){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasaulyje psichikos ligonių menu labiau imta domėtis XVIII amžiuje. Prancūzų moderniosios psichiatrijos tėvas Filipas Pinelis (1745–1826 m.) buvo pirmasis psichiatras, kuris savo knygoje (1801 m.) paminėjo du piešiančius ir tapančius psichikos ligonius. Džonas Haslemas, vaistininkas iš Londono Betliejaus psichiatrijos ligoninės, greičiausiai buvo pirmasis klinicistas, kuris 1810 m. apteikė pacientų piešinius savo knygoje „Beprotybės iliustracijos“. Amerikietis Benžamenas Rašas (1745–1813 m.), JAV Nepriklausomybės signataras, Amerikos psichiatrijos tėvas, humanistas, 1812 m. rašė, kad beprotybė kartais atskleidžia paslėptus meninius talentus.
1870 m. Paryžiuje buvo suorganizuota pirmoji pasaulyje psichikos ligonių kūrybos paroda. Joje eksponuoti paveikslai šokiravo visuomenę, sukėlė panieką ir baimę. Kita vertus, pirmoji impresionistų paroda, atidaryta 1874 m. Paryžiuje, taip pat šokiravo visuomenę.
Psichikos ligoniai kartais sukuria tikrus meno šedevrus. Pasaulyje yra kelios garsios tokių kūrinių kolekcijos ir muziejai.
Prieš porą metų labai papiktinau visuomenę, ypač menininkus, pasakiusi, kad mūsų pacientų darbai nuo abstraktaus meno atstovų skiriasi tik paveikslų kaina. Po to televizijos laidoje girdėjau, kaip dailės kritikai aiškino, kad kūrinio vertę nustatyti sudėtinga, kad ji priklauso nuo daugelio aspektų. Išsakydama savo nuomonę, iš tiesų norėjau šokiruoti visuomenę ir atkreipti dėmesį į psichikos ligonių kūrybą. Nes paprastai mūsų šalyje rimtai į psichikos ligonių kūrybą nežiūrima, o ypač paniekinamai į tai žiūri patys menininkai. Jie linkę save priešpriešinti psichikos ligoniams ir nuo jų atsiriboti. Kita vertus, visuomenėje paplitęs mitas, kad visi menininkai, kūrėjai yra keistuoliai, turi tam tikrų nukrypimų nuo psichikos normos arba sakoma dar griežčiau – yra „nenormalūs“, t.y. psichiškai nesveiki.
Kas yra norma ir patologija – ypač sudėtingas psichologijos, psichiatrijos, filosofijos klausimas. Kitas sudėtingas klausimas – kas yra menas. Yra daug meno apibrėžimų. Vienas iš jų: menas – tai žmonių pastangos pamėgdžioti, papildyti, pakeisti ar veikti gamtos kūrinius. Skiriasi tradicinio meno ir šiuolaikinio meno sampratos. Šiuolaikinis menas apima ne tik galutinį kūrybos rezultatą, produktą, bet ir patį kūrybos procesą, idėją, koncepciją, mintį. Ne visi supranta šiuolaikinį meną ir labai lengvai kokį nors naują ar įdomesnį eksperimentą gali apšaukti psichikos ligonių veikla.
Kūryba – tai procesas, o tai, kas gimsta kūrybos procese, produktas, rezultatas – gali būti ir menas, ir ne. Manau, kad nesvarbu, kur tas menas buvo sukurtas: psichiatrijos ligoninėje ar dailės studijoje. Turbūt kai kuriais atvejais galima kalbėti apie psichikos ligonių meną, o kitais – tik apie jų gydymo metodo išraišką (tai, kas gimsta meno terapijos užsiėmimų metu).
Kalbėti apie kūrinių vertę taip pat labai sunku. Man patinka, kaip apie meną sakė amerikiečių gitaristas ir dainininkas Frenkas Zapa: „Menas – tai sugebėjimas kažką padaryti iš nieko ir tai parduoti“. Tai ir yra tikroji meno kūrinio vertė (pinigais). Žinoma, dar yra kita – moralinė vertė: kiek kūrėjas įdėjo pastangų, meilės, savo dvasinio pasaulio. Autoriaus kūrinys jam gali būti labai brangus ir jis nenorės atsisveikinti su savo darbu, nors kitas už jį galbūt nė sulūžusio skatiko neduos. Į kūrinio vertę įeina daug kas: kūrėjo patirtis, prestižas, šlovė, pripažinimas, laikas praėjęs nuo kūrinio sukūrimo, laiko sąnaudos jam sukurti, net dažai, drobė ir kt. Apie kai kuriuos meno kūrinius sakoma: jie neįkainojami. Tačiau viskas turi savo kainą. Meno kūrinių kainos priklauso ir nuo perkamosios žmonių galios. Sakysim, brangiausiai iki šiol parduotas paveikslas, dailininkui esant gyvam, – austrų psichoanalitiko Zigmundo Froido anūko Liucijano Froido „Mieganti darbo biržos darbuotoja“ nupirktas už 33,6 mln. dolerių.
2007 m. liepos mėnesį meno pasaulyje plačiai nuskambėjo istorija, kai Prancūzijoje, Avinjone, Lambero šiuolaikinio meno muziejuje, iš Kambodžos kilusi 30-etė menininkė Semė Rindi pabučiavo dailininko Sai Tvomblio paveikslą „Fedrus“ ir paliko riebią raudoną lūpdažio žymę. Garsaus dailininko abstrakcionisto paveikslas – didelė tuščia balta drobė. Muziejaus savininkas Ivonas Lamberas pareikalavo daugiau kaip 2,9 mln. dolerių už paveikslo sugadinimą ir dar 47 tūkst. dolerių už restauravimą. Tačiau teismas Semę Rindį nuteisė atidirbti 100 valandų bendruomenės tarnyboje, sumokėti 1465 dolerių I.Lamberui ir simbolinį vieną eurą – autoriui S.Tvombliui. Interneto svetainių lankytojai stebėjosi, kad tuščia drobė gali būti įvertinta tokia didžiule suma, ir palaikė S.Rindi.
Kalbėdama apie savo pacientų kūrinių vertę, galiu pasakyti, kad kai kurie iš jų man iš tiesų yra neįkainojami. O kai kurie šių darbų autoriai džiaugiasi, gavę už paveikslą 200 ar 400 litų. V.Kandinskio ir K.Malevičiaus paveikslai šiandien yra vertinami milijonais dolerių. Kainų skirtumą ir noriu pabrėžti, lygindama savo pacientų kūrybą su šiais garsiais abstrakcionistais. Nes jei mano pacientas nupaišys juodą kvadratą, niekas į jį net nežiūrės. Ir ne tik dėl to, kad tai jau buvo nupaišyta.
Dažnai sunku nusakyti sergančiojo psichikos liga kūrybos ypatumus ir atskirti juos nuo šiuolaikinio meno kriterijų. Ne visi garsūs psichiatrai suvokė modernųjį meną. 1922 m. žinomas vokiečių psichiatras Ernstas Krečmeris prilygino šizofrenija sergančiųjų piešinius primityviajam ir ekspresionistiniam menui. Kažin, ar galima skirstyti meną į psichikos ligonių ir ne. Analogiška būtų skirstyti meną pagal lytį arba pradinę menininko profesiją. Žinoma, kad Vasilijus Kandinskis buvo juristas, Anri Ruso – muitininkas, André Bretonas – gydytojas, o Anri de Tuluz-Lotrekui buvo paralyžiuota koja, taigi jų kūrybą būtų galima skirstyti pagal kategorijas: „juristų menas“, „gydytojų menas“, „paraplegikų menas“ ir pan. Pagaliau, niekam ne paslaptis, kad garsiausias mūsų dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis sirgo psichikos liga ir mirė psichiatrijos ligoninėje, bet dėl to nė kiek nemažėja jo reikšmė lietuvių ir pasaulio menui.
Vis dėlto teigiama, kad tik dalis pacientų kūrybos gali būti laikoma menu.
• 1919–1922 m. meno istorikas ir psichiatras Hansas Prinzhornas Vokietijos Heidelbergo universiteto psichiatrijos klinikoje surinko daugiau kaip 5000 darbų, kuriuos sukūrė apie 450 autorių.
• Prancūzų dailininkas Žanas Diubufe 1967–1971 m. rinko neprofesionalaus psichikos ligonių, kalinių ir vaikų meno pavyzdžius ir 1976 m. įsteigė Lozanoje, Šveicarijoje, muziejų Collection de l’Art Brut. Ž. Diubufe priklauso termino Art Brut (brutalusis menas) autorystė (1940 m.). Lozanos muziejuje yra daugiau kaip 30 000 kūrinių. Tai žymiausias ir didžiausias tokio meno muziejus pasaulyje.
• 1986 m. Briuselyje, Belgijoje, atidarytas Art en Marge centras, kurio uždavinys – tyrinėti ir vystyti Art Brut.
• 1991 m. JAV, Čikagoje, atidarytas Intuityviojo ir autsaiderių (autsaideriai – nuo angl. outside – iš šalies, pašalinis; terminą „autsaiderių menas“ 1972 m. sukūrė Rožė Kardinalas savo knygoje tuo pačiu pavadinimu) meno centras INTUIT (The Center for Intuitive and Outsider Art).
• 1996 m. toks centras įsteigtas Maskvoje.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę