){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Aprašytas grožio etalonas nėra kažkas nauja. Žmonės nuo pat civilizacijos pradžios nuolatos stengėsi atitikti susiformavusius standartus. Dažniausiai tie standartai būdavo priimami kaip viena nediskutuotina tiesa, o juos atitinkantys laimingieji galėdavo mėgautis išskirtine vieta bendruomenėje. Dažnai nusistebime – kaip, siekdami išpildyti svajonę ir tapti gražiais, žmonės ryždavosi tokioms procedūroms, kaip šonkaulių išėmimas ar pėdų rišimas? Bet ar ne lygiai taip pat mūsų amžiuje gulamasi po chirurgo skalpeliu ar iki išsekimo badaujama?
Kiekvienas laikas, kiekviena visuomenė turėjo savo grožio idealus. Prašalaičiui jie gali pasirodyti nesuvokiami, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra svarbūs juos garbinusiems. Štai Senovės Egipte gražiausia buvo laikoma liekna moteris putliomis lūpomis ir didelėmis akimis. Tam, kad išplėstų vyzdžius ir suteiktų akims švytėjimo, moterys į jas lašindavo vaistinės šunvyšnės sulčių.
Senovės Kinijoje grožio idealas buvo visiškai priešingas – tobula laikyta maža, smulki moteris, neproporcingai mažomis pėdomis. Ir tai nebuvo tiesiog užgaida – moteris didelėmis pėdomis galėjo net nesvajoti apie vyrą ar šeimą.
Antikinėje Graikijoje grožis reiškė atletiškumą, stiprų kūną, o idealią moterį puikiai atvaizduoja Afroditės skulptūra. Pageidaujami veido bruožai – didelės akys ir tiesi nosis.
Senovės Romoje garbinta šviesi oda ir plaukai – moterys įvairiausiai būdais stengdavosi juos išblukinti.
Atėjus viduramžiams ir jų stagnacijai, grožis tapo nuodėmės sinonimu. Nuodėme laikytas kūno demonstravimas ar grožėjimasis juo, todėl moterys nešiodavo storus sluoksniuotus drabužius, dengė plaukus.
Renesanso metu gražiomis vadintos išblyškusios odos, aukštos kaktos, liekno kaklo savininkės. Tai paskatino moteris šukuotis plaukus į aukštus kuodus, pešioti antakius.
Aštuonioliktame amžiuje svarbiausias grožio atributas buvo įspūdinga šukuosena, ant moterų galvų besilaikiusi savaitėmis ir mėnesiais. Nekreipta dėmesio į higieną ar kaltūnuose apsigyvenusius gyvūnėlius – tai laikyta auka grožiui.
Karalienės Viktorijos laikais ideali moteris buvo turinti jai pritinkančius apvalumus: krūtis, plačius klubus ir itin liekną liemenį, pasiekiamą susiveržus kankinančiu korsetu.
Atėjus dvidešimtajam amžiui, gyvenimas ir vertybės Vakarų pasaulyje smarkiai pasikeitė. Amžiaus pradžioje garbintas lieknumas, atletiškumas. Moterys tiesiogine to žodžio prasme rišdavo ir taip maskuodavo savo krūtis. Net ir mažiausias riebalų sluoksnis laikytas tiesiog įžūliu apsileidimu ir nereikalingu savęs lepinimu.
Vėliau, daugelio moterų laimei, grožio ikona tapo Merlin Monro, moteriškuosius atributus pavertusi tiesiog būtinu privalumu.
Septintojo dešimtmečio pradžioje Merlin idealus išstūmė modelis Tvigi (Twiggy) ir taip išpopuliarino ypatingą, netgi nesveiką lieknumą. Lieknumo garbinimas nuo to laiko tapo pagrindine grožio ašimi. Lieknai moters figūrai devintajame dešimtmetyje siekta suteikti stiprumo į madą atėjus platiems drabužiams, petukams, o dar po dešimtmečio tobula laikyta plona, tačiau didelėmis krūtimis moteris.
Žurnalai, televizijos laidos nuolatos propaguoja tokį kūno įvaizdį lyg siekiamybę. Spindinčiuose puslapiuose moterį siekiama pavaizduoti tarsi deivę, kuri tik grožiu ir įspūdingu kūnu gali pasiekti gyvenimo tikslų. Ir jei ilgą laiką „tobula“ moteris buvo kuriama panaudojant makiažą, apšvietimą, tai šiandien pasitelkiamos kompiuterių programos, tiesiogine to žodžio prasme ištrinančios netobulumus ir paryškinančios privalumus.
Gyvename visuomenėje, apsėstoje lieknumo ir jaunystės. Tai slegia ne tik apkūnesnes, bet visas moteris.
JAV mokslininkė Barbara A. Koen (Barbara A. Cohen) savo darbe apie kūno įvaizdį teigia, kad Vakarų kultūros žmonės yra priklausomi nuo savikontrolės. Anot jos, pilnumas reiškia tos savikontrolės praradimą, kuris yra laikomas didžiausia nesėkme.
Lieknumas ir grožis moterims yra vienas iš svarbiausių dalykų, o to siekimas sunaudoja daugybę laiko, energijos, pinigų. Moterims paprasčiausiai nebelieka laiko kitiems užsiėmimas.
Anot mokslininkės, žmonės nekreipia dėmesio į tai, kad dietos pramonė yra milijardinis verslas. „Visur matome vaizdus, skatinimus lieknėti. Tačiau visos dietos yra veiksmingos tik trumpą laiką, kad žmogus nuolatos ieškotų būdų – prekių savo idealui pasiekti“, – sako B. Koen. Moteris stengiamasi įtikinti, kad be fizinio grožio tiesiog neįmanoma pasiekti pripažinimo, kad nebūdami tobuli esame beverčiai.
Netgi tokios smulkmenos, kaip plaukų dažymas, antakių pešiojimas, kojų depiliacija, aukštakulniai, deformuojantys kojas, ilgi nagai, trukdantys dirbti, ar sunkus makiažas pridengia tai, kas, manome, mumyse yra negražu.
Šalia dietų ir mankštos šiandien atsirado plastinė chirurgija: didinama krūtinė, tempiama oda, keičiama nosies ar smakro forma, ir retai kada būna gana.
Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė teigia nemananti, kad dabar grožio standartai yra svarbesni nei ankstesniais laikais. „Vyksta įvairių tautų ir kultūrų maišymasis, ir gana nesunkiai priimame svetimas, mums anksčiau nebūdingas vertybes. Grožio standartai, palyginti su ankstesniais amžiais, keičiasi gana greitai“, – sako ji. Anot gyd. Alseikienės, visuomenė dabar daug liberalesnė nei anksčiau. Buvo daug laikotarpių (kad ir 20 a. nacizmas), kai luoši žmonės buvo ne tik išjuokiami, bet ir naikinami fiziškai.
„Antikos laikais gimnaziume netobulo kūno vyrui nusirengti, ko gero, buvo daug didesnė problema nei dabar pliaže ar pirtyje“, – pastebi ji. Specialistė skatina įvertinti tai, kad šiandien, kad ir kokie esame, kad ir kaip atrodome, visuomenė mūsų nepasmerks. Jei turime tokią problemą, kurią pastebi visi, daugeliu atvejų turime galimybę atlikti kosmetinę operaciją. Kita problema – paties žmogaus siekis būti tobulam ir „gražiausiam“.
Amerikietė B. Koen teigia, kad nuolatinis dietų laikymasis priveda ne tik prie psichozės, bet ir prie nenormalaus maisto sureikšminimo. Jis tampa uždraustu vaisiu, o kartu ir priešu, pradedamas skirstyti į gerą ir blogą. „Geras maistas – mažai kaloringas, dietinis, jį reikia valgyti. Blogas – riebus, su daug kalorijų. Jei valgai gerą maistą – esi geras žmogus, jei blogą – blogas“, – aiškina ji. Maistas pradeda kontroliuoti žmogaus gyvenimą. Mokslininkė kviečia prisiminti vaikystę ir tuometinį santykį su maistu. Anot jos, tada atstumdavome maistą, kai nebūdavome alkani, jei jis netikdavo, – išspjaudavome. Pasisotinę tiesiog nustodavome vagyti. Kiti dalykai buvo daug svarbesni už lėkštės turinį. „Turėjome ką veikti, maistas galėdavo palaukti“, – sako ji. Deja, nuo pat mažens mus pradeda mokyti, kad valgyti reikia pagal laikrodį, o ne tada, kai esame alkani. Nusprendžiama ir tai, ką turime valgyti.
Gydytoja Alseikienė sako, kad grožio idealų siekimas dažniausiai yra tam tikro amžiaus tarpsnio – paauglių ir jaunimo – problema. Jaunam žmogui natūralu susimąstyti, kaip jis atrodo, įvertinti savo pranašumus ir trūkumus. Tik suvokę, kad patys esame netobuli, galime priimti ir kito žmogaus išvaizdos trūkumus. Anot specialistės, blogiau, jei šis periodas nesibaigia. „Suaugęs žmogus turi nustoti per daug mąstyti apie save, o daugiau dėmesio skirti atliekamai veiklai, save realizuoti. Prisiminkime graikų mitologijos pasakojimą apie Narcizą, kuris pražuvo, negalėdamas atsiplėšti nuo savo atvaizdo vandenyje“, – aiškina gydytoja.
Kaip nubrėžti liniją tarp sveiko kūno tobulinimo ir „apsėdimo“? Kaip elgtis tokio žmogaus artimiesiems? „Nenormalu yra tiek visiškai nesirūpinti savo kūnu, tiek perdėtai juo rūpintis“, – sako specialistė. Jei artimasis perdėtai rūpinasi savo kūnu, natūralu, kad mažiau dėmesio skiria kitiems žmonėms, o gal apleidžia ir kitas pareigas. „Geriau tokio žmogaus nekritikuoti, padėti jam priimti save tokį, koks yra, patikinant, kad jis jums patinka su esamu savo kūnu, su visais savo privalumais ir trūkumais“, – aiškina gyd. Alseikienė.
Galiausiai ji visus skatina pagalvoti: „Kokiomis savybėmis turi pasižymėti gražus žmogus? Kūnas gali būti tik gražus, bet ne tobulas. Tačiau toks žmogus turi mokėti bendrauti ir mėgti žmones, mandagiai ir gražiai elgtis, būti malonus ir daug šypsotis. Vadinasi, dauguma iš mūsų galime būti gražūs. O visi galime būti gražūs mums svarbiems žmonėms, argi to neužtenka?“.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę