Muzikos mokykla – ne tik muzika, bet ir „gera kompanija“

„Muzika ugdo emocinį išsilavinimą ir emocinį intelektą, turtina dvasinį pasaulį, kas ypač svarbu šiais vis labiau materialėjančios visuomenės laikais, – sako Kauno I vaikų muzikos mokyklos mokytoja Giedrė Ramunė Pečiulienė, paklausta, ką duoda vaikui muzika. Bet ar verta leisti vaiką muzikuoti, jei nėra akivaizdžių gabumų, ir kaip suprasti, ar jie yra?
 

Paklausta, nuo kada pamėgo muziką, Jūsų dukra Saulenė atsakė, kad muzika aplink skambėjo jai dar negimus... Tad nuo kada galima pradėti vaiką lavinti, mokyti suprasti muziką?
Taip, Saulenė buvo teisi. Labai svarbu tai pradėti daryti kuo anksčiau. Yra manoma, kad dar būdami mamos pilve vaikai įvairiai reaguoja į muziką, be to, jiems labiau patinka lengvesni kūriniai, tokie kaip Mocarto, o ne, sakykim, Bethoveno, ypač teigiamai veikia liaudies dainelės, kurias dainuoja mama. Nustatyta, kad labai jautrūs muzikai maži, iki metų vaikai. Kalifornijos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vaikai, kurie ikimokykliniame amžiuje buvo mokomi muzikuoti, vėliau pasiekė geresnių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų. Vaikai, kurie mokėsi groti pianinu, pasižymėjo geresne koordinacija ir koncentracija. Žodžiu, reikia lavinti visą laiką, paaugusį vestis į koncertus. Pagaliau užaugęs vaikas bus tiesiog suprantantis mėgėjas, nes skonis bus formuojamas nuo mažens.
Kaip vis dėlto tėveliams suprasti, kad vaikai muzikalūs?
Dažniausiai mokykloje pastebi muzikos ar kokio būrelio mokytojas, truputį paskatina. Dabar labai gerai rengia darželiai. Kartais net tenka pasidžiaugti, kai darželiuose mokytojai pastebi perliukus, pasako tėvams, paskatina, parodo per kokius koncertėlius, leidžia padainuoti solo ir pan.
Ar patys vaikai noriai eina lavintis?
Daug kas priklauso nuo šeimos tradicijų, papročių, kiek tėvai puoselėja savo dvasinį pasaulį. Be to, iš kitos pusės, jeigu vaikas gabus, tai jis gana greitai pasiekia gerų rezultatų, tai jam smagu, paskatina mokytis toliau.
O ar būna, kad tėvai pradžioje į tai žiūri skeptiškai, bet, vaikų labai prašomi, galiausiai sutinka juos leisti mokytis muzikos...
Retokai, bet būna ir taip. Mano praktikoje yra buvę keletas atvejų, kai tėvai visai nesidomėjo, bet kai vaiką paskatini, sudomini, jis tavimi patiki ir pasiekia visai neblogų rezultatų.Tačiau daugiausiai lemia tėvai. Bet paprastai tėvai skatina pirmoj antroj klasėj, o vėliau visiškai nustoja domėtis. O būtent tame viduriniame tarpsnyje, kai ateina paauglystė, vaikas jau pradeda sukti uodegą. Jam tada daugiau rūpi draugai, o mokykla atima daug laiko, atitraukia nuo kitų pomėgių. Juk į muzikos mokyklą reikia jau vien kelis kartus per savaitę eiti, ten praleisti ne vieną valandą, o ką jau kalbėti apie darbą namie.
Dar labai svarbu yra kompanija: jeigu vaikas randa sau draugų, tai jis mieliau eina ir į muzikos mokyklą. Dažnai būna, kad ateina vaikai, kurie nepritampa paprastoje mokykloje prie klasės draugų – juk paprastai pas mus mokosi vaikai truputį kitokio charakterio, jie turi kitokį pasaulio vertybių suvokimą. Čia jie atranda sau terpę, jaučiasi visaverčiai, atranda draugų, taigi kompanijos įtaka didelė.
Ar geriau į muzikos mokyklą, kur tikrai krūvis didelis, ar bendresniam išsilavinimui pakanka pamokyti muzikos privačiai?
Dėl krūvio, tai jau porą metų krūvis vaikams muzikos mokykloje yra truputį mažesnis. Bet reikia spręsti individualiai. Pavyzdžiui, manęs tėtis neleido į muzikos mokyklą esą „varo vaikui stresą“, nes vis dėlto pamokos, pažymiai. Kita vertus, muzikos mokykla labai padeda planuoti laiką, be to, kinta bendras požiūris į muziką, nes vis tiek prasiplečia akiratis juk dėstoma ne tik specialybės dalykas, bet ir solfedis, muzikos istorija, kt. Dabar egzaminai nėra taip labai sureikšminti, tad, mano nuomone, muzikos mokykloje vaikas gauna didesnį išpusimą, o ir sukoncentruoja labiau.


Dabar pilna vadinamųjų žvaigždučių, gal tėvai tikisi kad jų vaikas pramoks kelias natas ir taip pat bus žvaigždė? Ar netampa leisti į muzikos mokyklą mada? Per stojamuosius egzaminus matosi, ar vedami gabūs vaikai ar dažnai vaikams tik kyla stresas, kad neišlaikė egzamino?
Dabar egzaminai lengvesni, tad vaikams streso mažiau. Kita vertus, manau kad geriau, kai vadinamąjį popsą atlieka muzikos srityje praprusęs jaunimas, nes patys matom, koks tas popsas be muzikinio išsilavinimo...
O mados keičiasi. Vienu metu buvo populiarus akordeonas, dabar daugiau stoja į pučiamųjų, mušamųjų klasę. Tos mados kinta.
Tiesa, reikia pastebėti, kad tėvų motyvacija yra dar ir kitokia. Buvo atlikta apklausa ir pasirodė, kad tėvai vaikus leidžia muzikuoti, kad nelakstytų gatvėj, turėtų užsiėmimą. Tėvai žino, kad po pietų vaikas eis į muzikos mokyklą, ir tada jiems daug ramiau. Na, o dėl gabumų, tai išlavinam visus. Tiesa, programas parenkam individualiai, pagal gabumus.
Bet jei tėvai mato, kad muzikas vaikas nebus, ar vis tiek verta leisti?
Manau, kad taip. Privačiai gali pritingęs ir nesimokyti, o čia yra mokykla, 6 arba 8 metai, baigimo pažymėjimas, taigi tam tikra tvarka. Kita vertus, kaip minėjau, vaikai išmoksta disciplinos, planuoti laiką. Beje, ir apklausų duomenys rodo, kad vaikai, kurie lanko papildomus užsiėmimus už klasės ribų, pasiekia geresnių rezultatų ir vidurinėje mokykloje.
Ar norint tapti muziku pakanka gabumų? Kiek darbo? Ar vaikai nori dirbti?
Na, jei vaikas pritingi, dar negali pasakyti, kad nebus geras savo srities profesionalas, jis gali labai gerai mokėti dirbti su kolektyvais ar muzikos mokykloje, nes yra ir kitų reikalingų charakterio savybių. Būsimajam atlikėjui, žinoma, reikia labai daug dirbti, gabumų nepakaks, o prastesnis mokinys galbūt ateityje bus puikus pedagogas.
Internete teko skaityti tokią mintį: Kas yra turėjęs namuose muzikuojantį vaiką, niekada nepamirš iki kaulų smegenų įsigėrusių melodijų, kurias džirino pradedantis šį kelią mažylis. Tačiau tarp tų, kurie ištvėrė, nesu sutikusi nė vieno, kuris būtų pasigailėjęs. Betgi nemažai tokių, kurie apgailestauja: ,,o, kad tėvai būtų labiau spaudę“.
Ką patarti tėvams, jei vaikas pritingi, ar „paspausti“, ar leisti nebesimokyti?
Viskas priklauso nuo vaikų – vieni labai lygiai ramiai praeina visą kursą, o kiti nustoja lankyti visiškai. Tačiau kai vaikas ima tingėti, tada labai svarbus ryšys su tėvais – ir kvieti, ir kalbiesi, gal dažniau vaiką pagiri, o gal atvirkščiai – pabari. Juk vaikas vaikui nelygu – vienam geriau rašyti blogus pažymius, kitą paskatina geri. Bet svarbiausia – ryšys su tėvais, bendros pastangos, ir paprastai viskas būna gerai.
Paprastai problemų kyla apie viduriuką. Jei pirmoj antroj klasėj tu su jais žaidi, tai jau nuo trečios imiesi rimčiau, nes vis dėlto yra individualios programos pagal vaiko gabumus. Ir pradeda jau truputėlį ir paspausti. Ir jau namų darbus jis turi daugiau atlikti.
Antras dalykas, kaip minėjau, sunkiau yra paauglystės laikotarpiu – jis šiandien nori, ryt nenori, o paskui vėl sako: oi, kaip man čia patinka. Vėliau pajunta, kad jau greitai pabaiga ir kompanija nebloga, tada jau nori baigti. Beje, nemažai vėliau dar lanko ir išplėstinio mokymo kursą. Aišku, pasirenka tai, ką labiausiai mėgsta, ko dar norėtų išmokti, pavyzdžiui, skambinti gitara ar renkasi dainavimą, kurį dabar labai išpopuliarino televizija.
Tad vis dėlto reikėtų „paspausti“?
Be abejo, juk, kaip sakoma, mokslo ant kupros nenešioti, o kuo platesnis išsilavinimas, tuo žmogus turtingesnis.
*****
Mama „paprotino“...
Viskas prasidėjo, kai dar buvau mamos pilve. Ji vadovavo įvairiems ansambliams, ir kasdien girdėdavau muziką. Be abejo, tai įaugo į visas mano ląsteles. Dabar aš savo gyvenimo neįsivaizduoju be muzikos, – paklausta, kokią vietą jos gyvenime užima muzika, atsakė mokytojos duktė Saulenė, dabar jau 16-metė. – Nuo ketverių pradėjau lankyti muzikos mokyklos parengiamąją klasę, o nuo 7-erių tapau muzikos mokyklos mokine. Aišku, buvo visko. Kaip ir daugelis, po kokių 5 metų užsinorėjau viską mesti. Bet mama sakė, kad reikia baigti ką pradėjai, o ir buvo likę nebedaug metų, tad nusprendžiau mokslus tęsti. Dabar mokausi išplėstinį kursą. Galiu drąsiai pasakyti, kad tie metai nenuėjo veltui. Ir ne tik dėl muzikos – radau daug naujų draugų.
Džiaugiuosi, jog mama mane „paprotino“.
Šiek tiek kitaip yra su folkloru. Jis niekada nepatyriau nedalyvauti jame. Tikrai dažnai susiduriu su neigiama aplinkinių nuomone, bet man tai tikrai yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas, man tikrai tai labai patinka.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

slapta
2014-09-18 15:32
(super):D(super)(super)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai