gali būti, kad dėl to ir dirbate. O atostogos - tai nugalėtojo prizas už tai, kad puikiai atlaikėte nepabaigiamas derybas su partneriais ir konkurencinę kovą. Ir šis prizas laukia kiekvieno naujo etapo pabaigoje.

Stenkitės negalvoti apie galimas neigiamas konkurencijos pasekmes ateityje - juk jūs sugebėjote pasiekti tai, ką dabar turite. Vadinasi, sugebėsite ir atlaikyti. Ir visas darbo problemas atidėkite ateičiai - juk jūsų laukia atostogos.
Kuriems žmonėms dažniau pasireiškia “grįžimo po atostogų” sindromas? Visų pirma tiems, kurie nėra patenkinti savo darbu. Ispanų mokslininkų duomenimis, Ispanijoje pasitenkinimą savo darbu jaučia tik 5 proc. darbuotojų. Lietuvoje panašios statistikos girdėti neteko, galime tikėtis, kad patenkintųjų darbu yra bent kiek daugiau. Taip pat šis sindromas būdingas ir žmonėms, besiverčiantiems smulkiu bei vidutiniu verslu, ir laisvų profesijų atstovams (gydytojams, advokatams, žurnalistams). Šie žmonės, nors ir patenkinti savo darbu, atostogų metu atpranta nuo didžiulės psichologinės su darbu susijusios įtampos, o grįžti į įprastą ritmą yra sunku. Štai kodėl amerikiečių psichologai mano, kad atostogos turi būti… nuolat. Tai nereiškia, kad kasdien turime būti kurorte, tik reikia išmokti visavertiškai pailsėti kasdien, kad ir koks trumpas būtų laikas tarp darbo pabaigos ir miego. Taip pat patartina išmokti poilsiui išnaudoti išeigines dienas. Gyvenimas neturi vykti tik atostogų metu, gyventi turime kasdien ir mokėti džiaugtis šia diena. Tai labai glaudžiai susiję ir su atsakomybe, kurią prisiimame gyvenime. Ar mes patys atsakingi už darbą, kurį dirbame, už jo pasirinkimą, ar tai “likimas”, “atsitiktinumas”? Jei jaučiamės suaugę ir patys atsakingi už save, kodėl turėtume dejuoti, kad vėl reikia į darbą? Juk darbas - ne tik pajamų šaltinis, bet ir žmogaus galimybė realizuoti save. Aišku, kasdieninis nuovargis daro savo.
 

Atostogų stresas ypač būdingas darboholikams


Daliai žmonių ne tik sunku grįžti po atostogų į darbą, bet ir prisitaikyti per pirmąsias atostogų dienas. Taip būna septyniems iš dešimties dideliu krūviu dirbančių žmonių. Tokie žmonės pirmomis atostogų dienomis linkę susikurti (patys to nepastebėdami) problemų, kurias reikia skubiai išspręsti. Jei pirmomis atostogų dienomis jaučiatės lyg nesavas, nežinote, ko griebtis, negalite negalvoti apie paliktų darbų eigą, kitais metais būtinai planuokite atostogas iš anksto. Geriausia pradėti atostogauti iš karto pakeičiant aplinką nauji įspūdžiai padeda pamiršti neišspręstas darbo problemas. Jei dirbate įtemptą protinį darbą, atsipalaiduoti gali padėti fizinis krūvis: vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, plaukimas, nardymas. Ir jeigu pirmąją atostogų savaitę negalite pamiršti darbo, tai jokiu būdu nereiškia, kad bus psichologiškai lengva į jį sugrįžti.
 

Praktiški psichologo patarimai


• Išeinant atostogauti patartina ne tik užbaigti svarbiausius darbus, bet ir susitvarkyti darbo kabinetą, tam net paaukojant vieną atostogų dieną. Jei grįžus po atostogų bus sunku rasti svarbų aplanką su dokumentais, tai neabejotinai sunervins, jau nekalbant, kad tų dokumentų jūsų atostogų metu gali prireikti bendradarbiams.
• Kelioninio lagamino nenumeskite į tolimiausią kampą ir neišmeskite nenaudingų atostogų metu nupirktų daiktų. Jei rasite tinkamą vietą savo bute, šaltais žiemos vakarais jie jus šildys maloniais prisiminimais. Taip pat nepatingėkite tvarkingai sudėti ir surašyti nuotraukų, užfiksavusių atostogų įspūdžius, nors dabar viską puikiai prisimenate, po keleto metų užrašai bus naudingi. Nuotraukų albumas taps brangiu įrodymu apie maloniai praleistą laiką.
• Grįžę į darbą, visus darbus suskirstykite į neatidėliotinus ir tuos, kurie gali palaukti. Kad ir kiek būtų užimta pirma darbo diena, raskite bent kelias minutes puodeliui kavos su kolegomis. Draugiškas pokalbis sumažins darbo įtampą ir padės atsipalaiduoti.
• Niekada neimkite darbo į namus. Sakoma, kad “rytas už vakarą protingesnis”, o visos problemos lengviau išsprendžiamos pailsėjus. Nemokantiems ilsėtis žmonėms gresia lėtinis pervargimas. Pati paprasčiausia miego stoka gali nulemti padidėjusį dirglumą, galvos skausmus, energijos stoką. O sąžiningiausiems darboholikams gresia įvairios psichosomatinės ligos, pvz., padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, koronarinė širdies liga, alergija, kolitai, virškinimo sutrikimai, odos ligos, astma ir kt. Nuolat koncentruojant dėmesį vien į darbą, greitai galima sulaukti ir “perdegimo” sindromo.
• Mokykitės ilsėtis. Raskite laiko pasivaikščioti parke, pažiūrėti mėgstamą televizijos laidą, pagulėti šiltoje kvapnioje vonioje. Nesvarbu, ką veiksite laisvalaikiu: auginsite kaktusus ar šokinėsite su parašiutu. Svarbu, kad tuo metu negalvosite apie darbą.
• Vakarais kartais geriau ne dalytis su artimais žmonėmis praėjusios darbo dienos sunkumais ir rūpesčiais, o pasvajoti… apie kitas atostogas. Tai nuteiks maloniam nakties miegui, o kitą dieną darbo problemos nebeatrodys tokios baisios.
• O jeigu vis dėlto negalite negalvoti apie darbą, pamėginkite pasikalbėti su savo “atsakingąja asmenybės dalimi”, kad ji jums leistų nors kiek laiko pailsėti, o paskui grįšite prie darbų su nauja energija. Kartokite frazę: “Aš negalvosiu apie tai dabar, pagalvosiu apie tai rytoj”.
• Grįždami vakarais prie atostogų įspūdžių, savikritiškai pagalvokite: gal nepakankamai buvau pasiruošęs atostogoms? Gal trūko fizinio pasirengimo ar reikėjo pabandyti numesti antsvorį? Tokiu atveju - gera proga pradėti ruoštis kitoms atostogoms iš anksto. Ir tai taip pat bus puikus atsipalaidavimas nuo darbo.
• Planuokite ateinančias atostogas vos tik pradės blėsti praėjusių atostogų prisiminimai. Tos svajonės padės ištverti sunkias ir niūrias dienas. Juk ilsimės, kad galėtume gerai dirbti, o dirbame, kad gerai ilsėtumės.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

skaitytoja
2010-03-25 11:34
Kas čia per komentarai? Kažkokio medikamento reklaminė kampanija? Kažkaip neatrodo, kad būtų parašyti spontanisškai...
mega
2009-03-18 22:52
pritariu, kad svarbiausia - tikslingai ir koordinuotai planuoti savo laiką, darbus, ir.. poilsį, na o jei to nepavyksta sukoordinuoti patiems, galbūt verta pradėtri tikrai naudoti kažkokias priemones,stiprinančias mus? Manau, tam tikrai puikiai padėtų Tonussan, jei jis ir energizuoja, ir žvalina, ir nuo stresų saugo, bei visą gerą organizmo būklę palaiko ?!
alteja
2009-02-20 18:08
As jau planuoju kitas atosgas. visada ju laukiu kaip ir visi nedarboholikai zmones. Na, o su nuovargiu kovoju savo budais- idomi veikla po darbo, sportas, geras poilsis ir miegas. Ypac savaitgaliais. Naudoju ir maisto papildus stiprinancius organizma. Siuo metu geriu tonussan. Jis tonizuoja, jauciuos energingesne, darbingesne ir zvali!

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai