Bėgu bėgu vis, privalau suspėt...

Laiko trūkumą galima būtų pavadinti viena iš šiuolaikinių lėtinių ligų. Vien nuo minčių, kiek laukia nebaigtų darbų, galva eina ratu. Jau apie vidurdienį daugelis mūsų esame įsitempę ir susinervinę, o laikrodis rodo, kad darbo diena eina į pabaigą. Toks nuolatinis stresas skatina nemigą, lėtinį nuovargį, nerviškumą ir susierzinimą. Ir viso to rezultatas – ligos, tiek somatinės, tiek psichinės.
 
Neturiu laisvos nė minutės – labai dažnai girdimas pasakymas, ir dažnai tai ne tik pasakymas, bet tikra tiesa. Ką daryti, kad iš mūsų leksikono ši frazė išnyktų?
Iš tikrųjų, kaip tikina psichologai, bėda – ne laiko trūkumas, o netinkamas jo pajautimas. Kadangi laikas – labai abstraktus, jo pajautimas kelia sunkumų. Svarbiausia suvokti, kad laikas turi ribas, ir išmokti jį tvarkyti. Nemokėjimą tvarkyti savo laiko būtų galima palyginti su spinta, kurioje chaosas trukdo susirasti reikiamą daiktą. Taigi betvarkė laike mus verčia begalę laiko praleisti veltui. Kita vertus, viskas turi savo ribas: per dvi valandas galima nuveikti tam tikrą skaičių darbų ir ne daugiau. Todėl mokėjimas sudėlioti prioritetus, nusibrėžti aiškius tikslus ir įvykdyti numatytą planą iš tikrųjų gali pakeisti gyvenimą.
Betvarkė galvoje
Jūsų darbų būklė, taip pat kaip ir tvarka ant darbo stalo, – jūsų pasąmonės atspindys. Žmogaus aplinka atspindi ne tik jo materialines galimybes, bet ir emocinę būklę. Nuolatinis laiko trūkumas, net ir susijęs su objektyviomis priežastimis, visada sako apie energijos ir jėgų trūkumą. Laikas ima bėgti, nyksta, ir štai mes jau vos suspėjame padaryti tai, ko iš mūsų laukia viršininkas ar namiškiai. Taigi apie laiką sau nėra ko nė galvoti.
Taip užsidaro ratas, kuris ilgainiui nuveda prie blogesnio savęs vertinimo. Iš vienos pusės, kaupiasi darbai – nuo neįvykdytos užduoties darbe iki neišskalbtų drabužių krūvos (ar nesutaisytos durų rankenos) namie. Kita vertus, ant šaldytuvo prikabintas lapelis su vis didėjančiu darbų sąrašu verčia jaustis nevisavertiškai ir atima jėgas. Suvokimas savęs kaip nevykėlio(-ės) priklauso ne tik nuo karjeros pasiekimų, bet ir nuo nuolatinės šiukšlių krūvos balkone stebėjimo. Tokia nuolatinė betvarkė taip pat gimdo susierzinimą.
Vis labiau plintantis pasakymas „sėkmingas“ žmogus (teatleidžia mums kalbininkai) – tai visų pirma viską spėjantis, savimi pasitikintis. Pasiekti rezultatų be nuolatinio laiko planavimo galima, bet tam reikės įdėti daug daugiau pastangų – tiek buityje, tiek darbe. O mokėjimas susitarti su laiku padės šias pastangas sumažinti.
Svarbu ne tik versle
Laiko valdymas (angl. time management), užgimęs šeštajame dešimtmetyje Vakaruose, gana greitai iš verslo interesų sferos persikėlė ir į kasdieninį gyvenimą. Kuo geriau žmogus moka tvarkyti savo laiką, tuo daugiau jis suspėja nuveikti ir tuo didesni šansai neprarasti gyvenimo džiaugsmo ir kokybės. Juk panavimas – tai toks gyvenimo modelio sudarymas, kokio jūs norite.
Kiekvienam žmogui, be abejo, tinka kitokia technika – juk pedanto požiūris į laiko planavimą bus visiškai kitoks nei kokios kūrybinės asmenybės. Anksčiau savarankiškai išmokti planuoti laiką buvo sunkiau. Tačiau dabar galima atrasti įvairiausių metodikų – tiek internete, tiek specialiuose mokymo kursuose, tik reikia mokėti pasirinkti. Be abejo, pasirenkant metodikas savarankiškai, reikėtų pasitarti su pažįstamais, susirasti žinių atsiliepimų apie kursų vadovą. Tačiau svarbiausia – reikia susiformuluokite atsakymą į savo klausimą, kodėl to imatės ir ko iš tokių mokymo norite.
Esminiai laiko valdymo punktai
Daugelis iš mūsų žinome, kad galėtume efektyviau valdyti savo laiką, tačiau darome klaidų, kurios trukdo tai pasiekti. Taigi ką reikia žinoti?
Pirmiausia reikia susidaryti darbų sąrašą – taip jūs niekada nemiršite nė vieno planuoto darbo. Kitas svarbus dalykas – asmeninių tikslų nustatymas. Kai žinote, kur norite eiti, galite valdyti savo prioritetus, laiką ir išteklius. Prioritetus nusistatyti būtina. Kartais tai padaryti sunku, ypač kai daugelis užduočių atrodo labai svarbios, tačiau būtent prioritetų nustatymas padės surikiuoti darbų tvarką.
Dažnai pasitaikanti klaida yra vilkinimas. Kai vilkiname, jaučiamės kalti, kad darbas dar nėra pradėtas, vėliau imate skubėti ir galiausiai laiku užbaigti darbo taip ir nepavyksta. Yra keletas priežasčių, kodėl atidėliojame darbus, net turėdami pakankamai laiko. Viena jų – darbas per daug sudėtingas, apimtis didelė, o rezultatas – nežinomas. Tokiais atvejais padėtų užduoties suskirstymas į mažesnes dalis. Taip darbas neatrodys toks neįveikiamas. Antra priežastis, kodėl atidėliojame, – užduotis nemaloni, todėl nenorime jos atlikti, nors ir būtina. Pavyzdžiui, vizitas pas dantistą, sąskaitų apmokėjimas, pokalbis su viršininku. Kuo mažiau laiko užima tokia užduotis, tuo lengviau atidėliojame. Tačiau imtis veikti būtina. Tą padaryti galėtų padėti blogiausių pasekmių, kurias sukels darbo neįvykdymas, įsivaizdavimas. Jeigu nuspręsime, kad nieko baisaus neatsitiks, galėsime darbą atidėti – galbūt problema išsispręs savaime. Tačiau, jei pamatysime, kad dėl neįvykdyto darbo nukentėsime ne tik patys, bet ir bendradarbiai ar kiti asmenys, jo vis dėlto teks imtis.
Nemažai nukenčia tie, kuriems sunku pasakyti "ne". Jie prisiima per daug įsipareigojimų ir viskas baigiasi nuolatiniu lėkimu ir galiausiai nesėkme.
Prasti rezultatai gaunasi ir tada, kai, norėdami sutaupyti (nors paprastai taip nebūna) laiko, stengiamės atlikti kelis darbus vienu metu, tačiau galiausiai viskas baigiasi tuo, kad reikia perdaryti ir laiko vėl neišlošėme. Norint sutaupyti laiko ir pasiekti aukštesnę darbo kokybę, vienu metu reikia sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį. Ir stengtis pašalinti visus trukdžius, kurie galėtų pertraukti darbą ir taip be reikalo gaišti brangų laiką. Beje, negalima pamiršti ir pertraukų, nes pailsėjus daug lengviau sutelkti dėmesį, o tai irgi daro įtaką darbo kokybei.
Beje, labai vertinga būtų vakare padaryti darbų analizę – ką pavyko padaryti, ką be reikalo įrašėme į dienos darbų. Kas ir kodėl nepavyko ar įvyko būtent taip. Kai kam ypač naudinga šias išvadas parašyti raštu – taip susidaro aiškesnis vaizdas.
Naudingi patarimai šeimininkėms
Ypač dažnai laiko pritrūksta veiklioms moterims, kurios niekaip nesugeba įvesti namuose tvarkos. Štai tokioms užimtoms energingoms amerikietėms, norinčioms neapsikrauti betvarke, yra sukurta metodika Fly Lady, kurios esmė – ne tik palaikyti namie tvarką, bet ir pakeisti kai kuriuos savo įpročius. Beje, ši metodika smarkiai populiarėja ir kitose šalyse.
Tam reikia apie mėnesio ir tam tikrų taisyklių laikymosi. Viena jų – išlaikyti idealios šeimininkės įvaizdį. O tai reiškia – jokių chalatų ir sunešiotų šliurių. Įsigykite patogų naminį apdarą ir tinkamas šlepetes. Taip atrodysite ne nualinta namų ruošos moteris, o tikra namų ūkvedė. Antra – atsisakykite perfekcionizmo – visko padaryti idealiai neįmanoma. Nereikia siekti begalinės tvarkos visiško nuovargio kaina.
Būna ir taip, kad apima tingumas ir nėra jėgų pradėti tvarkytis Dažnai tingime atlikti monotonišką, nuobodų darbą. Ypač namų ruošos darbus – valymą, skalbimą, remontą. Vienas iš sprendimo būdų – nelaukti, kol susikaups skalbinių krūva, o skalbti iškarto sutepus drabužį arba kas keletą dienų po nedidelį pluoštą. Apie tai – trečioji – reguliarumo taisyklė. 15 minučių apsitvarkymo kasdien duos daugiau naudos nei generalinis tvarkymasis šeštadieniais. Taigi šiandien – kriauklė, rytoj, betvarkė ant stalo poryt – krėslai ir sofa. Kasdien po truputį ir šeštadienį pasirodys, kad tvarkyti ir nėra ko.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai