){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pyktis yra natūralus atsakas į pavojų. Jis skatina kovoti ir pulti grėsmingomis aplinkybėmis. Taigi tam tikras pykčio kiekis būtinas, kad išgyventume. Tačiau kartais jį sunku suvaldyti.
Pastebėta, kad vieni žmonės supyksta greičiau ir stipriau nei kiti. Paprastai nuolat susierzinę ir dirglūs žmonės gyvena atsiriboję, paniurę ar serga sunkiomis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, širdies ligos, opaligė, vėžys ir pan.
Manoma, kad pykčio stiprumui turi įtaką fiziologinės ir genetinės priežastys. Pavyzdžiui, kai kurie kūdikiai nuo pat gimimo yra irzlesni, greičiau verkia. Be abejo, įtakos turi ir socialiniai ir kultūriniai veiksniai, šeima (šeimose, kuriose daug agresijos, pykčio, dažnai nepilnose, vaikai užauga piktesni).
Tyrimai rodo, kad nuolatinis pyktis gali paskatinti ligų išsivystymą, gali privesti prie savižudybės. Be to, paskatinti blogus įpročius, pavyzdžiui, rūkymą, ir net priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų. Nuolat pykčio kamuojami žmonės dažniau suserga depresija. Jau įrodyta, kad pyktis gali sutrikdyti kraujotaką, širdies ritmą, jis siejamas su padidėjusia rizika susirgti širdies ligomis.
Pyktis vienodai kenkia tiek vyrams, tiek moterims.
Mokslininkai teigia, kad konfliktų su vyrais metu pyktį užgniaužiančios moterys dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio nei tos, kurios savo pyktį išlieja. Ir nors apskritai širdies ligų rizika didesnė vyrams, tačiau nepalanki aplinka šeimoje ligomis šią riziką ilgainiui suvienodina.
Nepripažintas pyktis gali būti daugelio psichosomatinių ligų veiksnys, kadangi jis sunaudoja daug energijos ir sukelia didžiulį stresą. Nesveikas stresas pagimdo įvairiausius fizinius skausmus. Dr. Floyd Ring, kuris studijavo įvairias ligas, sukeliamas blogai valdomo pykčio, tvirtina, kad per smarkios tiek fizinės, tiek žodinės pykčio apraiškos sukelia kraujagyslių trombozę, degeneracinį artritą, skrandžio opas. Žmonės, slopinantys baimę ir pyktį, pasak dr. F.Ring’o, serga odos ligomis, reumatiniu atritu ir opiniais kolitais. Galų gale tie, kurie neišdrįsta parodyti pykčio ar baimės, rizikuoja susirgti astma, hipertenzija ar migrena.
Sakoma, kad apkūnūs žmonės geresni, tačiau, nesenų tyrimų duomenimis, pyktis ne tik sukelia įvairias ligas, bet ir didina antsvorio riziką, ypač paaugliams. Paaugliai, kurie nuolat slopina pyktį, dažniau turi antsvorio nei paaugliai, kurie moka geriau kontroliuoti savo pyktį. Tyrėjai tai aiškina tuo, kad paaugliai, kuriems kyla problemų išreikšti savo pyktį, gali izoliuotis nuo bendraamžių, todėl tapti mažiau aktyvūs, arba gali nuraminti save valgydami riebų maistą – toks elgesys skatina svorio padidėjimą.
Kita vertus, gali būti ir atvirkščiai – antsvorio turintys paaugliai dėl to gali būti pikti. Vieno tyrimo metu trejus metus buvo stebima 14–17 metų amžiaus paaugliai, dalyviai pildė klausimyną, skirtą įvertinti, kaip jie susidoroja su pykčiu.
Pasirodė, kad paaugliai, kurie nemoka kontroliuoti savo jausmų, paprastai sveria daugiau. Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai tvirtina, kad būtina mokyti paauglius kontroliuoti savo pyktį. Tuo labiau kad jis didina ne tik antsvorio paauglystėje, bet ir daugelio ligų riziką suaugus.
Ankstesni tyrimai nustatė, kad sergantiesiems 2 tipo diabetu labiau būdingas pyktis nei nesergantiems. Diabetas yra susijęs su sustiprėjusiais psichologiniais simptomais. Tai, kad depresijos simptomai dažni sergantiesiems cukriniu diabetu, įrodyta tyrimais. Atlikus apklausą JAV, iš 14 žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu daugelis išreiškė tvirtą nusivylimą ir pyktį. Panašūs rezultatai buvo gauti atviro interviu metu su 22 sergančiaisiais diabetu Korėjoje. Pastebėta, kad gydymo insulinu pradžia dažnai susijusi su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip pyktis ir baimė. Taip pat pastebėta, kad CD sergantys asmenys, gydomi psichikos sveikatos centruose, yra daug piktesni nei asmenys, kurie gydomi psichikos sveikatos centruose, bet neserga CD. Be to, priklausomybė tarp pykčio ir diabeto didesnė nei tarp pykčio ir amžiaus, lyties ar psichinės sveikatos diagnozės.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pykčio nekontroliuojantis žmogus gyvena perpus trumpiau nei galėtų. Tie, kurie nuolat provokuoja pykčius, patiria infarktą, kraujotakos sutrikimus ir miršta 50–60 metų. Tikrosios per ankstyvų mirčių priežastys – konfliktai ir pyktis, nuolatiniai jų sukeliami stresai.
Supykusio žmogaus nervų sistema paralyžiuojama, blokuojamas kvėpavimas, susilpnėja visi pojūčiai, suprastėja rega, klausa. Rytų medicinoje pykčio emocija ir fiziologiniai kepenų sutrikimai laikomi bendru neatsiejamu reiškiniu.
Jei žmogus ilgai laiko nuoskaudas, negali kam nors atleisti, pats sau nuodija gyvenimą. Manoma, kad ilgas nuoskaudų laikymas sukelia vėžį. Į kitą asmenį nukreiptas pyktis pakenkia pačiam pykstančiajam. Pagal Rytų mediciną, dėl konfliktų, bendravimo klaidų prasideda visos nervų ligos.
Beje, nors sakoma, kad pyktis gali sutrumpinti gyvenimą, tačiau jo slopinimas gali būti mirtinas. Pasirodo, kad pykčio slopinimas sergantiesiems širdies ligomis trigubai padidina miokardo infarkto riziką ir riziką mirti per artimiausius 5–10 metų, rašoma žurnale „American Journal of Cardiology“. Pykčio metu gali sutrikti širdies kraujotaka ir sutrikti širdies ritmas, o tai didina širdies ligų riziką. Tačiau tai nereiškia, kad pykčio proveržiai yra geriausias būdas susitvarkyti su šiais jausmais.
Žmonės yra linkę arba išlieti, arba užslėpti pyktį, tačiau abu atvejai turi neigiamų pusių. Taigi svarbu surasti aukso vidurį ir viską spręsti konstruktyviai, o dar geriau stengtis nepykti.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę