Per stipriai ir per ilgai nerimauti nesveika

Nerimo sutrikimas – dažna psichikos liga. Nerimas yra normalios baimės dalis, o baimė reikalinga savisaugai. Nejausdami baimės, mes nuolat be reikalo rizikuotume – netgi savo gyvybe. Tačiau, kai nerimas dažnai kartojasi, trunka ilgai, blogina gyvenimo kokybę, reikia ieškoti pagalbos. Kokie yra nerimo sutrikimai, kaip juos atpažinti ir ką daryti?
 

Nerimas, baimė ir panika
Nerimas – tai laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino, kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga. Nežinojimas dažnai išgyvenamas sunkiau negu bloga žinia ar įvykis. Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla susitelkia tik į šias mintis.
Baimė – tai bijojimas to, kas vyksta dabar. Jai būdingas konkretus turinys, žmogus žino, ko bijo, pvz., serga nepagydoma liga ir greitai mirs, bijo operacijos, bausmės ir kita. Taikliai sakoma, kad baimė susijusi su esamuoju, o nerimas – su būsimuoju laiku.
Panika (gr. panikon, pagal senovės graikų dievo Pano vardą; Panas – senovės graikų miškų ir ganyklų dievas, piemenų ir medžiotojų globėjas, įvarantis žmonėms baimės) – didelė baimė, siaubas, staiga apimantis žmogų.
Pagrindiniai patologinio nerimo simptomai
Patologiniu laikomas nerimas, kuris būna per stiprus, per ilgai trunka, per dažnai kartojasi, verčia atsisakyti įprastinės veiklos ir blogina gyvenimo kokybę. Vidinės įtampos būsena dažnai lydima vegetacinių simptomų, tokių kaip silpnumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas ir lėtinis skausmas, karščio pylimas ir prakaitavimas, širdies plakimas, sunkumas ar krūtinės skausmas, pilvo skausmai ir „skrandžio spazmai“, padidėjęs rūgštingumas, dažnas tuštinimasis ar šlapinimasis, juosmens skausmai ir kiti.
Kodėl kartais neteisingai diagnozuojama?
Yra žinoma, kad žmogus gali patirti 141 rūšies baimę, o esant nerimo sutrikimui – 54 skirtingus somatinius (kūno) simptomus. Įvairių specialybių gydytojai skirtingai žiūri į šį psichikos sutrikimą. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Moteris kreipiasi į ginekologą ar endokrinologą dėl silpnumo, greito nuovargio, karščio pylimo ir prakaitavimo, o gydytojas, remdamasis šiais nusiskundimais, gali pagalvoti, kad tai menopauzės pradžia, ir skirti hormoninių preparatų. Arba vyras dėl padažnėjusio širdies plakimo, krūtinės skausmo ir panašių simptomų gali kreiptis į kardiologą, o gydytojas, atlikęs būtinus tyrimus, gali nerasti jokio širdies veiklos sutrikimo ir patars daugiau ilsėtis ir mažiau nerimauti. Jeigu kreipsitės į gastroenterologą dėl pilvo skausmo, dažno tuštinimosi, gydytojas gali pamanyti, kad tai dirgliosios žarnos sindromas, kuriam gydyti skirs virškinamojo trakto sutrikimams gydyti skirtų vaistų ir pan.
Kodėl svarbu atpažinti nerimo sutrikimą?
Pirmiausia todėl, kad jis labai vargina. O daugelį metų nenustatyti ir negydyti nerimo sutrikimai vis labiau plinta, dažnėja ir įgauna šiuolaikiniam gyvenimo būdui būdingas formas, pvz. (prekybos centrų arba atvirų erdvių baimė). Be to, būklei sunkėjant ir jos negydant, gali atsirasti depresija. Moksliniai tyrimai rodo, kad yra dažna ir pavojinga tikimybė, jog bet kuriuo nerimo sutrikimu sergantis ligonis, kuriam kartu pasireiškia depresijos simptomų, mėgins pasitraukti iš gyvenimo.
Pagrindiniai nerimo sutrikimai:
• generalizuotas nerimo sutrikimas – perdėtas susirūpinimas, nerimas, įtampa;
• socialinė fobija – socialinių situacijų baimė ir vengimas, fiziologinio susijaudinimo būsenos;
• specifinės fobijos – specifinių objektų, situacijų baimė ir vengimas;
• panikos sutrikimas – pasikartojantys, netikėti labai stiprios baimės priepuoliai, dažnai lydimi vegetacinių reakcijų, laukimo nerimas;
• obsesinis-kompulsinis sutrikimas – įkyrios mintys, kompulsyvus, priverstinis elgesys;
• potrauminio streso sutrikimas – išryškėja po labai sunkių psichologinių traumų;
• kiti.
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Šiuo sutrikimu dažniau serga moterys nei vyrai ir pradžia dažniausiai būna vėlyvos paauglystės ar jaunystės amžiuje. Žinoma, gali pasireikšti ir senyvame amžiuje. Sutrikimas pasižymi tuo, kad nerimas kyla be aiškių priežasčių ar aplinkybių. Dažniausiai skundžiamasi nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumenų įtampa, prakaitavimu, galvos svaigimu, širdies plakimu, silpnumu, diskomfortu skrandžio srityje, kitais vegetaciniais nerimo požymiais. Žmones kankina nuolatinė baimė, kad kažkas bloga nutiks jiems ar jų artimiesiems.
Socialinė fobija
Ji dažnai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir pasireiškia baime būti žmonių dėmesio centre. Ligoniai nebijo būti minioje ar atviroje vietoje, bet vengia visų situacijų, kai reikia pasirodyti ar pasisakyti. Kartais simptomai pasireiškia tik tam tikromis aplinkybėmis, pvz., bendraujant su priešingos lyties asmeniu, valgant, kalbant viešai ir pan. Tačiau kartais fobiją (baimę) sukelia bet koks bendravimas už šeimos ribų. Kartu galimi tokie simptomai, kaip paraudimas, rankų virpėjimas, pykinimas, staigus noras šlapintis.
Specifinės fobijos
Paprastai atsiranda ankstyvoje vaikystėje ar jaunystėje ir negydomi gali tęstis dešimtmečius. Sergantieji paprastai išmoksta vengti baimę keliančių situacijų, tačiau patekę į jas gali išgyventi labai didelę baimę, siekiančią net panikos priepuolio lygį. Specifinės fobijos kyla gana specifinėmis aplinkybėmis ar susidūrus su tam tikru dirgikliu: tamsoje, uždaroje erdvėje, atsidūrus aukštai, susidūrus su būtinybe šlapintis ar tuštintis viešame tualete, valgyti tam tikrą maistą. Taip pat tai gali būti baimė gydytis dantis, pamatyti kraują ar žaizdą, užsikrėsti tam tikra liga ir pan.
Panikos sutrikimas
Panikos priepuolio metu gali pasireikšti labai įvairūs simptomai: sustiprėjęs ir padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virpulys, drebėjimas, padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas, smaugimo pojūtis, neryškus skausmas ar diskomfortas skrandžio srityje, galvos svaigimas, sukimasis ar apdujimo jausmas, derealizacija (nerealus tikrovės suvokimas) ar depersonalizacija (asmenybės, savojo „aš“ jausmo netektis), baimė prarasti savitvardą ar išprotėti, baimė numirti, parastezijos (jutimų suvokimo sutrikimai), šalčio krėtimas ar karščio pylimas. Patyrus panikos sutrikimą, atsiranda baimė patirti naują priepuolį, susirūpinimas dėl priepuolio padarinių (pvz., savitvardos praradimo, infarkto ar išprotėjimo).
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
Šis sutrikimas pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Pvz., poreikis kelis kartus iš eilės patikrinti, ar gerai užrakino duris, užsuko dujų čiaupą ir pan. Tuos pačius poelgius ligonis gali kartoti iki begalybės. Susergama bet kokiame amžiuje, dažniausiai 19–20 metų. Obsesijomis arba įkyrybėmis vadinamos mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. Jos nepaklūsta sergančiojo norams. Tai, pvz., užkrečiamų ligų baimė, simetrijos, tvarkos, tikslumo poreikis ir kt. Kompulsijomis vadinami tokie ligonio veiksmai, kurie nuolat ar stereotipiškai kartojami, kartais tampa ištisais ritualais, tačiau neturi realios prasmės. Jie dažnai skirti simboliškai apsaugoti ligonį ar jo artimuosius nuo mažai tikėtinos grėsmės, pats žmogus paprastai suvokia jų beprasmiškumą ir nesėkmingai bando su jais kovoti (pvz., rankų plovimas, skaičiavimas, durų, langų, viryklės tikrinimas ir kt.).
Potrauminio streso sutrikimas
Jis prasideda tuojau pat po stipraus išgyvenimo (pvz., dalyvavimo mūšyje, seksualinės prievartos), tačiau gali pasireikšti ir po kelių dienų, savaičių, mėnesių ar netgi metų. Būdingi tokie simptomai, kaip dėmesio koncentracijos pablogėjimas, dirglumas, sutrikęs miegas, socialinė izoliacija, įkyrūs prisiminimai, stresas, varginantys sapnai, įkyrios mintys, tam tikrų veiksmų vengimas, pykčio protrūkiai. Rizika susirgti potrauminio streso sutrikimu didėja, kai įvykis, stresas būna netikėtas, žiaurus ar ilgalaikis ir kartotinis, taip pat kai gresia kūno sužalojimas, pavojus gyvybei ir pan. Sergant potrauminio streso sutrikimu, dažnai pradedamas vartoti alkoholis, narkotikai. Sergantieji jaučiasi svetimi tiek savo šeimoje, tiek visuomenėje, tad dažnai išyra šeima, prarandamas darbas, gali atsirasti mintys ir veiksmai pasitraukti iš gyvenimo.
Kokie galimi nerimo sutrikimų gydymo būdai?
Vaistažolių preparatai
rekomenduojami esant lengviems nerimo sutrikimams, o jeigu savijauta negerėja keletą savaičių, tuomet reikėtų rinktis kitus medikamentus. Nerimą slopina šios vaistažolės: svaigusis pipiras, valerijonas, pasiflora, o jonažolė skiriama esant lengvos ir vidutinės depresijos simptomams gydyti. Svarbu žinoti, kad svaigiojo pipiro nerekomenduojama vartoti su kai kuriais medikamentais (levodopa, benzodiazepinais, neuroleptikais), nes kenkia kepenų veiklai. Vartojant valerijoną, reikėtų žinoti, kad jis stiprina vaistų nuo traukulių poveikį, atsargiai reikėtų vartoti su kitais psichotropiniais vaistais.
Galite išmėginti ir vonias su žolelėmis. Štai pora nesudėtingų receptų 100 g barkūno, 100 g čiobrelių žolių ir 100 g valerijonų šaknų užplikykite 5 litrais vandens ir palikite 2 valandoms pritraukti. Po to perkoškite ir supilkite į vonią. Arba 200 g pelyno žolės, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikykite 5 litrais vandens, palikite apie 3 valandas pritraukti, po to perkoškite ir supilkite į 36–37 laipsnių vonią.
Tuo pačiu metu prieš miegą galite pasimėgauti raminamosiomis arbatomis. Liaudies medicinos literatūroje rašoma, kad padeda džiovintų obuolių žievelių arbata. Tereikia stiklinėje kelis valgomuosius šaukštus žievelių užplikyti vandeniu ir gerti prieš einant miegoti.
Psichotropiniai vaistai, kurie slopina nerimą, tai benzodiazepinų grupės trankviliantai, kitaip vadinami anksiolitikai, Jiems būdingas ir migdomasis, raumenis atpalaiduojantis, traukulius malšinantis poveikis. Reikiamą šios grupės vaistą gali parinkti ir šeimos gydytojas, ir psichiatras. Taip pat gydytojas gali skirti tam tikrų grupių antidepresantų, netipinių neuroleptikų, vaistų nuo epilepsijos, beta adrenoreceptorių blokatorių. Tačiau kai kurie jų dar tik tiriami ar pradedami skirti nerimo sutrikimams gydyti.
Nerimo sutrikimams gydyti ypač tinka ir rekomenduojama psichoterapija. Psichoterapinio būdo pasirinkimas priklauso nuo nerimą sukėlusių priežasčių. Tai gali būti aktyvi kognityvinė elgesio terapija, kai žmogus verčiamas susidurti su baimę keliančiu veiksniu. Taip užkertamas kelias vengti tokių situacijų gyvenime. Pvz., jei paniškai bijoma kilti liftu, psichoterapijos seansas turėtų būti skiriamas lifte. Literatūroje rašoma, kad tokio seanso trukmė turėtų būti apie 3 valandas, nes, vos patekus į baimę sukeliančią situaciją, nerimas sparčiai didėja ir jis turi būti ištvertas, o maždaug po 1,5 valandos nerimas nuslopsta, žmogus atsipalaiduoja, susigyvena su baimę keliančia situacija ir pakeičia ją nauja teigiama patirtimi.
Tai pat svarbu psichoedukacija – mokymas apie ligą ir sveikatą, siekiant, kad ligonis geriau įsisąmonintų savo būklę ir pagerintų bendradarbiavimą gydymo procese, šeimos konsultavimas (specialistų komandos darbas su sergančiojo artimaisiais, jų informavimas apie ligos ypatumus, gydymo taktiką), valstybinių ar nevalstybinių institucijų pagalbos programos ir pan.
Kai kuriems nerimo sutrikimams (pvz., obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui) gydyti gali būti taikoma elektros impulsų terapija.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Algis
2015-04-03 20:35
Sveiki ,noriu paklausti,kaip iveikti traukuliu,spazmu,baime.nes esu lb nedau priklausomas nuo raminamuju.isgerus vaistu praeina,as pats uzsifiksuoju,o vaistu noreciau po truputi mazinti, bet kaip taip padaryti,gal ira kiti vaistai,kurie butu nepriklausomi.
lina
2013-03-15 17:47
:)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai