Darbas su pižama

Nors apie darbą namuose nuomonės nevienareikšmės, tačiau daugelis arba tai jau daro, arba ketina daryti. Be abejo, jau įprasta, kad savo darbo vietą renkasi kūrybiniai darbuotojai, tačiau pastaruoju metu ši tendencija plinta ir tarp smarkiai nutolusių nuo meno profesijų atstovų. Tačiau ar darbas namuose turi tik privilegijų? Pasirodo, šalia teigiamybių, toks darbas turi ir minusų. Taigi kokie jie ir kaip juos įveikti? Kas gali dirbti namuose, o kam tai gali pabloginti ne tik produktyvumą, bet ir sveikatą?
 

Yra nuomonių, kad darbas namuose turi daug pliusų. Pirmiausia jis gali būti naudingas darbdaviams, nes nekainuoja darbo vietos įrengimas, taip pat, be jokios abejonės, neįgaliems žmonėms, kuriems darbovietę pasiekti sunku.
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės psichologės-psichoterapeutės Virginijos Liveikienės nuomone, tai šiek tiek susiję ir su krize: „Posakis „nėra to blogo, kad neišeitų į gera“, manau, šiek tiek galioja ir krizės atveju. Krizės metu žmonės darosi kūrybiškesni, ieško naujų galimybių, taip pat ir naujų galimų darbo sprendimų. Viena iš tokių galimybių – darbas namuose. Šis pasirinkimas kai kuriais atžvilgiais labai geras, nes galima buvimą namuose derinti su vaikų priežiūra, galima bet kuriuo dienos ar net paros metu greitai reaguoti į užsakymus ir pan. “ – pastebi psichologė.
Kita vertus, tai sutaupo transporto išlaidas, todėl naudinga ir aplinkai – sumažėja teršalų kiekis, nes žmonės rečiau važinėja automobiliais.
Tiesa, nors šiais laikais interneto ryšys, galimybė prieiti prie duomenų bazių ir įsirengti darbo vietą namuose leistų daugumai, tačiau tam ryžtasi dar nedaugelis. Nes, nepaisant visų privalumų, darbas namuose yra nemažas iššūkis. Tačiau pirmiausia apie tai, kas turėtų paskatinti tai daryti.
 

Kuo masina darbas namuose


„Jei esate intravertas, jei jums lengviausia susikaupti vienam, jei esate gerai organizuotas, jei norite būti lankstus laiko atžvilgiu, jei jums nėra labai svarbus kitų įvertinimas darbe, gerai gebate skirti šeimos (ar asmeninį) gyvenimą nuo darbo dalykų, neauginate mažamečių vaikų – gal jums iš tiesų verta pabandyti darbuotis namuose,“ – sako V. Liveikienė.
Tačiau kuo toks darbas pranašesnis? Pirmiausia – galite planuoti savo laiką, pradėti dieną ne karštligišku skubėjimu, nes ir vėl negirdėjote žadintuvo, o ramiu pasivaikščiojimu, puodeliu kavos ar arbatos ir savo minčių surikiavimu.
Kita vertus, galite pasirinkti dienos metą, kai esate produktyviausias. O kitu laiku užsiimti kitokia būtina (pvz., buitimi) ar mėgstama (pvz., bendravimu su draugais) veikla.
Ne mažesnis pliusas ir tas, kad nereikia apsimesti prieš viršininkus, jog dirbi, nors nėra nuotaikos, ar leisti laisvas minutes tuščiai plepant su bendradarbiais ir jaučiant, kaip gaištamas laikas.
Dar vienas privalumas jis gali būti tiems, kuriems ilgą laiką reikia intensyvios koncentracijos, be to, – tai ir lanksčios darbo valandos, mažesnės išlaidos maistui, drabužiams, transportui, nereikia samdyti auklės ar leisti į darželį vaikų, daugiau laiko praleidžiama su šeima, t.t. Ir turbūt svarbiausia – išvengiama streso, kuris dažnam kyla darbe.
Tačiau darbas namuose taip pat kelia daug pagundų, kurios gali riboti tiek produktyvumą, tiek ir kūrybiškumą. O ir tyrimų rezultatai prieštaringi: viena vertus, tokie žmonės patiria mažiau su darbo aplinka susijusio streso, kita vertus, kelioms įstaigoms dirbantis specialistas dažnai jaučia nerimą, kad tuoj neturės užsakymų, tad dažnai ima dirbti bet ką.
 

Pavojai ir pagundos


Darbas namuose iš tikrųjų labai slidus reikalas. Gera, kad išvengiama to, kas erzina, tačiau netenkama galimybės paplepėti su bendradarbiais, pasiguosti, kai nesiseka, sulaukti pagalbos prireikus ir pan. Beje, ilgainiui galima pasijusti labai izoliuotam. Tačiau, kaip teigia psichologė: „Izoliuoti (ne tik darbe, bet ir gyvenime) mes jaučiamės tiek, kiek leidžiamės izoliuojami ar patys izoliuojamės. Tiesa, dirbantis namuose žmogus ima stokoti „atgalinio ryšio“, mažiau gali lyginti savo pasiekimus ir darbą su kolegų. Tačiau tokiu atveju pasiekimai priklauso nuo žmogaus ir jo asmenybės – kai kurie daugiau pasiekia dirbdami vieni, kai niekas netrukdo, nei kartu su kolegomis. O kitiems, atvirkščiai, reikia aplinkos triukšmo, konkuravimo ir panašių dalykų. Na, visada galima bent virtuliai bendrauti su dirbančiais panašų darbą ar jungtis į sąjungas pagal profesiją – buhalterių, kirpėjų ar pan.“
Dar vienas svarbus dalykas yra „aprangos kodas“. Nes dauguma namie dirbančių žmonių ne tik nepasivargina tvarkingai apsirengti, bet ir ne kiekvieną dieną lenda po dušu. O tai jau gali neigiamai paveikti pasitikėjimą ir profesionalumą.
Tai, kad dirbate namie, reiškia, jog darbo valandos nėra normuotos, vadinasi, gali būti taip, kad dirbsite ištisai. Kita vertus, kai nėra nustatyto grafiko, yra didelė tikimybė išklysti iš kelio ir pasukti ne prie kompiuterio, o prie televizoriaus ar paplepėti telefonu.


„Be to, namuose visuomet yra ką „nudirbti“. Gal šiuo atžvilgiu kiek lengviau vyrams. Beje, lengva pasiduoti pagundai, kaip ir per egzaminus, vis atidėlioti darbą, nes „skubiai“ reikia išplauti indus, išnešti šiukšles, pavalgyti ir pan. Darbui namuose iš tiesų reikia didelio vidinio organizuotumo ir gebėjimo struktūruoti laiką, atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių,“ – primena pagundas ir psichologė V. Liveikienė.
Taigi kliūčių lyg ir nemažai, tačiau lyg ir daugiau laiko lieka šeimai. Bet ir į šį teiginį psichologė V. Liveikienė vertina nevienareikšmiškai. „Nemanau, kad dirbantieji namuose turi daugiau laiko šeimai. Tai, kad jie fiziškai yra namuose, nereiškia, kad jie dalyvauja visavertiškai – emociškai, betarpiškai reaguodami. Ypač nepalanki situacija dirbantiesiems namuose yra tuomet, kai jie augina mažus vaikus: vaikai nesugeba atskirti, kad mama ar tėtis dabar dirba, o dabar ne, todėl jiems lieka neaišku, kodėl kartais tėvai yra prieinami, o kartais ne. Tai vaikui kelia įtampą, didina nesaugumo jausmą. Dėl dėmesio stokos vaikai gali imti kaltinti net savo elgesį, – sako psichologė.
 

Svarbu įvertinti galimybes


Taigi darbas iš namų yra didelis iššūkis. Kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė V. Liveikienė, jis tinka ne visiems: „Ryždamasis dirbti namuose, žmogus turėtų labai gerai įvertinti, ar tai jam tinka, ir visų pirma – kaip asmenybei. Jei esate linkęs bendrauti, konkuruoti, jums svarbu matyti, kaip kiti reaguoja į jūsų darbą, jo rezultatus, jei jums pačiam sunku planuotis darbus, esate linkęs atidėlioti ir esate ekstravertas – darbas namuose greičiausiai ne jums. Namuose (bei pamainomis) specialistai taip pat nerekomenduoja dirbti tiems, kurie linkę į depresiškumą ar kitus psichikos sutrikimus.“
 

Kad darbas būtų našus


• Pirma – išsiaiškinkite, kada esate produktyvus, ir nustatykite savo darbo valandas.
• Įsirenkite patogią nuolatinę darbo vietą, nes tai pagerina produktyvumą. Be to, taip sugaišite mažiau laiko pasiruošti dirbti – smegenys bus pasiruošusios, kai tik atsisėsite į įprastą darbo vietą.
• Kadangi kyla pavojus nuolat dirbti, todėl nusistatykite darbo ir poilsio valandas. Taip pat nepamirškite ir atostogų. Jos taip pat būtinos, nors, dirbdami namie, ir turėjote laisvo laiko.
• Tvarkingai renkitės. Drabužiai labai veikia mūsų savijautą, taigi apsirenkite taip, kad gerai jaustumėtės.
• Po darbo dienos atlikite ritualą, pavyzdžiui, pusvalandį pasivaikščiokite. Taip sukursite atstumą tarp darbo ir namų.
• Ir galiausiai. Ar žinote, kad darbas namuose, ypač pirmuosius metus, skatina sukaupti nereikalingų kilogramų? Juk yra per didelė pagunda likti prie kompiuterio, kai šaldytuve tiek skanumynų... ir nebūtinai sveikų.
Iškilus klausimams, psichologė-psichoterapeutė V. Liveikienei atsakys el. paštu vliveikiene@gmail.com [url="mailto:vliveikiene@gmail.com"url][/a]

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai