Psichiatrija: klausimai ir atsakymai

Mūsų redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama pačių įvairiausių su sveikata susijusių dalykų. Kiti skaitytojai savo klausimus pateikia internete, mūsų svetainėje „Sveikas žmogus“ arba mūsų „Facebook“ puslapyje. Šį kartą į jūsų klausimus, susijusius su psichine sveikta, atsako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja psichiatrė Alvyda Pilkauskienė.
 

Mano sūnus (14 metų) kalba naktimis, šokinėja iš lovos, kartais ir vaikšto. Kodėl taip yra, ar kada nors praeis ir ar galima kažką padaryti, kad to nebūtų? O gal nieko daryti nereikia, jei tai nėra koks sveikatos sutrikimas?
Danguolė Č., Klaipėdos r.

Visi jūsų nurodyti požymiai pasireiškia dėl tam tikrų miego mechanizmų pokyčių ir yra būdingesni vaikams bei paaugliams. Kalbėjimas miegant, arba somnilokvija, pasireiškia maždaug 50 proc. vaikų ir dažniausiai praeina brendimo laikotarpiu, nors pasitaiko ir kalbančių miego metu suaugusiųjų (4 proc.). Pastebėta, kad somnilokvijai būdingas paveldėjimas. Kalbėjimas būna įvairus – nuo atskirų garsų, šūktelėjimų iki ilgų kalbų (nors dažniausiai netrunka ilgiau nei 30 sekundžių), gali būti tylus ar garsus. Būna, kad kalbėjimas pasireiškia/sustiprėja po įvairių stresų. Nepatogumų šis sutrikimas sukelia tik miegančiam kartu su „kalbančiuoju“, o pačiam asmeniui netrukdo ir nekenkia.
Vaikščiojimas miego metu (nakvišumas, somnambulizmas) taip pat dažniausiai prasideda vaikystėje, 3–7 metų amžiuje, ir paprastai išnyksta paauglystėje, nors būna, kad kai kurie suaugusieji ir toliau vaikšto naktimis (apie 1 proc.). Nurodoma, kad to priežastys – stresas, miego trūkumas, raminamųjų vartojimas, triukšmas, alkoholis. Ši būsena dažniausiai nėra gydoma, bet reikia saugoti „vaikščiotoją“ nuo galimų susižeidimų (kad kambaryje nebūtų aštrių daiktų, kad neturėtų galimybės nukristi nuo laiptų, iššokti per langą ar balkoną ir kt.).
Taigi, jei jūsų sūnui minėti požymiai pasireiškia jau seniai, didesnių pokyčių nepastebite, tai jaudintis dėl to nereiktų. Tačiau jei tai nauji simptomai arba minėti požymiai stiprėja ir atsirado papildomų, reiktų apsilankyti pas gydytoją.
Šie sutrikimai priskiriami miego ir būdravimo sutrikimams, ir greičiausiai jums prireiks vaikų ir paauglių psichiatro, neurologo ir galbūt miego specialisto konsultacijų.
****
Visą laiką jaučiu kažkokią įtampą, nuolatinį nerimą dėl visko, sakyčiau, kiekviename žingsnyje, kartais net pati nežinau dėl ko; negana to, kai atsiranda kokia didesnė problema, išskart noriu nusižudyti – tad beveik kas vakarą atsigulusi svajoju ryte neatsibusti; suprantu, kad tai nenormalu, bet nežinau ką man daryti. Kas man yra?
Lina

Manau, Lina, jūs tikrai sergate. Šių keleto sakinių apie jūsų savijautą, žinoma, nepakanka tiksliai diagnozuoti, bet tas jus varginantis nuolatinis nerimas, tai, kad kyla mintys apie savižudybę, kad norisi „ryte neatsibusti“, rodo, kad galbūt jūs sergate depresija.
Svarbiausia, ką jūs turite padaryti nedelsdama, – kreiptis tiesiai į psichiatrą. Noriu priminti, kad nereikia šeimos gydytojo siuntimo ir kad galite kreiptis į bet kurį psichiatrą, nesvarbu, kur dirba šeimos gydytojas (t.y. prisirašymas/registracija atskira).
Diagnozavęs sutrikimą, gydytojas paskirs gydymą, ir netrukus jums palengvės, aprims nerimas, mintys bus šviesesnės ir visos problemos spręsis daug lengviau, be įtampos ir nerimo.
Sėkmės, Lina.
*****
Kur yra riba tarp alkoholizmo ir tiesiog išgėrinėjimo? Mano vyras geria kasdien, bet po nedaug, darbui tai netrukdo, ir jis sako, kad tai tiesiog nervams nuraminti, o man darosi neramu, ar jis ne alkoholikas?
Joana, Kelmė

Kada alkoholio vartojimas tampa liga, kokioje vietoje ta riba, kai žmogus praranda alkoholio vartojimo kontrolę ir tampa priklausomas nuo jo? Būtų galima pasakyti trumpai: riba labai siaura, beveik nepastebima.
Perskaičius jūsų vyro pasiteisinimą, kad kasdien reikia išgerti „nervams nuraminti“, kad „darbui tai netrukdo“, manau tenka daryti išvadą, kad vis dėlto tai jau liga – priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas). Matyt, būtų galima įvardinti, kad jūsų vyras tarsi bando pasiteisinti/pateisinti (vadinama psichologine derėjimosi stadija) išgėrinėjimą: „Nieko čia tokio! Na, sunkus darbas, nuvargstu, reikia kažkaip apsiraminti, nuimti stresą...Na, juk dirbu, viskas gerai.“
Netgi jei jūsų vyro darbas tikrai įtemptas, kupinas stresų, bandymas nusiraminti alkoholiu – bloga išeitis, nes kuriama papildoma, labai sudėtinga problema – priklausomybė nuo alkoholio. Jūs niekur nerasite jokių psichologų, psichiatrų ar kitų gydytojų rekomendacijų, kad alkoholis – veiksminga streso valdymo priemonė. Kaip minėjau, kalbėjimas, kad alkoholio reikia „nervams nuraminti“, tėra bandymas pateisinti jo vartojimą.
Skaudžiausia tai, kad priklausomas nuo alkoholio asmuo išlieka visą gyvenimą, netgi tada, jei sugeba susilaikyti ir nebevartoti jo metus ar dešimt. Nėra jokių tablečių ar operacijų, išgydančių nuo šios ligos. Tenka keisti gyvenimo būdą, kuriame svarbiausia – išmokti gyventi be alkoholio.
*****
Man labai įdomu, kaip psichiatrai atskiria tikrą ligonį nuo apsimetėlio, vaidinančio psichinę ligą? Ne kartą yra tekę matyti žmonių, kurie atrodo visai normalūs, bet teigiama, kad jie psichikos ligoniai.
Jonas K., Marijampolė

Jei žmogus serga psichikos liga, dar nereiškia kad jo liga būtinai turi atsispindėti išorėje ir būti pastebima aplinkinių. Juk pažvelgę į žmogų nematote, kad jis serga migrena, cukriniu diabetu ar inkstų akmenlige, tačiau labai aišku, kad žmogus serga, jei matote veido sužalojimą, jei jis remiasi ramentais ar šluostosi varvančią nosį. Taip ir su psichikos ligomis.
Lygiai kaip ir kitų sričių gydytojai, taip ir psichiatrai ligas diagnozuoja remdamiesi vienai ar kitai ligai būdingais simptomais. Psichiatras įvertina turimus ligos istorijos duomenis, užduoda klausimų apie paciento savijautą, elgseną, teiraujasi, kokiomis ligomis pacientas sirgo, domisi, kokiomis ligomis sirgo giminės, paskiria atlikti reikiamus testus ar tyrimus, konsultuojasi su kitų sričių gydytojais. Visa tai atliekama tam, kad diagnozė būtų tiksli ir teisinga, kad būtų galima atmesti kitas ligas, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais. Tai įprastas, kasdienis psichiatro, kaip ir kiekvieno kito gydytojo, darbas.
****
Ar psichinės ligos paveldimos? Mano vaikinas siūlo tuoktis, bet aš nerimauju dėl to, kad jo mama serga šizofrenija. Aš bijau, kad ir jis nesirgtų šia liga, paskui ir mūsų būsimi vaikai. Kokia tikimybė, kad liga pereis iš kartos į kartą?
Eglė, Vilnius

Šiuo metu apie šizofreniją žinome gana daug, tačiau vienos aiškios jos priežasčių aiškinimo teorijos nėra. Jų išlieka bent keletas. Kalbama ir apie paveldėjimo svarbą, bet vis dėlto genetiškai galima paaiškinti tik pusę šizofrenijos rizikos veiksnių. Kad būtų vaizdžiau, pateikiu lentelę, kurioje nurodoma, kokia tikimybė susirgti šia liga, jei ja serga giminaičiai.
Tikimybė susirgti šizofrenija, jei kuris nors giminaitis serga šia liga
Susirgimų šizofrenija nėra 1 proc.
Serga motina arba tėvas 13 proc.
Serga abu tėvai 46 proc.
Serga 1-as iš identiškų dvynių 48 proc.
Serga 1-as iš neidentiškų dvynių 17 proc.
Serga brolis arba sesuo (vieno tėvo) 6 proc.
Serga senelis arba senelė 5 proc.
Serga pusbrolis arba pusseserė 2 proc.
Serga teta arba dėdė 4 proc.
Pažvelgę į ją matome, kad rizika susirgti šizofrenija išties labai padidėja, jei ja serga kuris nors iš šeimos narių (pvz., jei serga tėvas arba motina, tikimybė susirgti vaikui – 13 proc.; identiškam ligonio dvyniui tikimybė susirgti yra maždaug 48 proc.).
Matome, kad paveldimumas turi didelę reikšmę, tačiau vis dėlto nebūtinai žmogus turi susirgti šizofrenija, jei jo giminaičiai serga šia liga. Net 60–85 proc. sergančiųjų šizofrenija giminaičių ja neserga.
Beje, šizofrenijos paveldėjimą lemiantis genas kol kas nėra nustatytas, nors šios srities tyrimai tęsiami. Dabar manoma, kad galbūt yra ne vienas, o net keli šizofrenijos paveldėjimą lemiantys genai.
Taigi, miela Egle, kol kas tegalime teigti, kad rizika šizofrenija susirgti vaikams, jei ja serga bent vienas iš tėvų, išties labai padidėja. Deja, tiksliau kol kas jums niekas nepasakys.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

IqGMJCTYpwsRXdMm
2012-08-28 01:26
Hi! I’m a Freehold area photographer and a meembr of the Capital Gains Chapter of BNI. BNI, Business Networking International, is a business and professional organization whose primary purpose is to exchange qualified referrals between meembrs. It is the largest networking organization of its’ kind in the world. Last year, meembrs of BNI passed over 6.5 million referrals which generated 2.8 billion dollars worth of business for each other. What makes BNI unique is that it allows only one person per profession to join a chapter. Thus, once your application for meembrship has been accepted, none of your competition can participate. You are cordially invited to breakfast and to attend a visitor’s day meeting of the Capital Gains Chapter of BNI at the All Seasons II Diner located at 4135 Route 9 North in Freehold, NJ at 7 am on Thursday, March 1st to learn more about us. Please e-mail me with any questions or if plan to attend and I’ll reserve you a seat. Thank You for your kind attention to this matter. Bill

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai