Gydytojo ir paciento bendravimo ABC

Bet kokio konsultavimo sėkmė priklauso nuo to, kaip sekasi bendrauti gydytojui ir pacientui. Pacientai neserga vien tiktai fiziškai ar vien tik emociškai, dažniausiai jiems būdingi tiek fiziniai, tiek emociniai negalavimai. Konsultavimo pradžioje paprastai net neįmanoma atskirti, kas vyrauja. Gydytojo užduotis – aktyviai klausytis paciento pasakojimo, ieškant ir pastebint tiek vidaus ligos, tiek emocinio streso simptomus.
 

Labai reikšminga, kad paskutinį dešimtmetį į konsultavimo procesą sveikatos sistemoje aktyviai pradėta įtraukti ir pacientus – tai stipriai pakeitė žmonių lūkesčius ir gydytojų požiūrį. Be to, daugiau dėmesio skiriama rizikos veiksnių mažinimui bei pastangoms įtikinti žmones imtis profilaktikos priemonių ir vengti sveikatą žalojančių faktorių. Dauguma pacientų iš gydytojų laukia daugiau informacijos nei gauna ir norėtų dalyvauti savo gydymo procese, nors, žinoma, ne visi. Todėl su kiekvienu pacientu būtina dirbti individualiai.
 

Pokalbio pradžia


Tyrimai parodė, kaip svarbu išklausyti atvirus pacientų pasisakymus ir jų nenutraukti. Gydytojui vieną kartą įsiterpus, pacientai retai iškelia naujas problemas. Jei pacientas nenutraukiamas, jis nustoja šnekėti per keletą minučių. Tada gydytojas gali klausti, ar pacientui yra kokių kitų problemų, apibendrinti, ką pacientas tik ką pasakė, ar pasiūlyti tolesnį planą: “Aš norėčiau jums užduoti daugiau klausimų apie jūsų galvos skausmą, bet vėliau mums reikės padiskutuoti apie rūpesčius, kuriuos jums kelia sūnus”.
 

Kaip nustatyti emocines problemas ir reaguoti į jas


Net jei pacientų problemos yra psichologinės ar socialinės, jie paprastai skundžiasi vidaus ligų simptomais. Taip pat jie tai rodo savo kūnu. Svarbu pastebėti ir sureaguoti į kūno ženklus, žodžius tuo metu, kai pacientai juos rodo. Jei to padaryti nepavyksta, paciento mes artimiau nepažįstame, ir konsultacija apsiriboja vien diskusija apie vidaus ligų simptomus. Žinoma, į fizinius simptomus būtina žiūrėti rimtai ir tinkamai juos įvertinti, tačiau vien to nepakanka.
 

Kaip reaguoti į pacientų rodomus “ženklus”


Žodiniai ženklai
• Išsakykite savo pastebėjimus: “Jūs kalbate, kad pastaruoju metu esate išsisėmęs ir dirglus”
• Pakartokite pacientų žodžius – “Negerai jaučiatės nuo to laiko, kai mirė jūsų mama”
• Siekite aiškumo: “Ką jūs norite pasakyti, teigdamas, kad visada jaučiatės pavargęs?”


Kūno kalba
• Komentuokite savo pastebėjimus: “Aš girdžiu ašaras jūsų balse”
• Paklauskite: “Ar tai liūdina jus labiau nei norite pripažinti?”
 

Kaip įvertinti pacientų emocines problemas


Pokalbio pradžia
• Palaikykite gerą akių kontaktą
• Išsiaiškinkite esamus negalavimus
• Užduokite tiesioginius klausimus apie fizinius negalavimus
• Pradėkite atvirais klausimais (reikalaujančiais išsamaus atsakymo), vėliau keiskite juos vadinamaisiais uždarais (kai pakanka atsakyti “taip” arba “ne”)
Pokalbio stilius
• Komentuokite užjaučiamai
• Pastebėkite žodinius ženklus
• Pastebėkite kūno kalbą
• Neskaitykite užrašų, kai klausotės paciento
• Jei pacientas šneka labai daug, įsiterpkite
• Užduokite daugiau klausimų, kaip kilo emocinės problemos
Aktyvaus klausymosi sugebėjimai
• Atviri klausimai – klausimai, į kuriuos negalima atsakyti vienu žodžiu, reikalaujantys išsamumo
• Pasitikrinimas – pakartojama, ką sakė pacientas, norint įsitikinti, ar gerai supratome
• Pagalba – padrąsinti pacientą tiek žodžiais (“tęskite“), tiek neverbaliai (linkčiojant galvą)
• Tyrinėjimas – kai pastebime pasikartojančius signalus ir norime sužinoti daugiau: “Kas nors daugiau?”
• Užjaučiantys komentarai: “Tai aiškiai jus labai skaudina”
• Pasiūlymas padėti: “Aš rūpinuosi jumis ir noriu žinoti, kaip geriausiai galėčiau jums padėti”
• Jei yra kelios problemos, pasiūlykite sudaryti sąrašą ir svarstyti, kurią spręsti pirma
• Reziumė. Pasitikrinkite, kas buvo pasakyta. Tai padeda geriau suprasti paciento problemą ir pasitikrinti, ar ir jis taip pat ją supranta, bei kontroliuoti pokalbio eigą, jei yra per daug informacijos.
 

Kaip pacientas aiškina savo problemas


Kai žmonės konsultuojasi su gydytoju, jie visada turi ir savo paaiškinimą, kodėl kilo vienokių ar kitokių problemų. Jie taip pat turi viltį ir lūkesčius būti rūpestingai išklausyti. Gydytojui reikia nedaryti prielaidų apie pacientų tikėjimą sveikata, rūpesčius ir lūkesčius, bet išsiaiškinti juos, o vėliau suteikti pacientui informaciją ir kartu su juo apsvarstyti gydymo planą.
 

Informacijos teikimas


Gydytojas, prieš suteikdamas informaciją pacientui, turėtų apsvarstyti tris pagrindinius klausimus:
• Ką pacientas jau žino?
• Ką nori žinoti?
• Ką jam būtina žinoti?
Pirmas klausimas pabrėžia, kad svarbu išsiaiškinti, kaip savo ligą supranta ir aiškina pats pacientas. 2 ir 3 klausimai reikalauja išskirti du planus – kas svarbu paciento požiūriu ir kas – gydytojo. Be to, gydytojas turi rodyti emocinę paramą, daryti užjaučiančias pastabas, įvertinti paciento rūpesčius.
 

Tinkamas palaikymas


Palaikymas yra efektyvus tik tada, kai gydytojas tiksliai supranta, kodėl pacientas jaučia baimę, ir kai šią baimę tiksliai apibūdina. Dažnai paciento neįmanoma nuraminti dėl diagnozės ar ligos pasekmių, bet visada galima suteikti pagalbą ir parodyti asmeninį rūpestį.
 

Susiduriant su sudėtingomis emocijomis: neigimu, pykčiu ir baime


Kai pacientas neigia savo ligos sunkumą, niekada neturėtume versti jo priimti realybę. Sprendimas, ką daryti su neigimo problema, turi priklausyti nuo to, kokią paramą gali gauti pacientas, kaip gerai pacientas pasiruošęs susidoroti su baimėmis, po kuriomis slypi neigimas.
Jei pacientas ar jo giminės yra pikti, pasistenkite nesiginti. Pripažinkite jų jausmus ir paklauskite priežasčių. Rimtai į tai atsižvelkite ir parodykite, kad imsitės atitinkamų veiksmų.
Dauguma pacientų bijo, kad jie gali sirgti kokia nors rimta liga. Svarbu atkreipti dėmesį, dėl ko pacientas yra tikrai susirūpinęs, taip pat pasitikrinti, ar pacientas teisingai suprato, ką jūs jam sakėte svarbaus.
 

Kaip susieti emocijas ir fizinius simptomus


Norint padėti žmonėms, kurie kenčia nuo psichologinio išsekimo sukeltų fizinių simptomų, bet nemato ryšio tarp pastarųjų ir emocinių bei gyvenimo problemų, gali reikėti individualaus sprendimo. Esminis dalykas – ar pacientas jaučiasi suprastas. Svarbu pacientui parodyti, kad jūs priimate jo problemas rimtai. Pradėkite nuo paciento požiūrio ir išsiaiškinkite, kas, paciento manymu, gali sukelti simptomus, tuo pačiu pamatysite verbalinius ir neverbalinius emocinio disbalanso ženklus.
Toliau, surinkus visą informaciją, reikia praplėsti požiūrį nuo to, kad problema yra tik fizinė, iki to, kad egzistuoja tiek fizinės, tiek psichologinės problemos. Esminis dalykas yra jautriai pripažinti paciento skausmą ir kitų simptomų realumą. Padarykite reziumė, primindami pacientui visus simptomus, tiek fizinius, tiek emocinius, bei susiekite juos, jei įmanoma, su jo gyvenimo įvykiais.
Ieškant ryšio tarp simptomų dažniausiai naudojamas paaiškinimas, bet nepakanka vien pasakyti, kad “galvos skausmą sukelia nerimas”. Reikia paaiškinti ir tai, kaip nerimas susijęs su raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą ir t.t. Kai pacientas sutinka, kad psichologinis išsekimas yra svarbus veiksnys, paskatinęs ligos išsivystymą, tada galima pradėti tirti gydymo būdų galimybes.
 

Veikimo plano aptarimas


Sužinokite lūkesčius
• Ką pacientas žino?
• Ko pacientas nori? – Tyrimų? Gydymo? Rezultatų?
Patarkite, ką pasirinkti
• Sužinokite paciento tikslus
• Sudarykite planą
• Įtraukite pacientą
• Pritaikykite planą, atsižvelgdami į paciento poreikius ir situaciją
• Pasitikrinkite, ar pacientas teisingai suprato
• Užsitikrinkite, kad pacientui planas aiškus
• Reziumuokite
Patarkite, kaip elgtis nenumatytu atveju
• Ką pacientas privalėtų daryti, jei kas nors vyksta ne pagal planą?
Susitarkite dėl kitų susitikimų
 

Pagalba pacientams keisti savo elgesį


Atraskite motyvaciją keistis
• Užmegzkite ryšį ir būkite neutralūs
• Padėkite sudaryti problemų ir tikslų sąrašą
• Ar probleminio elgesio keitimas yra paciento sveikimo plane?
• Jei ne, iškelkite šį klausimą
• Ar pacientas mano, kad jo elgesys yra problema?
• Ar kiti taip mano?
Išsiaiškinkite paciento požiūrį į problemą
• Padėkite sudaryti “už” ir “prieš” sąrašą
• Užjauskite, kad sunku keistis
• Sustiprinkite, kai žmogus išreiškia troškimą keistis
• Dažnai reziumuokite
• Diskutuokite apie paciento teiginius, kurie prieštarauja vienas kitam
 

Išvados


• Gydytojo klausymosi maniera nulemia tai, ką pacientas jam pasako
• Geras gydytojo ir paciento bendravimas daro teigiamą įtaką daugelio ligų eigai
• Pacientas geriau laikosi nurodymų, jeigu gydymo planą aptariame drauge su juo.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

to gyd,
2010-11-14 21:16
Kodėl visiškai nepriklauso rūpintis? Jei tu žmogus, tai ir priklauso. Žinoma, priklauso rūpintis aplinkiniais žmonėmis ne tik gydytojams, bet jeigu jis kreipiasi būtent į tave?
mama
2010-04-06 15:48
o as galiu pasakyti, kad daktarai nelabai girdi pacienta... nesakau visi, bet pasitaiko... sakau guzas - sako sonkaulis, o pasirodo - kepenu vezys... tik ar ne per velai isaiskejo? Manau geriau bereikalingas tyrimas, nei mirtis. Ka mano "kurti" daktarai? Taip, as pikta dabar. Bet nieko tuom nepakeisi. Tiesiog kai kurie daktarai ne is pasaukimo, o is siaip, kad reikia dirbti. Lenkiu galva pries Tikrus Daktarus. Aciu.
gyd
2006-10-22 12:06
labai graziai straipsnyje isdestytos mintys, bet realiame gyvenime gana daznai parodes gailesti pacientui, ypac vyresnio amziaus - tampi tarsi jo artimiausias giminaitis, privalantis rupintis ir tuo, kas tau visiskai nepriklauso.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai