Grožio kultas: kodėl negalime priimti savęs tokių, kokie esame?

Būti liekniems, tankiais plaukais, tiesia nosimi, didelėmis akimis, ryškiomis lūpomis. Būti gražiems arba, kitais žodžiais, – tobuliems. Bet kokia kaina. Toks milijonų žmonių mūsų pasaulyje tikslas, suformuotas dažniausiai ne jų pačių, o kieno nors kito. Televizijos, interneto, visuomenės. Šiuo atveju tikslas dažnai pateisina priemones, tačiau retai kada susimąstoma, kodėl einama tuo keliu ir ar jis teisingas.
 

Aprašytas grožio etalonas nėra kažkas nauja. Žmonės nuo pat civilizacijos pradžios nuolatos stengėsi atitikti susiformavusius standartus. Dažniausiai tie standartai būdavo priimami kaip viena nediskutuotina tiesa, o juos atitinkantys laimingieji galėdavo mėgautis išskirtine vieta bendruomenėje. Dažnai nusistebime – kaip, siekdami išpildyti svajonę ir tapti gražiais, žmonės ryždavosi tokioms procedūroms, kaip šonkaulių išėmimas ar pėdų rišimas? Bet ar ne lygiai taip pat mūsų amžiuje gulamasi po chirurgo skalpeliu ar iki išsekimo badaujama?
 

Senovės idealai


Kiekvienas laikas, kiekviena visuomenė turėjo savo grožio idealus. Prašalaičiui jie gali pasirodyti nesuvokiami, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra svarbūs juos garbinusiems. Štai Senovės Egipte gražiausia buvo laikoma liekna moteris putliomis lūpomis ir didelėmis akimis. Tam, kad išplėstų vyzdžius ir suteiktų akims švytėjimo, moterys į jas lašindavo vaistinės šunvyšnės sulčių.
Senovės Kinijoje grožio idealas buvo visiškai priešingas – tobula laikyta maža, smulki moteris, neproporcingai mažomis pėdomis. Ir tai nebuvo tiesiog užgaida – moteris didelėmis pėdomis galėjo net nesvajoti apie vyrą ar šeimą.
Antikinėje Graikijoje grožis reiškė atletiškumą, stiprų kūną, o idealią moterį puikiai atvaizduoja Afroditės skulptūra. Pageidaujami veido bruožai – didelės akys ir tiesi nosis.
Senovės Romoje garbinta šviesi oda ir plaukai – moterys įvairiausiai būdais stengdavosi juos išblukinti.
 

Pokyčių metas


Atėjus viduramžiams ir jų stagnacijai, grožis tapo nuodėmės sinonimu. Nuodėme laikytas kūno demonstravimas ar grožėjimasis juo, todėl moterys nešiodavo storus sluoksniuotus drabužius, dengė plaukus.
Renesanso metu gražiomis vadintos išblyškusios odos, aukštos kaktos, liekno kaklo savininkės. Tai paskatino moteris šukuotis plaukus į aukštus kuodus, pešioti antakius.
Aštuonioliktame amžiuje svarbiausias grožio atributas buvo įspūdinga šukuosena, ant moterų galvų besilaikiusi savaitėmis ir mėnesiais. Nekreipta dėmesio į higieną ar kaltūnuose apsigyvenusius gyvūnėlius – tai laikyta auka grožiui.
Karalienės Viktorijos laikais ideali moteris buvo turinti jai pritinkančius apvalumus: krūtis, plačius klubus ir itin liekną liemenį, pasiekiamą susiveržus kankinančiu korsetu.


 

Dvidešimtas amžius


Atėjus dvidešimtajam amžiui, gyvenimas ir vertybės Vakarų pasaulyje smarkiai pasikeitė. Amžiaus pradžioje garbintas lieknumas, atletiškumas. Moterys tiesiogine to žodžio prasme rišdavo ir taip maskuodavo savo krūtis. Net ir mažiausias riebalų sluoksnis laikytas tiesiog įžūliu apsileidimu ir nereikalingu savęs lepinimu.
Vėliau, daugelio moterų laimei, grožio ikona tapo Merlin Monro, moteriškuosius atributus pavertusi tiesiog būtinu privalumu.
Septintojo dešimtmečio pradžioje Merlin idealus išstūmė modelis Tvigi (Twiggy) ir taip išpopuliarino ypatingą, netgi nesveiką lieknumą. Lieknumo garbinimas nuo to laiko tapo pagrindine grožio ašimi. Lieknai moters figūrai devintajame dešimtmetyje siekta suteikti stiprumo į madą atėjus platiems drabužiams, petukams, o dar po dešimtmečio tobula laikyta plona, tačiau didelėmis krūtimis moteris.
Žurnalai, televizijos laidos nuolatos propaguoja tokį kūno įvaizdį lyg siekiamybę. Spindinčiuose puslapiuose moterį siekiama pavaizduoti tarsi deivę, kuri tik grožiu ir įspūdingu kūnu gali pasiekti gyvenimo tikslų. Ir jei ilgą laiką „tobula“ moteris buvo kuriama panaudojant makiažą, apšvietimą, tai šiandien pasitelkiamos kompiuterių programos, tiesiogine to žodžio prasme ištrinančios netobulumus ir paryškinančios privalumus.
 

Visuomenės spaudimas


Gyvename visuomenėje, apsėstoje lieknumo ir jaunystės. Tai slegia ne tik apkūnesnes, bet visas moteris.
JAV mokslininkė Barbara A. Koen (Barbara A. Cohen) savo darbe apie kūno įvaizdį teigia, kad Vakarų kultūros žmonės yra priklausomi nuo savikontrolės. Anot jos, pilnumas reiškia tos savikontrolės praradimą, kuris yra laikomas didžiausia nesėkme.
Lieknumas ir grožis moterims yra vienas iš svarbiausių dalykų, o to siekimas sunaudoja daugybę laiko, energijos, pinigų. Moterims paprasčiausiai nebelieka laiko kitiems užsiėmimas.
Anot mokslininkės, žmonės nekreipia dėmesio į tai, kad dietos pramonė yra milijardinis verslas. „Visur matome vaizdus, skatinimus lieknėti. Tačiau visos dietos yra veiksmingos tik trumpą laiką, kad žmogus nuolatos ieškotų būdų – prekių savo idealui pasiekti“, – sako B. Koen. Moteris stengiamasi įtikinti, kad be fizinio grožio tiesiog neįmanoma pasiekti pripažinimo, kad nebūdami tobuli esame beverčiai.
Netgi tokios smulkmenos, kaip plaukų dažymas, antakių pešiojimas, kojų depiliacija, aukštakulniai, deformuojantys kojas, ilgi nagai, trukdantys dirbti, ar sunkus makiažas pridengia tai, kas, manome, mumyse yra negražu.
Šalia dietų ir mankštos šiandien atsirado plastinė chirurgija: didinama krūtinė, tempiama oda, keičiama nosies ar smakro forma, ir retai kada būna gana.
 

Lengviau


Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė teigia nemananti, kad dabar grožio standartai yra svarbesni nei ankstesniais laikais. „Vyksta įvairių tautų ir kultūrų maišymasis, ir gana nesunkiai priimame svetimas, mums anksčiau nebūdingas vertybes. Grožio standartai, palyginti su ankstesniais amžiais, keičiasi gana greitai“, – sako ji. Anot gyd. Alseikienės, visuomenė dabar daug liberalesnė nei anksčiau. Buvo daug laikotarpių (kad ir 20 a. nacizmas), kai luoši žmonės buvo ne tik išjuokiami, bet ir naikinami fiziškai.
„Antikos laikais gimnaziume netobulo kūno vyrui nusirengti, ko gero, buvo daug didesnė problema nei dabar pliaže ar pirtyje“, – pastebi ji. Specialistė skatina įvertinti tai, kad šiandien, kad ir kokie esame, kad ir kaip atrodome, visuomenė mūsų nepasmerks. Jei turime tokią problemą, kurią pastebi visi, daugeliu atvejų turime galimybę atlikti kosmetinę operaciją. Kita problema – paties žmogaus siekis būti tobulam ir „gražiausiam“.
 

Maistas – priešas


Amerikietė B. Koen teigia, kad nuolatinis dietų laikymasis priveda ne tik prie psichozės, bet ir prie nenormalaus maisto sureikšminimo. Jis tampa uždraustu vaisiu, o kartu ir priešu, pradedamas skirstyti į gerą ir blogą. „Geras maistas – mažai kaloringas, dietinis, jį reikia valgyti. Blogas – riebus, su daug kalorijų. Jei valgai gerą maistą – esi geras žmogus, jei blogą – blogas“, – aiškina ji. Maistas pradeda kontroliuoti žmogaus gyvenimą. Mokslininkė kviečia prisiminti vaikystę ir tuometinį santykį su maistu. Anot jos, tada atstumdavome maistą, kai nebūdavome alkani, jei jis netikdavo, – išspjaudavome. Pasisotinę tiesiog nustodavome vagyti. Kiti dalykai buvo daug svarbesni už lėkštės turinį. „Turėjome ką veikti, maistas galėdavo palaukti“, – sako ji. Deja, nuo pat mažens mus pradeda mokyti, kad valgyti reikia pagal laikrodį, o ne tada, kai esame alkani. Nusprendžiama ir tai, ką turime valgyti.
 

Ką daryti?


Gydytoja Alseikienė sako, kad grožio idealų siekimas dažniausiai yra tam tikro amžiaus tarpsnio – paauglių ir jaunimo – problema. Jaunam žmogui natūralu susimąstyti, kaip jis atrodo, įvertinti savo pranašumus ir trūkumus. Tik suvokę, kad patys esame netobuli, galime priimti ir kito žmogaus išvaizdos trūkumus. Anot specialistės, blogiau, jei šis periodas nesibaigia. „Suaugęs žmogus turi nustoti per daug mąstyti apie save, o daugiau dėmesio skirti atliekamai veiklai, save realizuoti. Prisiminkime graikų mitologijos pasakojimą apie Narcizą, kuris pražuvo, negalėdamas atsiplėšti nuo savo atvaizdo vandenyje“, – aiškina gydytoja.
Kaip nubrėžti liniją tarp sveiko kūno tobulinimo ir „apsėdimo“? Kaip elgtis tokio žmogaus artimiesiems? „Nenormalu yra tiek visiškai nesirūpinti savo kūnu, tiek perdėtai juo rūpintis“, – sako specialistė. Jei artimasis perdėtai rūpinasi savo kūnu, natūralu, kad mažiau dėmesio skiria kitiems žmonėms, o gal apleidžia ir kitas pareigas. „Geriau tokio žmogaus nekritikuoti, padėti jam priimti save tokį, koks yra, patikinant, kad jis jums patinka su esamu savo kūnu, su visais savo privalumais ir trūkumais“, – aiškina gyd. Alseikienė.
Galiausiai ji visus skatina pagalvoti: „Kokiomis savybėmis turi pasižymėti gražus žmogus? Kūnas gali būti tik gražus, bet ne tobulas. Tačiau toks žmogus turi mokėti bendrauti ir mėgti žmones, mandagiai ir gražiai elgtis, būti malonus ir daug šypsotis. Vadinasi, dauguma iš mūsų galime būti gražūs. O visi galime būti gražūs mums svarbiems žmonėms, argi to neužtenka?“.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai