Nelaimėsi loterijoje, jei nenusipirksi bilieto

Mes visi turime svajonių, vilčių, ambicijų ir norų. Tačiau, deja, ne visiems pavyksta juos realizuoti. Tiesa, ir nesėkmės ne visada yra klaida, tai tiesiog gali būti geriausia, ką galima padaryti tam tikromis aplinkybėmis. Didžiausia klaida - nustoti bandyti dar kartą. Tad kuo gi skiriasi laimėtojai nuo pralaimėtojų ir ar galima(būtina) nuolat tik laimėti? Apie visa tai kalbame su VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės med. psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene.
 

Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie sėkmę, kas vis dėlto tai yra?


Iš tiesų, po Nepriklausomybės atgavimo lietuviai pradėjo pastebėti, kad nebe visi nešioja panašius rūbus, kad vieni gali nusipirkti automobilį, kiti keliauti atostogų į užsienį, o ketvirti nesugeba susimokėti už šildymą. Ir šiandien stebina pranešimai, kad, viena vertus, tiek žmonių nesuduria galo su galu, neturi darbo, tačiau, kita vertus, šiemet ir vėl padaugėjo milijonierių. Ir kaip čia tokioje situacijoje nepaklausi savęs: „kodėl jiems taip sekasi?“ ar „kodėl taip nesiseka man?“. Sėkmė, žinoma, ne visuomet susiveda į pinigus: vienam pavyksta vesti nuostabią rūpestingą moterį, o kitas, nors ir puikaus charakterio, taip ir lieka vienišas... vienam gimsta ramus kūdikis, o kiti kelerius metus nežino, ką reiškia išsimiegoti... vienas pasiekia olimpinį rekordą, o kitas vargsta, dirbdamas kūno kultūros mokytoju... Ir tokių „sėkmių“ galime privardinti begalę.

 

Kas vis dėlto skiria laimėtojus nuo pralaimėtojų? Ar tai tik gabumai, ar ir charakterio bruožas?


Šita tema tikrai labai domina tiek kiekvieną iš mūsų, tiek ir mokslininkus. Įvardinama daug dalykų, kurie lemia sėkmę. Žinoma, tai ir gabumai, kurie leidžia išsiskirti tam tikroje srityje (vis skirtingai kalbama apie tai, kiek procentų pasiekimus lemia gabumai, o kiek – įdedamas darbas). Taigi didelė užduotis tėvams – pastebėti vaiko gabumus ir nukreipti tinkama linkme. Žmogaus sėkmingumui didelę įtaką daro ir auklėjimas – ar vaikui leidžiama pajusti, kad jis „gali“, „moka“, ar nebaudžiama už nesėkmes, ar nesišaipoma iš nesėkmių. Charakteris taip pat neabejotinai turi įtakos pasiekimams: pasiekimams būtinas nebijojimas rizikuoti, atkaklumas, gebėjimas daug dirbti, vidinis žmogaus stiprumas atlaikyti nesėkmes, vėl bandyti, tikėjimas savimi, sėkmės galimybe ir pan. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie žmogaus užsiprogramavimą sėkmei. Skamba mistiškai, tačiau sėkmei tikrai būtina nusiteikti: dažnai labai konkrečiai įsivaizduoti save kaip lydimą sėkmės, nepraleisti gyvenimo siūlomų galimybių pasinaudoti sėkmingais pasiūlymais, neleisti savęs griaužti dvejonėms, „kas bus, jei nepavyks“. Jei nebandysi, tikrai nepavyks. Kaip ir nelaimėsi loterijoje, jei nepirksi bilieto.
 

Daugelis turi talentą, bet ne visi laimi. Kaip būtų galima tai paaiškinti?


Kai kurie specialistai teigia, kad kiekvienas iš mūsų turi bent po vieną talentą. Psichoterapijoje kartais sakoma, kad kiekvienas žmogus yra gimęs kažkuo tapti ir, jei pasuka klaidingu keliu, kenčia nuo depresijos, nuolatinio nepasitenkinimo, beprasmybės jausmo ir pan. Tik kiek iš mūsų žino savąjį talentą, atranda jį savyje ir realizuoja? Viena pagrindinių kliūčių tam, manyčiau, nenoras matyti savo tikrojo talento – pagal pasirenkamas studijas, Lietuvoje visi nori būti teisininkais ir verslininkais. Dažnai šia kryptimi nukreipia tėvai, o ir pačiam vaikui norisi prestižiško darbo ir specialybės. Bet ar tikrai visi gimę būti verslininkais ar teisininkais? Gal jūsų talentas yra būti kruopščia sekretore, siuvinėti, kepti, šlifuoti, šokinėti per aukštus barjerus ar tiesiog būti gera žmona, motina? Be galo gera stebėti, kaip pražysta žmogus, atradęs sritį, kurioje jam sekasi, ir atsisakęs tėvų spaudimo būti kažkuo ar savo vidinių įsitikinimų dėl prestižo ar pan. Fenomenalu, tačiau dažnai save atradę žmonės, nors ir ne prestižinėje laikomoje srityje, ima uždirbti tikrai nemažai, o dažnai net daugiau nei iki tol.
 

Tačiau neretai ir žinantieji savo talentą nieko nepasiekia...


Kitas dalykas, kuris užkerta kelią sėkmei, – tai neryžtingumas, baimė atskleisti savo gebėjimus. Manau, visi žino bent kelis gerai dainuojančius žmonės, kurie solidžiame amžiuje pasirodo talentų konkursuose ir tik tuomet yra pastebimi. Kartais galima suprasti žmonių neryžtingumą – jie suvokia, kad turi talentą, kad tai geriausia, ką jie moka, geba, todėl labai bijo būti išjuokti, bijo suklysti, nes tuomet viduje nebeliks jausmo, kad „kažką galiu“, pažeminimas atrodo baisiau nei galima sėkmė. Tai didelio darbo su savimi reikalaujantis aspektas.
 

Ar sėkmė turi savų minusų?


Iš pirmo žvilgsnio keistai skamba klausimas apie sėkmės minusus. Juk sėkmė, pasiekimai – tai laisvė, džiaugsmas, gyvenimo pilnatvės pajautimas, galimybės rinktis, puikuotis ir t.t. Tačiau pakalbėkite su daug pasiekusiu žmogumi – sėkmė dažnai turi „savo kainą“: įtampą, kaip išlaikyti pasiekimus, kaip toliau sėkmingai investuoti ir pan. Mokslininkai plačiai ir su įrodymais kalba apie tai, kad į pasiekimus orientuoti žmonės išgyvena didelę įtampą, dažnai kenčia nuo streso sukeliamų ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, vėžio ir pan.). Tuo įsitikinau, dirbdama reabilitacijos įstaigoje, – atrodo, žmogus turi pakankamai finansų reabilitacijai, atgaivai, o, atėjęs į relaksacijos (atsipalaidavimo) procedūras, tik sudirgsta, apskritai teigia nesuprantąs, kam to reikia. Dažnai tokie žmonės, bandydami atsipalaiduoti, tik dar labiau įsitempia, pradeda suvokti, kad yra tiek dalykų, kuriais reikia pasirūpinti, atsipalaidavę bijo prarasti savikontrolę, bijo „ištežti“.
 

Ar vis dėlto būtina būti pirmam, kuo bloga antra ar trečia vieta?


O tai jau priklauso nuo žmogaus. Žinoma, savaime nėra blogai būti antram ar trečiam. Yra žmonių, kuriems svarbu varžytis, pasiekti, jų iš tiesų nepatenkina antra vieta. Kartais tai gerai, nes taip pasiekiami rekordai. Bet jei pasiekimo vaikomasi tuščiai (jei žmogus neturi gebėjimų būti pirmas), tai tik kaskart smukdo žmogaus savivertę, jėgos ir laikas naudojamos bergždžiai. Gal tuomet reiktų paklausti savęs: negi esi nieko vertas, jei nesi pirmas? Gal tokioje situacijoje galima būtų „pakeisti liniuotę“: vertinti savo pasiekimus ne lyginant su kitais, o lyginant su savo ankstesniais pasiekimais. Taip dažniausiai ir daro tie, kurie nelinkę varžytis.
 

Tad kaip išmokti norėti būti laimėtoju?


O kodėl žmogus turėtų to mokytis, jei to nenori? Turbūt ši klausimą dažniausiai užduoda aplinkiniai, taigi panašiau, kad klausimas turėtų skambėti taip: „kaip susitaikyti su tuo, kad jūsų draugas/artimasis nėra laimėtojas?“ Kartais ir tai nelengva.
Įmonėse, siekiant geresnių rezultatų (o kartu ir pelno įmonei), taikomi specialūs mokymai motyvacijai didinti – tai užsiėmimai, kurių metų darbuotojas „uždegamas“ pasiekimams, išmokomas motyvuoti save ir kitus. Šiais laikais populiarūs ir panašaus pobūdžio seminarai su vaikščiojimu per žarijas ir pan. Deja, ne visuomet tokie mokymai duoda ilgalaikį rezultatą. Čia aš būčiau atsargi – turite suvokti, dėl ko motyvuojate save pasiekimams, – viskas tvarkoje tik tuo atveju, jei tai darote dėl savęs, jei jums pačiam (o ne viršininkui, mamai ar pan.) tai svarbu.
 

Štai keletas dalykų, kodėl nugalėtojai laimi ir pralaimėtojai – ne:


• Pralaimėtojai, jei kas nepavyksta vieną kartą, viską meta. Laimėtojai, net ir tūkstantį kartų pralaimėję, siekia tikslo tol, kol galiausiai pavyksta.
• Pralaimėtojus, pamačiusius, kad ko nesupranta, nugali pesimizmas. Laimėtojus, pamačiusius, kad ko nors nesupranta, apima smalsumas.
• Pralaimėtojai bando užkariauti pasaulį vienu šūviu. Laimėtojai pradeda nuo mažų pergalių.
• Pralaimėtojų vengia problemų. Laimėtojai jas imasi spręsti.
• Pralaimėtojai leidžia, kad dalykai įvyktų. Laimėtojai daro, kad dalykai įvyktų.
• Pralaimėtojai vengia pavojų. Laimėtojai susigrumia su pavojais.
• Pralaimėtojai mano, kad laimėtojai yra laimingi. Nugalėtojai supranta, kad kuo sunkiau jie dirba pasisekė.
• Ir dar. Laimėtojai laimėti, nes jie turi sėkmės filosofiją. Jie laimi, nes trokšta asmeninio augimo.
Kilus klausimų, psichologė V. Liveikienė jums atsakys el.paštu: vliveikiene@gmail.com [eml="mailto: vliveikiene@gmail.com"eml]vliveikiene@gmail.com[/a]

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai