Karti tiesa: sakyti ar nutylėti?

Visi mes esame išmokyti, kad meluoti negalima, kad visada reikia sakyti tiesą. Tai gerai žinoma lyg ir neginčijama moralinė nuostata. Tačiau ne vienam ir ne kartą turbūt teko atsidurti situacijoje, kai aksioma, kad bet kokia tiesa geriau nei melas, ima kelti abejonių. Taigi su med. psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene šį kartą kalbame apie vadinamąją karčią tiesą ir apie tai, ar visada verta ją sakyti.
 

Pirmiausia apie tai, kokia tiesa gali būti vadinama karčia. Ko mažiausia norima sužinoti?
Karčia tiesa vadinčiau tai, ką žmogui nesmagu, skaudu, nepatogu ir pan. sužinoti – kas sukelia gėdą, liūdesį, skausmą ir kitus negatyvius išgyvenimus. Yra begalės situacijų, kuriose nenorime sužinoti vadinamosios karčios tiesos – tai ir santykių sritis (pavyzdžiui, atšalę jausmai, neištikimybė ir pan.), ir darbo klausimai (ketinimas atleisti, perkelti eiti žemesnes pareigas, sumažinti atlyginimą ir pan.), ir sveikatos aspektai (žinios apie ligas, prastą sveikimo eigą ir pan.), ir dar begalė kitų sričių, klausimų.
Kada tokia tiesa gali sukelti nevisavertiškumo kompleksą? Gal kaltas tas, kuriam ji tai sukelia?
Jei žmogaus vidinis „aš“ gana silpnas, žmogus nepasitiki savimi, karčios tiesos sužinojimas gali silpninti asmenybę ir gilinti nevisavertiškumo jausmą. Tačiau pažvelkime ir iš kitos pusės – ar ne bjauriai pasijaučia žmogus, ar negilėja jo nepasitikėjimas savimi ir pasauliu, kai tiesa sužinoma pavėluotai, kai žmogus pradeda suvokti, kad visi žinojo ir slėpė, o kartais net juokėsi, apkalbinėjo. Pati tiesa, kad ir kokia ji būtų, nesukelia nevisavertiškumo komplekso, tačiau gali jį pagilinti, paskatinti (beje, kaip ir pavėluotas tiesos atskleidimas). Apie „kaltes“ tokioje situacijoje nebūčiau linkusi kalbėti, tačiau manau, kad jei ketinate atskleisti nemalonią tiesą žmogui, kuris yra jautrus, nepasitikintis savimi, jums tenka atsakomybė pasvarstyti, kaip tai padaryti.
Ar dažnai ji nėra sakoma piktdžiugiškai, nesukant galvos, ką ji reikš tam, kuriam sakoma?
Kartais iš tiesų taip vyksta. Dauguma žino juokelius apie lietuvius, kurie neretai linkę pasidžiaugti kitų nelaimėmis. Nors tai nėra tik lietuvių problema. Visais laikais ir visose tautose, kaip žinome iš istorijos, būdavo žmonių, kurie pasinaudodavo manipuliavimu tiesa, jos sakymu, taip siekdami įtakos ar tiesiog piktdžiugaudami. Piktdžiugavimo atveju kalba neretai eina apie žmogaus sadistinius polinkius – „man gera, kai kitam sukeliu skausmą“. Tačiau ne tik – kartais piktdžiugauti manipuliavimu tiesa gali ir žmogus, kuris jaučia nuoskaudas, kad kažkas irgi taip su juo elgėsi (keršto motyvas).
Ką ji reiškia mums, kai ją atskleidžiame patys sau?
Tai ne tokie dažni atvejai, kai sugebame apie save kažką prisipažinti. Tai reikalauja asmenybės brandumo – gebėjimo „atlaikyti“ tiesą, kai tokia didelė pagunda jos „nematyti“, paneigti. Be galo sunku pripažinti sau apie „išsikvėpusius“ santykius, nesėkmę darbe ar pan., tačiau pačios sunkiausios, bet labiausiai brandinančios situacijos – apie tam tikrų savo bruožų pamatymą, pripažinimą (pavyzdžiui, apie tai, kaip nesąmoningai elgiamės su kitais, dėl ko jaučiamės nelaimingi ir pan.). Kiek iš jūsų lengvai pripažintumėte, pavyzdžiui, tai, kad jums smagu, kai kitas kenčia, arba kad savo nuotaikų svyravimu stengiatės išgauti naudos iš vyro?
Ar reikia sakyti tiesą, kai žinai, kad įžeisi, sutrikdysi ramybę, bet manai, kad būtina?
Suprantama, kad dažniausiai tikrai labai nemalonu pranešti kitiems prastas žinias. Net jei nesi dėl to kaltas, kartais sužinojęs tiesą žmogus gali net pradėti mažiau, kitaip su jumis bendrauti ar net visai nutraukti santykius, nes jam pradėsite asocijuotis su tuo, kuris praneša prastas naujienas. Tai ir jūsų asmenybės brandumo klausimas – jei tiesą būtina pranešti, turite atrasti vidinių jėgų padaryti tai, kas būtina, kas būtų svarbu kitam žmogui. Apie pasekmes galima pakalbėti vėliau, kai žmogus priims tiesą. Tuomet verta plačiau pakalbėti apie tai, kodėl pasakėte tiesą, ko siekėte, galite šiam žmogui tapti ir labai artimas, nes galite pakalbėti, kaip tas žmogus jaučiasi, patarti, ką toliau daryti ir pan.


O ligoniams? Juk neretai ji gali visiškai sugniuždyti, atimti viltį? Dabar įprasta manyti, kad reikia sakyti ir apie sunkiausias būkles?
Požiūris į tiesos sakymą apie sveikatos būklę pastaruoju metu radikaliai kito. Kartais vyresnio amžiaus žmonės net netiki tikrąja tiesa, nes jiems buvo įprasta, kad tiesa dažniausiai buvo slepiama (ypač nuo beviltiškai ar sunkiai sergančiųjų). Šiais laikais labai ginama paciento teisė žinoti tiesą apie savo diagnozę, gydymo būdus, prognozę ir pan. Tačiau kartais nepasveriama, kaip ta tiesa pateikiama. Ir tai ne tik specialisto problema. Kiekvienu atveju tiesos atskleidimui pacientas turi būti paruošiamas, turi būti paaiškinama, kaip liga veikia, kokias pasekmes sukelia, kad yra gydymo būdų ir pan. Tačiau dėl didelio emocinio ir bendro krūvio gydytojai ne visuomet sugeba tinkamai pateikti tą tiesą, kuri tuomet iš tiesų tampa gniuždanti ir atima viltį. Pabandykime įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, kuriam onkologas pasako: „ Jums vėžys, paskyriau gydymą, atvykite po trijų mėnesių“ ir... „viso gero“. Tokiais atvejais, jei gydytojas atsisako plačiau atsakyti į klausimus, patarčiau būtinai kreiptis į privatų gydytoją, kuris turės laiko išsamiai jums viską paaiškinti. Taip pat nepamirškite, kad bet kuriuo atveju ligoninėse, poliklinikose dirba psichologai, kurie, jei ne artimieji, padės jums „atlaikyti“ netikėtą smūgį.
Ką reikia įvertinti prieš sakant nemalonią tiesą?
Pirmiausia – parinkti tinkamą laiką, kai bus pakankamai erdvės ir laiko tai tiesai atskleisti – kai žmogus nebus įpareigotas bendrauti su kitais, kai, jei norės, galės pabūti vienas, tuomet, kai nereikės niekur skubėti, nes tiesai priimti, susivokti visuomet reikia laiko. Bent minimaliai paruoškite kitą žmogų – paklauskite, ar gali skirti laiko su jumis pasikalbėti, pasakykite, kad pranešite nemalonią žinią, ir tuomet ją įvardinkite aiškiai, nedviprasmiškai. Duokite žmogui laiko susivokti, pasiteiraukite, kaip jaučiasi, ar galite kuo padėti, ar nori daugiau apie tai su jumis pakalbėti. Jei ne, nebūkite įkyrus – kai kurie geriau susivokia būdami vieni, kai gali išslieti emocijas. Tiesiog duokite žinoti, kad jei reikės, žmogus gali į jus kreiptis.
Kita vertus, mes vertiname situaciją pagal save, gal tas, kuriam bus sakoma, ją vertins visai kitaip?
Žinoma. Gal žmogus sureaguos didesniu skausmu nei tikėjotės, o gal žinia jam pasirodys ne tokia baisi, kaip atrodė jums. Gali būti, kad žmogus jau žinojo tiesą, kurią ketinate pranešti, o gal jam net palengvės – pavyzdžiui, sužinojęs apie sutuoktinio neištikimybę, nudžiugs, nes ir pats norėjo skirtis, tik nedrįso apie tai pradėti kalbėti. Bet kuriuo atveju, manau, verta apsidrausti ir geriau pasistengti parengti žmogų nemaloniai žiniai.
Kiek mes patys nukenčiame ar išlošiame sakydami ar nesakydami tiesos?
Bet kuriuo atveju, sužinoję kažkokią tiesą, kurios nežino kitas, tampame už tą situaciją kažkiek atsakingi. Bet kuriuo atveju mums tai kelia įtampą, nepatogumo jausmą, nes turime nuspręsti, ką daryti. Jei nusprendžiame nesakyti, nesikišti, ta įtampa vis išlieka, nes dažniausiai vis svarstome, ar nederėtų jau pranešti, gal to žmogaus gyvenimas pakryptų kita linke ir pan. Pasakę tiesą, mes „sukrečiame“ kito žmogaus gyvenimą, o neretai ir mūsų tarpusavio santykius. Tačiau toks sukrėtimas gali būti ir pozityvus – tai gali jus suartinti. Bet kuriuo atveju, dėkui Dievui dabar nebe tie laikai, kai blogos žinios nešėją nužudydavo...

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

hshs
2014-01-21 16:33
(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(think)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)
hshs
2014-01-20 19:12
(bad)(bad)(bad)(bad)(bad)(bad)(bad)(bad)(bad)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(super)(red)(red)(red)(red)(red)(red)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(hooray)(ok)(ok)(ok)(ok):)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai