){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Atkreipkite dėmesį, kaip gudriai emocijos įtraukia žmogų į savo pasaulį. Pavyzdžiui, jūs, pailsėjęs po puikiai praleistų atostogų, patenkintas išeinate iš namų prie automobilio aikštelėje prie jūsų namo. Iš greta stovinčio automobilio išlipa žmogus ir grėsmingai pareiškia, kad jūs daugiau savosios čia nestatytumėte. Jūs ramiai domitės, kodėl gi. Žmogus kunkuliuodamas aiškina, kad ši aikštelė skirta tik gyvenantiems šitame name. Jūs vėl ramiai atsakote, kad esate šio namo gyventojas. Žmogus, panėšėdamas į įkaitusias anglis, domisi, iš kokios jūs laiptinės. Jūs vis dar ramiai atsakote. Štai tada jus tarsi nupliko verdančiu vandeniu: „Tai ir statykite arčiau savo laiptinės, o ne prie mano!” Jūs, atkreipkite dėmesį, vis dar ramiai, užvedate savo automobilį ir išvažiuojate.
Išvažiuojant iš kiemo jums staiga dingteli mintis: „O kas čia įvyko? Kodėl tas žmogus pradėjo bartis? Ne, na už ką, aš suprantu, jeigu...“. Ir jūs pradedate teisintis, kad pats sau paaiškintumėte, kad niekuo nenusikaltote. Kai tik pasiteisinimo procesas padaro savo darbą, į jo vietą stoja kitas – pasipiktinimas. Jeigu jau niekuo nenusikaltote, tai kodėl jus apkaltino? Kai tik šis procesas baigiasi, prasideda kitas – gailestis sau. Jūs – visame pasaulyje didžiausios pagarbos vertas vairuotojas, o su jumis taip neteisingai...! Kai tik baigiate savęs gailėtis, atsėlina pyktis. Na ir bjaurus tas kaimynas, aš jam parodysiu!
Taip jūs nejučia iš ramaus, mielo ir sotaus liūtuko virstate įniršusiu liūtu. O čia dar kaip tyčia nėra kur mašinos pastatyti prie baro, kuriame paskirtas susitikimas su draugais, o ir draugai vėluoja, o dar... Štai jūs ir pakliuvote į spąstus. Toliau tik stiprinsite savo negatyvias emocijas, kurių poveikis jums ir jus supančiam pasauliui vis didės. Ką daryti? Kaip netapti savo emocijų auka?
Iš pradžių siūlau savo emocijoms pasakyti: „Sveikos, atvykusios į mano pasaulį!“ Kol mes nesuvoksime emocijų pasaulio prigimties, jos veiks ne kaip „sveikos atvykusios“, o įsiverš į mūsų gyvenimą kaip uraganas, nušluodamos viską, kas yra gero kelyje. Jei emocijos egzistuoja mūsų gyvenime, vadinasi, jos kažkam duotos. Čia kaip su žvaigždėmis: jeigu žvaigždės įsižiebia, vadinasi, jos kažkam reikalingos.
O duotos jos tam, kad galėtume apsiginti ir išgyventi. Jos atsiranda mūsų gamtinių instinktų dėka – mėgautis kokių nors poreikių patenkinimu (neturiu galvoje tik savisaugos fiziologinių poreikių). Jeigu koks nors poreikis reikalauja dėmesio, o mes šito nesuvokiame – jis „skambina“ mūsų sąmonei tam tikros emocijos pavidalu. Vienas mūsų tikslų – atkreipti dėmesį į tą „skambutį“, o ne pasiduoti jam. Kitas – suprasti paslėptą nepatenkintą poreikį ir „ pagloboti“.
Todėl svarbu ne susikoncentruoti ties vienos ar kitos emocijos išraiška, o pasistengti suprasti, ką ji atėjo pasakyti. Tam reikia ne taip jau ir daug, tik išmokti susikaupti ties tuo, kaip jūs norėtumėte jaustis vienoje ar kitoje situacijoje.
Bet kuri emocija turi dvi puses. Viena pusė – negatyvi įtaka ir padariniai, kita – teigiama įtaka ir galimybės, resursai.
Kai mūsų gyvybiniai procesai pradedami blokuoti, mes pradedame jausti diskomfortą. Kažkur susidaro energijos, kuri aprūpina organizmą ir visą egzistavimo procesą, sąstovis. Be šitos jėgos viskas, kas gyva žemėje, numiršta. Energija, neturėdama galimybės tekėti laisvai, kaupiasi, ir ateina akimirka, kai, nebeturėdama vietos, ji išsilieja. Dažnai tai pasireiškia negatyviais būdais, grėsmingais ne tik pačiam žmogui, bet ir jį supančiam pasauliui.
Tad svarbu žinoti ir suprasti emocijų prigimtį ir gyvybiškai svarbias funkcijas, t.y. kokie nepatenkinti poreikiai per jas kalba apie save. Žmogus, kupinas negatyvių emocijų, kažin ar sugebės surasti teisingą sprendimą, ar išvis bandys jo ieškoti. Todėl pirmiausia reikia nusiraminti, blaiviai įvertinti situaciją. Pasidavus negatyvių emocijų jėgai, galima problemą pamatyti tokiomis juodomis spalvomis, kad nekils rankos ieškoti išeities. Negatyvių emocijų jėga gali paralyžiuoti žmogų. Siūlyčiau prieš pradedant ieškoti problemų sprendimo kelių iškrauti susikaupusią energiją.
Siūlau ekskursiją po pagrindines negatyvias emocijas. Apie ką jos gali mums kalbėti ir kaip jas paveikti, iškrauti jų energiją.
Pyktis. Paprastai jį lydi apgavystės, pasipiktinimo, skriaudos jausmas. Jis kalba apie ramybės poreikį. Ugnis gali padėti iškrauti šią energiją. Šiam darbui galima panaudoti saulėtekio ir saulėlydžio spindulius. Paprasčiausiai atsisėskite ir žiūrėkite, pasivaikščiokite, įsivaizduokite, kad maudotės tuose spinduliuose. Tiks ir pilnaties šviesa. Dažniau žiūrėkite per pilnatį į mėnulį, pageidautina ne pro langą ar akinius, nes tai gali iškreipti mėnulio šviesos priėmimą. Žiūrėkite į laužo, židinio, žvakių liepsną.
Liūdesys, lydimas apleidimo ir depresijos jausmo, kalba apie džiaugsmo trūkumą. Pagalbos kreipkitės į žemės energiją. Tam panaudokite dirvą, didelius akmenis, kristalus, medžius, sodus, žolę ir viską, kas auga iš žemės. Dažniau vaikščiokite basi po žemę ar žolę. Dažniau apsikabinkite medžius, sėdėkite ar stovėkite po jais. Grožėkitės žydinčiais medžiais ar jų rudens spalvų metamorfozėmis. Gėlės – galingiausi ligų ir sielos skausmo slopintojai. Gėlės plačiais lapais absorbuoja daugiau energijos nei siaurais. Apskritai gėlės bute, prie lovos – veiksmingas būdas nuo organizme susikaupusio negatyvumo.
Nuoskauda. Paprastai jaučiama kartu su artimųjų išdavyste ir gailesčiu sau. O kalba ji apie įkvėpimą. Apskritai nuoskauda trukdo mums pajusti savyje meilę. Atsikratyti nuoskaudos ir gauti įkvėpimą, atskleidus savo paties meilę, taip pat padeda žemės energija.
Baimė. Ji atneša nevilties ir nerimo jausmą, kalba apie tikėjimo būtinybę. Puikiausias pagalbininkas atsikratyti baimės – tai oras. Geriausia panaudoti gryną orą. Jeigu nėra galimybės išeiti pasivaikščioti, atidarykite langą ir „iškiškite nosį“ į lauką. Tegu jūsų organizmas prisipildo gryno oro, o jūs stebėkite įkvėpimo procesą, oro plitimą po kūną, iškvėpimą. Dažniau vėdinkite patalpas, net ir žiemą. Esant galimybei, būdami lauke darykite fizinius pratimus. Arba intensyviau eikite, lyg skubėdami į savo mėgstamą filmą.
Nerimas. O kartu su juo bejėgiškumo, neryžtingumo pojūtis. Visa tai kalba apie būtinybę išreikšti vidinio „Aš“ jėgą. Įveikti nerimą padeda vanduo. Tam tiks bet koks vandens telkinys, vonia, dušas. Galite paprasčiausiai išgerti stiklinę vandens. Prieš tai, laikydami stiklinę rankose, palinkėkite sau jėgų ir gerkite neskubėdami, tarsi skanaudami. Jeigu yra galimybė paplaukioti gamtiniame vandens telkinyje, nevenkite jos. Jeigu yra galimybė pasėdėti ant gamtinio vandens telkinio kranto, net šaltu metų tai darykite. Prieš miegą prausdamiesi vonioje ar po dušu, paprašykite vandens nuplauti jūsų nerimą ir suteikti jėgų ramiam miegui. O ryte prausdamiesi prašykite vandens suteikti jėgų ir apsaugoti nuo nerimo.
Kaip matote, negatyvių emocijų transformacijai nereikia jokių ypatingų brangiai kainuojančių priemonių. Reikia noro išsilaisvinti iš negatyvumo, o toliau, kaip sakoma, belieka aptartieji „techniniai dalykai“.
Kartais pastebiu, kad žmogus linkęs apsimesti ir visai nenori išsiskirti su savo negatyvia emocija. Kodėl? Ši emocija jam naudinga, jos dėka jis kažką gauna. Tačiau neilgam, ir todėl skuba pasikartoti, nes pagrindinis poreikis, parodantis save ta neigiama emocija, nenumalšino savo apetito. Todėl kviečiu būti ypač sąžiningiems sau. Jūs pats esate geriausias gydytojas, kai drąsiai bendraujate pats sus savimi.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę