Gyventi lėčiau lygu gyventi ilgiau

Skubėk lėtai – pataria psichologai. Bet ar kas paiso jų patarimų? O ar bandėte darbų įkarštyje sustoti ir pagalvoti: kur aš taip skubu? Bijote išgirsti repliką „nebūk stabdys“? Be reikalo – tuos pačius darbus galima nudirbti ir nelakstant galvotrūkčiais. Nuspaudę stabdžių pedalą, išvengsite žudančio streso.
 

Laikas – ne pinigai


Dažnai su pagarba kalbama apie itin aktyvius žmones. Jie tris kartus per savaitę laksto į teniso treniruotes, keturis kartus – į anglų kalbos kursus ir kiekvieną vakarą pademonstruoja aistros proveržius sutuoktinei. Menka smulkmena: mes išvardijome tik darbus po darbo – ištisomis dienomis jie kuria ir įgyvendina labai svarbius projektus. Pailsės išėję į pensiją!
Tačiau kokiu būdu jie visur suspėja? Žinoma, automobiliu – mesteli toks greitaeigis kolega. Tačiau, vardydamas savo greitojo gyvenimo privalumus, jis pamiršta svarbiausią dalyką – kad toks tempas tiesiausiu keliu veda streso, ligų ir net ankstyvos mirties link. Tuomet visi uždirbti pinigai, neatidėliotini reikalai nebetenka jokios prasmės.
O dirbantys ir gyvenantys lėčiau gyvena ilgiau, gyvenimu džiaugiasi iki senatvės ir pasiekia ne mažiau stulbinamos karjeros.
 

Kai laikrodis be rodyklių


Nenormuotas darbo laikas žmogų sekina ir sukelia nuolatinio streso būseną, pervargimą. Nuomonė, kad kuo ilgiau sėdėsi darbe, tuo daugiau padarysi, yra ne tik neteisinga. Jau seniai pastebėta, kad tik gerai pailsėjęs ir atsipalaidavęs žmogus darbo imasi su nauja energija ir kupinas naujų idėjų.
Norvegijoje įsikūrusiame „Volvo“ koncerno padalinyje „greitaeigiams“ darbuotojams neleidžiama parkuoti automobilių šalia įstaigos. Mat, toliau pasistatę automobilį, jie turi atrasti laiko nueiti iki kontoros – tuo laiku jie gali ramiai pamąstyti. Kitoje norvegų kompanijoje 7 valandą vakaro visiems be išimties liepiama išeiti iš įstaigos – kad niekas nepersidirbtų.
O štai vienas Harvardo (JAV) universiteto dekanas interneto puslapyje studentams pataria neskubėti rinkti įskaitų anksčiau numatyto laiko, nebijoti, reikalui esant, išeiti akademinių atostogų, vardan mokslų neaukoti fizinės ir emocinės sveikatos ir, svarbiausia, nepriimti aukščiau išvardytų dalykų kaip dogmos.
Kai kuriose Europos valstybėse jau susiformavo nauja „greitaeigių“ darbuotojų stabdymo ideologija. Ypač aktyviai šia linkme dirbama Austrijoje. Maždaug prieš 30 metų austrų filosofai priėjo prie išvados, kad skubėjimas iš ekonomikos srities persikėlė ir paplito visose žmogaus gyvenimo srityse. Tai pasireiškia perdegimo sindromu darbe, asmenybių suniveliavimu, depresijomis, biznio kanibalizmu, nepamatuotais politiniais sprendimais ir t.t. Tyrėjai padarė išvadą, kad vienas žmogus per silpnas atlaikyti beprotišką aplinkinio pasaulio skubėjimą.
Be proto (kartais ir be tikslo!) aktyviems žmonėms būtina išmokti gyventi kitaip. Štai keletas austrų patarimų.
 

Stabdymo principai


Iš daugybės reikalų kasdien rinkitės tik svarbiausius, nes negalite atsakyti absoliučiai už viską. O kai kas nors jus įkyriai stumia pirmyn, pasakykite jam, kad nesistumdytų! Leiskite sau retkarčiais pavėluoti į dalykinį susitikimą ir nepamirškite, kad gyvenimą reikia nugyventi, o ne vien planuoti jį. Darbe gavę didelę užduotį, suskaidykite ją į keletą mažesnių – bus lengviau ir paprasčiau ją įveikti. O jei kas labai sunervino ir reikia skubėti, tai, nepaisant situacijos sudėtingumo, sustokite minutei ir giliai pakvėpuokite.
Bendraudami su žmonėmis, stenkitės kalbėti lėčiau, kai nebūtina apskritai kalbėti, – patylėkite. Kai vaikštote su drauge ar po darbo einate su kolege, negalvokite, kad būtina ką nors kalbėti, – tyla irgi prasminga.
Dažniau pasikalbėkite su vaikais, artimais žmonėmis, išeikite pasivaikščioti su jais ar tiesiog pabūkite kartu.
Raskite laiko žaidimams, gerai knygai, hobiui. Tiesa, gerą mėgstamo autoriaus knygą patartina skaityti lėtai ir ilgai – tiesiog mėgaukitės ja.
Nors retkarčiais vakare užverskite galvą į dangų ir žvilgterėkit į žvaigždes, pasigėrėkite saulėlydžiu arba tiesiog paspoksokite pro langą. Kartais praleiskite vieną dieną vienumoje ar vakare pasėdėkit vienas tamsoje, išeikite pasivaikščioti be tikslo.
Visada atraskite laiko tuo pačiu metu pavalgyti, o valgydami mėgaukitės patiekalo skoniu, kramtykite lėčiau. 1989 m. Romoje (Italija) naujo greitojo maisto restorano atidarymo šventės proga surengtoje spaudos konferencijoje vienas žurnalistas juokais paklausė: jei steigiami greito valgymo restoranai, tai kodėl nėra lėto valgymo maitinimo įstaigų? Šis anekdotinis atvejis ir davė pradžią naujam lėto valgymo judėjimui Europoje.
Lėtas valgymas nereiškia, kad kąsnį burnoje reikia lėtai apversti 40 kartų. Tiesiog reikia valgyti lėtai, gerai sukramtyti, kad pajustum maisto skonį, galėtum mėgautis juo.
 

Neskubėk ir būsi pirmas


Kuo nepamatuotas skubėjimas kenkia sveikatai? Jo žala akivaizdi: nuolat patiriamas stresas silpnina imuninę sistemą, menkina pažintines funkcijas ir lėtina medžiagų apykaitos procesus.
Kuo skubėjimas gresia darbe? Didžiausia klaida – neapgalvoti sprendimai. Tariamas aktyvumas tik sudaro įspūdį, kad situacija gerai kontroliuojama, tačiau iš tiesų dėl laiko stokos menkai išanalizuota situacija neišvengiamai veda prie klaidų.
Ar, sulėtinus tempą, nenukentės darbo efektyvumas? Pirmiausia reikia sau užduoti klausimą – kokioje srityje siekiame efektyvumo? Jei automobiliu norite važiuoti greičiau, tai įmanoma – automobilis tam ir sukurtas. Tačiau kalbama apie žmonių tarpusavio santykius – bendraudamas su partneriu greičio pedalo spustelėjimo principu tik sugadinsite arba visiškai nutrauksite santykius. Tai pavojinga tiek biznyje, tiek asmeniniame gyvenime.
Ar stabdžiai reikalingi ir biznyje? Ir dar kaip! Daugelis pasaulio kompanijų puikių rezultatų pasiekė tik pristabdžiusios, t.y. nustojusios prie sienos remti partnerius. Geros komandos dirba racionaliai ir pamatuotai. Daugelis klaidų komandoje padaroma dėl skubotų išvadų ir nemokėjimo planuoti laiko.
Iš kur atsirado beprotiškas tempas? Dėl to kalta evoliucija. Žmogaus noras užkariauti gamtą užtemdė mintis apie jo paties būtį.
Kas galėtų būti lėtesnio gyvenimo simbolis? Pati gamta. Jeigu pradėtumėt veršiuką maitinti taip, kad jis užaugtų per mėnesį, tai jis paprasčiausiai susirgtų arba išprotėtų.
Kaip išvengti nereikalingos skubos? Kontroliuoti save, kad dirbant liktų laiko pamąstyti ar pasvajoti. Žmogus, kuris nori gyventi lėčiau, privalo atsikratyti baimės, kad lėtesnis darbas jam pakenks.

 

Ką galima padaryti šiandien?


• Ryte ilgiau pasivoliokite lovoje. Galite save truputį apgauti – užstatykite žadintuvą 10 minučių anksčiau nei keldavotės iki šiol. Jau seniai žinoma, kad negalima tik pabudus šokti ant kojų ir – pro duris! Kaip keltis iš ryto, pasimokykite iš katės – ji pabudusi pirmiausia pasirąžo, pasitampo ir tik vėliau lėtai nutipena ieškoti maisto. Tad ir žmogui reikia keltis neskubant ir neskaičiuojant minučių.
• Pradėkite darbo dieną nuo ramaus pokalbio su kolegomis. Jei jūsų kolektyve yra „greitaeigis“, tai jį būtina „nugesinti“. Jei daugelis aplink bus ramūs ir savo darbus darys ramiai, tai išsišokėlis greitai supras, kad nepataiko su visais...
• Neskubėkite ir išeiti iš darbo – galite išsivirti arbatos puodelį ir ramiai susiplanuoti rytojaus dieną.
• Gebėkite pabėgti nuo darbo. Tai nereiškia, kad jo reikia vengti – nereikia aklai vykdyti beprasmių užduočių.
• Kiekvieną rytą to mokykitės iš naujo, kol visa tai taps įpročiu.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai