Skyrybos ir vaikai

Kalbant apie skyrybas, vienas svarbiausių klausimų pastaruoju metu yra: ar skyrybos žalingos vaikams? Kad skyrybos neigiamai paveikia tokiose šeimose augančias atžalas, lyg ir visi sutaria. Tačiau dar svarbesnis klausimas – kokie veiksniai išsiskyrusiose šeimose nulemia sunkumus, su kuriais susiduria vaikai ir kas trukdo tokiems vaikams prisitaikyti.
 

Ar tokių vaikų elgesys skiriasi?


Yra daug diskusijų dėl skyrybų poveikio. Prieš kurį laiką buvo atlikta 92 tyrimų, kuriuose dalyvavo 13000 vaikų nuo ikimokyklinio amžiaus iki jaunuolių, analizė. Bendras rezultatas parodė, kad vis dėlto vaikams iš išsiskyrusių šeimų vidutiniškai šiek tiek blogiau sekasi nei vaikams iš pilnų šeimoms. Šie vaikai turi daugiau sunkumų mokykloje, daugiau elgesio problemų, didesnį neigiamą savęs vertinimą, daugiau problemų su bendraamžiais ir daugiau problemų su savo tėvais.
Tiesa, faktinis skirtumas tarp šių dviejų grupių yra gana nedidelis. Iš tikrųjų abiejų šeimų tipų vaikai yra labiau panašūs nei skirtingi. Vidutinis skirtumas nereiškia, kad visi išsiskyrusių šeimų vaikai gyvena blogiau. Šie rezultatai rodo, kad apskritai dalis vaikų iš išsiskyrusių šeimų turi daugiau problemų nei vaikai, kurie gyvena su abiem tėvais.
Kiti tyrimai siekė išsiaiškinti, kokiu mastu išsiskyrusių šeimų vaikai turėjo daugiau rimtų problemų. Dėl elgesio problemų nurodoma, kad 90 proc. paauglių berniukų ir mergaičių iš pilnų šeimų atitiko įprastinį elgesį ir 10 proc. buvo rimtų problemų, kai reikėjo profesionalų pagalbos. Tarp išsiskyrusių šeimų šis procentas buvo: normalus elgesys 74 proc. berniukų ir 66 proc. mergaičių ir probleminis elgesys 26 proc. berniukų ir 34 proc. mergaičių.
Taigi dauguma vaikų iš išsiskyrusių šeimų neturi rimtų problemų, reikalaujančių profesionalios pagalbos. Kita vertus, didesnei daliai vaikų iš išsiskyrusių šeimų nei iš pilnų rimtų problemų gali kilti. Ir į tai reikia atkreipti dėmesį.

 

Kas sukelia vaikams sunkumų?


Yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie vaikų sunkumų.
Pirma. Kontakto su vienu iš tėvų praradimas. Po skyrybų, net jei vaikas gali bendrauti su abiem tėvais, tačiau ryšys su vienu iš jų, kuris negyvena kartu, smarkiai susilpnėja.
Antra. Ekonominis nuostolis. Dar vienas skyrybų rezultatas yra tai, kad paprastai vaikų, gyvenančių su vienu iš tėvų, šeimoje ekonominė padėtis būta prastesnė nei šeimų, kur gyvena abu darbingi tėvai.
Trečia. Vaikai patiria daugiau streso. Skyrybas dažnai sukelia daug pokyčių vaikų gyvenime, pavyzdžiui, keičiant mokyklą, namus, dažnai kyla bendravimo su draugais problemų ir t.t. Šie pokyčiai sukuria daugiau streso vaikams.
Ketvirta. Prastesnė tėvų psichologinė būklė. Tėvų psichologinė reabilitacija yra svarbus veiksnys vaikų gerovei.
Penkta. Mažesnė tėvystės kompetencija. Tai, kas atsitiks vaikams, iš esmės yra susiję su tėvų įgūdžiais ir mokėjimu vaikams padėti. Tėvystės kompetencija po santuokos nutraukimo gali turėti didelę įtaką tam, kaip vaikai elgiasi.
Šešta. Konfliktai tarp tėvų. Dažni konfliktai tarp buvusių sutuoktinių daro didelį poveikį vaikų gerovei.
 

Kokie įrodymai gali šiuos teiginius pagrįsti?


Pradėkime iš eilės.
Tėvų praradimas.
Ir motina, ir tėvas – abu yra svarbūs vaikui. Jie suteikia emocinę paramą ir praktinę pagalbą, taip pat tarnauja kaip vaidmenų modeliai jų vaikams. Remiantis tyrimais, negyvenantieji kartu tėvai savo vaikus mato vidutiniškai tik 4 kartus per mėnesį po santuokos nutraukimo, ir apie 20 proc. vaikų neturi nieko bendra su savo tėvais praėjus 2–3 metams po skyrybų. Tiesa, negyvenančios kartu motinos aplanko savo vaikus dažniau ir yra mažiau linkusios nutraukti kontaktą.
Tačiau sąlyčio su kartu negyvenančiais tėvais dydis nėra lemiamas veiksnys, svarbiau yra bendravimo kokybė. Jei bendravimo su išsiskyrusiu tėvu nelydi konfliktai, tai yra viena, tačiau neretai tokie susitikimai sukelia konfliktus, ypač neturtingesnėse šeimose.
Atliekant tyrimą buvo stebima, kokią įtaką daro įvairūs veiksniai. Pasirodė, kad, kai tėvai padėjo daryti namų darbus, rodė šiltus jausmus, vaikams sekėsi geriau. Kitaip tariant, poveikis vaikams priklauso nuo to, kaip išsiskyrę tėvai su jais elgiasi.


Ekonominis nuostolis.
Dėl ribotų ekonominių išteklių vienišų tėvų vaikams gali būti sunkiau. Po skyrybų globojantys tėvai (dažniausiai motinos) paprastai turi mažiau pajamų nei daugelis pilnų šeimų. Yra bendras įsitikinimas, kad nemažai sunkumų, su kuriais susiduria vaikai, yra patirtų ekonominių sunkumų šiose šeimose rezultatas. Apskritai šeimos pajamos yra tiesiogiai susijusios su vaikų gerove, nors tai nėra pagrindinis veiksnys.
Kitaip tariant, vis dar yra kai kurių kitų veiksnių, be pinigų, turinčių įtaką vaikų gerovei. Vienas iš būdų, kaip mažesnės pajamos gali turėti įtakos vaikams, – tai priverstinis gyvenamosios vietos keitimas, dėl ko gali tekti keisti mokyklą, vaikų priežiūrą, draugus ir kt. Trumpai tariant, mažiau pinigų dažnai sukelia daugiau pokyčių, kurie gali sukelti daugiau problemų vaikams.
Vaikai patiria daugiau streso.
Visi aukščiau minėti veiksniai sukelia vaikams stresą. Dažniausiai berniukai iš vienišų tėvų šeimų palieka mokyklą, mergaitės dažniau pastoja ir pan. O dar daugiau streso patiria vaikai, kurių tėvai skiriasi ne pirmą kartą.
Prastesnė tėvų psichologinė būklė.
Tėvų psichologinė reabilitacija yra svarbus veiksnys vaikų gerovei. Buvo daug tyrimų aiškinantis, kaip išsiskyrusių tėvų psichologinė gerovė paveikia vaikų gerovę. Iš 15 tyrimų, kurie nagrinėjant šį ryšį, 13 nustatyta, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp teigiamos tėvų psichikos sveikatos ir vaikų psichikos sveikatos. Tai reiškia, kad vaikams, kurių tėvai yra geriau prisitaikę prie pakitusių sąlygų, geriau nei vaikams, kurių tėvai nėra geros psichologinės būklės. Kai išsiskyrusių tėvų psichologinė būklė gera, tai vaikų psichologinė būklė ir elgesys netgi nesiskiria nuo vaikų, augančių pilnose šeimose.
Tėvystės kompetencija.
Apžvalgų duomenys rodo, kad daugelio tėvų mokėjimas bendrauti su vaikais sumažėjo po santuokos nutraukimo. Taip pat yra patvirtintas ryšys tarp vaikų auklėjimo įgūdžių ir santykių vaikų gerovės, t.y. daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, kad tėvystės įgūdžiai ir santykiai tarp tėvų ir vaikų turi didelę įtaką tam, kaip gerai vaikams sekasi, ir jų elgesiui.
Konfliktai tarp tėvų.
Kitas pavojus yra konfliktai tarp tėvų prieš, per ir po santuokos nutraukimo. Vaikams smarkūs konfliktų tarp tėvų daro didelę neigiamą įtaką tiek išsiskyrusiose, tiek ir pilnose šeimose. Vaikai, augantys šeimose su vienu iš tėvų, jei psichologinis klimatas geras ir tėvai nekonfliktuoja tarpusavyje, elgiasi netgi geriau nei tie, kurie auga pilnose šeimose, kuriose tarp tėvų vyksta dažni konfliktai. Taip pat esama įrodymų, kad vaikai susiduria su sunkumais dar prieš santuokos nutraukimą ir kad kai kurios šių problemų yra susijusios su konfliktais prieš santuoką.
 

Apibendrinimas


Kodėl vaikai ir jaunuoliai, augę išsiskyrusiose šeimose, labiau paveikti streso? Remiantis tyrimų rezultatais galima daryti išvadas, kad vaikai iš išsiskyrusių šeimų nėra absoliučiai blogesnės psichologinės būklės. Tačiau bet kuris, kuris bendrauja su vaiku ar jaunuoliu, augusiais išsiskyrusioje šeimoje, pasakys, kad šie jauni žmonės patiria daug streso dėl to, kad tėvų santuoka iširo. Net jei vaikai per daug nenukenčia dėl to, kad augo su vienu iš tėvų, tačiau lieka skausmingi prisiminimai. Apklausus dvidešimtmečius jaunuolius, pasirodė, kad jie jaučia skausmą ir kančias dėl savo tėvų skyrybų, įvykusių prieš dešimtį metų. Jausmas, kad prarado ryšį, buvo dažniausias atsakymas. Tie, kurių tėvai buvo smarkiai konfliktavo, jaučia dar didesnius praradimus.
Be to, mažiau nei 20 proc. vaikų sakė, kad su tėvais kalbėjosi apie artėjantį santuokos nutraukimą, ir tik 5 proc. tėvai bandė paaiškinti, kodėl nori nutraukti santuoką, ir jiems buvo suteikta galimybė užduoti klausimus. Vaikai dažniau reiškė teigiamas emocijas ir mažiau skausmingus atsiminimus, kai jiems buvo suteikta tam tikra galimybė išsakyti savo nuomonę apie bendravimą su abiem tėvais ir gyvenimo sąlygas po skyrybų.
Ryšio su vienu iš tėvų praradimas, ekonominiai sunkumai, stresas, tėvų psichologinė būklė ir tėvystės kompetencija bei konfliktų pasireiškimas – viskas provokuoja vaikų sunkumus.
Taigi svarbiausias klausimas yra ne tai, ar vaikai iš išsiskyrusių šeimų susiduria su sunkumais, bet kokie ypatingi veiksniai šiuos skirtumus sukelia ir kaip galima šiems vaikams padėti žinant šiuos veiksnius.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

generolaite
2010-12-12 14:50
kaip pirštu į akį

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai