25-kadro efektas: fikcija ar reali galimybė hipnotizuoti?

Mokslininkai yra nustatę, kad 97 proc. žmogaus psichinės veiklos vyksta pasąmonėje, kuri daro labai didelę įtaką žmogaus elgesiui. Ši tema rūpėjo žmonėms visais laikais – dar antikos mąstytojai buvo priėję prie išvados, kad žmogaus protas susideda tiek iš sąmonės, tiek ir pasąmonės. 1918 metais vokiečių mokslininkas Frankas pabandė ištirti sąmonės ir pasąmonės galimybes pasinaudodamas kino technika, ir nors tuometinės galimybės neleido pasiekti norimo rezultato, eksperimentai nesiliovė.
 

Kas gi tas 25 kadras?


25 kadru pramintą eksperimentą atliko žinomas socialinės psichologijos specialistas Amerikos psichologų asociacijos ir rinkos tyrimų asociacijos narys Džeimsas Vaikeris. Tai atlikti jį paskatino neseniai atrastas tachistoskopas – įrenginys, kuris leidžia projektuoti vaizdus tam tikru metu per labai trumpą laiką (tokių trumpų impulsų žmogaus protas nefiksuoja). Pasinaudodama tokiais prietaisais, kompanija „Kodak“ sugebėjo užfiksuoti unikalius kulkos vaizdus jai skrendant. Na, o Vaikeriui šovė mintis tuo pasinaudoti savais tikslais.
1957 metais jis atliko eksperimentą Naujojo Džersio kino teatre. Susitaręs su kino teatro savininku, jis pastatė antrą kino projektorių. Šiuo projektoriumi Vaikeris trilerio „Pinkikas“ metu ekrane rodė du sakinius – „Coca-Cola“ ir „Valgykite pop-corn“. Šie žodžiai buvo rodomi labai trumpai – 1/300 dalį sekundės. Buvo tikimasi, kad žmogaus šių žodžių nepastebės. Netgi tie žmonės, kurie žinojo apie eksperimentą, šių žodžių ekrane nematė. Tačiau Dž. Vaikeris manė, kad šiuos žodžius akis pastebėti sugebės, tik sąmonė to nesuvoks, taigi informacija turėjo pasiekti pasąmonę.
Eksperimentas buvo vykdomas visą 1957 metų vasarą. Susisteminus rezultatus, prielaida visiškai pasiteisino. Seansų su įjungtu antru projektoriumi metu kokakolos pardavimas išaugo 17 procentų o kukurūzų spragėsių – 50 procentų. Vėliau Džeimsas Vaikeris savo paslėptos reklamos kino filmuose technologiją netgi užpatentavo.

 

Bauginantis ginklas?


Tačiau nuo pat eksperimento atlikimo pasigirdo įvairių nuomonių. Buvo ir tokių, kurie manė, kad jei tokia technologija tikrai yra veiksminga, ja galima pasinaudoti ne tik reklamos, bet ir politiniais ar, dar blogiau – kariniais tikslais.
1958 metais reklamų tyrimo fondas Advertising Research Foundation oficialiai pareikalavo Vaikerio pateikti savojo eksperimento duomenis su išsamiu atlikimo technologijos aprašymu. Šis atsisakė, tačiau pranešė, kad jo eksperimentai buvo vykdomi daugiau nei šešias savaites ir kad juose dalyvavo tūkstančiai žmonių.
Susidomėjimas pasąmonės poveikiu vėl sustiprėjo, kai 1974 metais siaubo filmo ,,Egzorcistas“ režisierius, norėdamas labiau įbauginti žiūrovus, pasistengė, kad viso filmo metu pasirodytų mirties kaukė, tačiau taip greitai, kad jos nebūtų galima pastebėti. Vėliau pasirodė ir komercinių produktų, kurie naudojo pasąmonės veikimo technologijas: kasetės su įrašais, padedančiais sulieknėti, mesti rūkyti ar atsipalaiduoti. Tiesa, dažnai pasireiškė vadinamasis placebo efektas, ypač kalbant apie stresą mažinančius CD ir kasetes su kalbų mokymu.
Žmonės nori tikėti ir tiki, kad superaktyvus pasąmonės poveikis padeda jiems save pakeisti, ir tai iš tiesų veikia. Pasinaudodami 25 kadro galimybe, reklamuotojai hipnotizuoja savo klientus, priversdami pirkti dažniausiai visai nereikalingus daiktus. Taigi galima daryti išvadą, kad, naudojant pasąmonę veikiančias technologijas, galima sukelti emocijas ir daryti norimą poveikį situacijos vertinimui.
Kaip teigia amerikiečių korporacijos ,,PSYCOR“ vadovas Igoris Smirnovas, bet koks informacinis signalas nulemia psichinės veiklos ir elgesio pakitimus. Nustačius grupę žodžių, kurie yra emociogeniniai konkrečiam individui, atsiranda galimybė pateikti jam tuos žodžius specialiu būdu ir taip pakeisti jo psichinę veiklą bei būdą. Ir žmogus pradės elgtis pagal užkoduotą įtaigos formulę, manydamas, kad atlieka savarankiškus sprendimus.
 

Pakartoti nepavyko


Po Džeimso Vaikerio eksperimento buvo nemažai tokių, kurie patys norėjo įsitikinti jo efektyvumu. Dar 1958 metais reklamos agentūra „ Canadian Broadcasting Corporation“ populiarios televizijos programos „Close-Up“ metu transliavo intarpus su tekstu „Skambinkite kaip tik dabar“. Deja, tačiau dėl to skambučių nepadaugėjo. Kai laidos vedėjai apie tai pranešė žiūrovams ir paprašė atspėti intarpų tekstą, nė vienas iš žiūrovų jo negalėjo tiksliai pasakyti. Tiesa, apie pusę apklaustųjų teigė, kad žiūrint laidą jiems labiau nei bet kada norėjosi valgyti ir gerti.
Tai vėlgi sujudino mokslininkų visuomenę. Vaikeris buvo paprašytas eksperimentą pakartoti. Jis surengė keletą kino filmų peržiūrų, tačiau norimo rezultato pasiekti nepavyko – „bandomieji“ nejautė jokio padidėjusio noro vykdyti jiems įteigiamas komandas.
Vėliau niujorkietis studentas Stiuartas Rodžersas, norėdamas įsitikinti Dž. Vaikerio eksperimento realumu, nuvyko į buvusio eksperimento atlikimo vietą, tačiau tai, ką pamatė ir išgirdo, jį nuvylė. Pirmiausia jis suprato, kad kino teatras, kuriame, kaip teigė Dž. Vaikeris, buvo atliktas eksperimentas, per šešias savaites tikrai negalėjo sutalpinti 50 tūkstančių žiūrovų. Abejones dar labiau patvirtino kino teatro savininkas, kuris sakė niekada nė negirdėjęs apie jokius eksperimentus.
 

Tačiau...


Tiesa, tarptautinis mokslo populiarinimo žurnalas „New Scientist“ rašė, kad kai kuriais atvejais į pasąmonę nukreipta reklama gali suveikti. Tokią nuomonę patvirtino ir grupė mokslininkų iš Nyderlandų, kuriems vadovavo Johanas Karemansas. Jų eksperimento metu pusei žmonių ekrane buvo rodomas labai greitai blykčiojantis užrašas „Lipton Ice“ (gėrimo pavadinimas), o kitai grupei – blykčiojantis ekranas be jokio teksto. Pasąmoninė žinutė neturėjo jokio poveikio neištroškusiems žmonėms, bet paveikė ištroškusius – jie Lipton Ice norėjo gerti labiau nei kitus gėrimus.
Jau daug vėliau, 2007-aisiais, pažymint penkiasdešimtąsias Džeimso Vaikerio eksperimento metines, bandymas buvo pakartotas. 1400 asmenų žiūrėjo trumpą filmo ištrauką, per kurią jiems buvo 6 sekundžių intervalais rodomos į pasąmonę nukreiptos žinutės. Po šio seanso žiūrovams buvo duotas pasirinkimas tarp dviejų išgalvotų prekės ženklų „Delta“ ir „Theta“. 81 proc. žiūrovų pasirinko „Delta“, kurį ir reklamavo seanso metu rodytos žinutės.
 

Kita nuomonė


Galima sakyti, kad vadinamasis kadras nėra paslėptas. Kiekvieną kadrą akis užfiksuoja, bet iš inercijos jie susilieja, ir žmogus jų neatskiria. Bet būtent dėl to vieną kadrą pakeisti kitu gana paprasta. Tai gali būti trumpas žodis, ypatingas šriftas, svarbu, kad tai žiūrovui būtų gerai pažįstama. Galima pateikti paprastą pavyzdį: sunku atskirti, ką žmonės kalba triukšmingoje minioje, bet tikrai išgirsime vaiko verksmą tame fone. Tačiau iš tikrųjų per pasąmonę pereina visa informacija, kuri pasiekia smegenis, vėliau, perdirbant tą informaciją, kuri bus vertinama kaip svarbiausia, įsijungia sąmonė. Taip atsisijoja begalė informacijos, taigi paslėpta reklama nebūtinai gali būti labiau paveiki nei parasta tiesioginė.
Šiais laikas toks metodas pripažintas nelabai efektyviu. Kadangi šiuolaikinėse juostose veiksmo scenos kinta labai greitai, taigi, nors pasąmonė ir suspėja juos visus pamatyti, tačiau nebespėja informacijos apdoroti. Vadinasi, 25 kadre rodoma reklama ištirpsta veiksmo jūroje, ir neįmanoma nuspėti, kaip pasąmonė interpretuos tokią reklamą – ar kaip reklamą, ar kaip vieną iš filmo scenų.
Paprašyta pakomentuoti 25 kadro poveiklio realumą, psichologė-psichoterapeutė Elona Ilgiuvienė susilaikė nuo vertinimo, tik priminė, kad pats eksperimento autorius Dž. Vaikeris 1962 metais prisipažino, jog 1957-ųjų eksperimentas ir jo rezultatai buvo sufabrikuoti.
Beje, kalbant apie psichologų vertinimą reikia pastebėti, kad dar 1958 metais šio eksperimento veiksmingumas buvo oficialiai paneigtas Amerikos psichologų asociacijos.
Tačiau, nepaisant visų už ar prieš paminėtų faktų, vis dar sutinkamos dvi priešingos nuomonės: vieni mano, kad tai tėra falsifikatas, tačiau kiti neatmeta galimybės, jog visa tai pakankamai veiksminga.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai