Menas žmogui: padeda ar trukdo?

„Menas – tai pats galingiausias ginklas, kito tokio adekvataus, kuris apimtų visus žmonių sluoksnius, nėra. Todėl meną kaip formą, kuri gali pakeisti žmonių mąstyseną, naudojo visi galingiausi pasaulio diktatoriai. Kaip paveikumo priemonę meną naudojo ir Bažnyčia – nuo architektūros, kuri kelia Dievo link, iki vizualiojo meno, – sako M.K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus pavaduotoja menotyrininkė Daina Kamarauskienė. Tačiau ar reikia jo šiandien?
 

Taigi iš karto klausiu: ar menas yra reikalingas žmogaus būčiai?
Niekas pasauly tokio eksperimento nedarė – gyvenkit be meno, ir matysim, kas bus. Ar jis reikalingas, tai turbūt nėra ko svarstyti – juk vienokia ar kitokia forma jis egzistuoja nuo žmonijos pradžios. Kitas dalykas – kiek pats žmogus supranta, ar jis reikalingas. Paklaustas ne vienas greičiausiai atsakys, kad meno jam tikrai nereikia, net nesuvokdamas, kiek meno yra aplinkui – netgi jo namai, aplinka, pagaliau rytinės kavos puodelis, ir kad visa tai automatiškai veikia pasąmonę, net jeigu iki sąmonės ir neprisikasa. Per pasąmonę menas veikia ir elgesį, ir mąstymą.
Labiausiai menas asocijuojasi su grožiu. O kaip dėl gana nuvalkioto pasakymo gražu tai, kas visiems gražu?
Taip, bet yra ir kitas nuvalkiotas posakis, kad skonio klausimu draugų nėra. Lygiai tas pats mene: kas vienam gražu, kitam gali būti banalu. Etalonas, kad menas yra grožis, einant per visas epochas kartojasi. Sakykim, antikos, renesanso laikais menas negalėjo būti bjaurus – tokia buvo estetikos teorija. Laikui bėgant grožio samprata keičiasi. Taigi pasakymas, kad menas turi būti gražus, yra sąlyginis: kas yra gražu? Pagaliau tai ir skonio, išsilavinimo, mentaliteto reikalas.
Šiuolaikinis menas dažnai nepretenduoja į grožį. Ar jis orientuotas į elitinę publiką?
Nesakyčiau, kad į elitinę publiką. Yra paprasčiausias dalykas. Menas yra refleksija to, kas vyksta aplinkui. Menininkas nenukrenta iš kosmoso, yra pavienių genijų, kurie mato vizijas, bet tokių vienetai per visus tūkstančius metų. O šiaip menininkai gyvena pasaulyje, jie irgi iš šio pasaulio kilę. Kadangi menas neišvengiamai yra reflektuojantis tai, kas vyksta aplinkui, tai jeigu mes turim bjaurų meną, tai labai dažnai reikia apsidairyti ir pažiūrėti, ar mes negyvenam bjauriame pasaulyje, nes menininkas yra kaip seismografas: jis jaučia netgi tai, ko kitas žmogus nemato. Taigi jei, pvz., spektaklis pilnas keiksmažodžių, tai apsidairykim ir pamatysim, kad ta scena yra už teatro durų. Taigi manau, kad šiuolaikinis menas atspindi tai, kas vyksta. Yra šiuolaikinio meno, kuris ir apie grožį kalba, bet kalba ir apie tą bjauriąją pasaulio pusę, kuri, deja, dabar labai ryški.
Dorovės sargai bando nugesinti neigiamus dalykus – esą reikia kelti žmogaus dvasią...
Bet taip neįmanoma. Štai buvo socialistinis realizmas, kai pasaulį reikėjo vaizduoti idealiai gražų. Tai yra utopija, slėpimasis. Aišku, teigiamas emocijas skleidžiantis menas yra reikalingas – turi būti visko.
O jeigu kūrinys nepažadina jokių jausmų?
Menas nuo kitų žmogaus proto veiklų skiriasi tuo, kad veikia per jausmus. Kitas dalykas, kad vienas darbas vienam pažadina jausmus, kitam nepažadina. Gali būti, kad kūrinys nepažadins jausmų niekam, nes jame nėra jokio užtaiso. Gali girtas menininkas labai profesionaliai teptelti dažų, bet tai nieko nejaudins, nes jis nieko į tai neįdėjo: pamojuoti teptuku nebūtinai yra menas.
Jūs pasakėte girtas menininkas. Kiek teisinga nuomonė, kad menininkui alkoholis padeda kūrybai?
Na, tiems menininkams, kurie naudoja daug materialių dalykų, tai gali net trukdyti. Ką gali architektas suprojektuoti išgėręs? Galų gale jis negalės braižyti. Šiuolaikinis architektas turi skaičiuoti, dirbti prie kompiuterio. Lygiai taip pat ir skulptorius – jis gi apsvaigęs nemosuos kūju. Galiausiai tai pavojinga gyvybei. Greičiau galima kalbėti apie tuos, kurie žaidžia su pasąmonės srautu. Jiems tai lyg ir priemonė, kaip šamanams, kurie, norėdami pasiekti kitą būvį, naudojo tam tikras svaiginimosi priemones.
Daug kas suteikia estetines emocijas. Ar viskas yra menas?
Na, ir gamta pažadina estetines emocijas: gražus peizažas, gražus saulėlydis, bet tai nėra menas… Nors yra sakoma, kad gamta yra didžiausias menininkas ir geriau nei gamta nieko nesukursi, bet vienas dalykas yra gražios formos, spalvos, kas yra gamtoje, bet visai kas kita dalykas, kai yra įdėta mintis.
Kiek reikalingas menotyrininkas žmogui suprasti meną?
Aš galiu pateikti ir savo pavyzdį: jei eini nepasiruošęs kad ir į kokį spektaklį, nesigilindamas, kaip ir kodėl jis kurtas, tu jį matai vienaip, o sužinojęs visą istoriją, jį žiūri jau visai kitaip. Taigi tarpininkas tarp žmogaus, kuriam gal, sakykim, sudėtingiau suprasti, padeda. Tiesa, tai nereiškia, kad išaiškinus darbas patiks. Nebūtinai tai su patikimu susiję, bet kad padės suvokti, tai taip.
Ar būtina lavintis, kad suprastum?
Tai yra pats svarbiausias klausimas. Jeigu mes mokykloje mokomės skaityti, kad suprastume raštą, tai kodėl mūsų nemoko meno kalbos, kad suprastume meną? Tai yra būtina, juk žmogus, niekada nesusidūręs su spalva ir forma, nežinantis, kas yra kompozicija, nežinodamas meno abėcėlės sunkiai galės skaityti meno kūrinį. Net muzikos vaikai mokomi daugiau. Vienintelė šalis, kurioje, kiek žinau, moko meno abėcėlės, yra Japonija. Japonų vaikai mokosi poezijos, dramos, muzikos ir dailės abėcėlės nuo pat pirmų dienų, nuo darželio.
Ir kiek tai padeda gyventi?
Tai padeda absoliučiai viskam, nes, pirma, tu visai kitaip matai aplinką, pradedi pastebėti tokius dalykus, kurie daro gyvenimą įvairesnį. Kitas dalykas – tai kaip ir skaitant knygą: mokėdamas raides gali perskaityti ir taip suvokti tekstą, lygiai taip turėdamas meno pradmenis skaitysi meno kūrinį. Tiesa, kaip perskaitę knygą ne visi iki galo supranta, nebūtinai iškoduosi viską, kas tame kūrinyje yra, gal tam reikia specialesnio išsilavinimo, bet bus aiškiau, kodėl panaudota tam tikra spalva, ką ta spalva duoda. Bet kokiu atveju tu jausies patogiau pasauly, nes, kaip minėjau, meno pilna visa aplinka. Bet daug lengviau tai pastebėti ir iškoduoti žinant abėcėlę, o tos abėcėlės mums niekas neduoda.

 

Kiek menas gali daryti neigiamą, destruktyvią įtaką?


Paklausius vieną koncertą, kad ir, sakykim, sunkiojo roko, ar pažiūrėjus vieną tokias emocijas skleidžiantį darbą nenutiks nieko, bet, aišku, bet kokia destrukcija – tiek mene, tiek kur nors kitur – veikia, ypač jei to destruktyvumo daug. Niekas netyrė, ar menas gali priversti nusižudyti, bet aš manau, kad stiprus menas gali, ypač jei veikia ilgą laiką. Gal kalbant apie vizualiuosius menus tai galima pasakyti mažiau, bet kalbant apie meną plačiąja prasme, tai, pvz., kinas, muzika, gali daryti labai stiprią tiek teigiamą, tiek ir neigiamą įtaką.
Ar skirtingo amžiaus žmonių požiūris į meną skiriasi?
Be abejo, aš neįsivaizduoju, kad galėtų būti vienodas paauglio ir 40-mečio skonis. Jeigu nesikeičia žmogaus supratimas, kas yra sunkiai tikėtina, tai atsiranda gyvenimo patirtis. Taigi automatiškai keičiasi supratimas: kas buvo gražu vaikystėje, gali būti gražu dėl nostalgijos, bet iš esmės jau pradeda svarbūs darytis kiti dalykai. Menas yra susijęs su žmogaus vystymusi ir jei vienam laikotarpy yra aktualūs vieni dalykai, tai tokio meno ir reikia.
Pavyzdžiui, pasvarstykime, dėl ko jaunimas labai mėgsta destruktyvų meną. Nes tai yra kovojimo laikotarpis, kada tu nori priešintis, kažką griauti, ardyti. Tada destrukcija labai tinka. Kuo žmogus darosi solidesnis, tuo jam mažiau norisi destrukcijos, greičiau ko labai pozityvaus, nes už nugaros yra daug gyvenimo patirties, kartais ir skaudžios, taigi nesinori dar ir tokio meno.
Ar menas yra kažkas apibrėžto? Juk vienam laužo krūva gali atrodyti meniškiausias dalykas, o kitam – kelti pasišlykštėjimą
Taip ir gali, ir turi būti, nėra apibrėžto dalyko. Tas pats, kaip ir su meile, – sunku duoti konkretų apibrėžimą.
Tai vis dėlto kiek jis reikalingas techniškėjančiam pasauliui?
Kuo daugiau techniškėjam, tuo labiau menas reikalingas, nes tai atsvara, humaniškumo suteikimas technikai. Juk net programuotojas nuo savo kompiuterio bent retkarčiais pasikelia ir nori nenori, bet su menu susiduria.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai