Gyvenimas pagal biologinį laikrodį: patogumas ar būtinybė?

Pavasario dienos vis ilgėja, o mūsų biologinis laikrodis jau tiksi vasaros sezono ritmu. Visa tai priklauso nuo pagrindinės mūsų kūno laikrodį reguliuojančios nedidelės smegenų liaukos – hipofizės, kuri veikia tam tikras organizmo funkcijas, turinčias savo natūralų ritmą. Šiuos organizmo ritmus tyrinėja chronobiologija, kurią pasitelkus galima sužinoti, kodėl vienam geriau dirbti ir mokytis rytais, kitam – vakarais, kodėl geriau aktyviai gyventi dieną, o kodėl pavojinga dirbti naktimis.

Saulės ir mėnulio poveikis

Mokslas jau seniai įrodė, kad gyvi organizmai yra veikiami net kelių tipų natūralių ritmų – paros ir saulės, mėnulio biologinių ritmų. Visa tai labai stipriai veikia gyvūnų ir žmonių elgesį, jų pojūčius ir net biologines funkcijas. Būtent nuo skirtingų bioritmų labai priklauso žmogaus elgesys ir sveikata.
Neabejotinai žmogų veikia heliobiologiniai (saulės) ritmai, susiję su saulės aktyvumo kitimais, kurie periodiškai vyksta kas šimtą, trisdešimt ir kas ketverius metus. Didžiausio saulės aktyvumo metu dažnai užklumpa magnetinės audros, kurios ne vienam jautresniam žmogui sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, galvos skausmus. Panašius negalavimus patiria gyventojai, jautrūs meteorologinėms sąlygoms, kai sustiprėja infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių radiacija, kuri lemia orų formavimąsi. O orai tiesiogiai veikia jautrių žmonių sveikatą – paūmėja lėtinės ligos, sustiprėja skausmai, paaštrėja psichologinės problemos.
Mėnulis, kaip artimiausias Žemės kaimynas, neabejotinai veikia mūsų planetą, kuri į šį poveikį atsiliepia potvyniais ir atoslūgiais. Žemės palydovo energija veikia ir augalus, ir gyvūnus. Tuo tarpu žmogui šis dangaus kūnas ypatingos įtakos neturi. Mėnulis veikia jautrios nervų sistemos žmonių psichiką. Pastebėta, kad pilnaties metu padaugėja savižudybių ir nervinių krizių, pablogėja depresija.
Tačiau žmogaus biologinis laikrodis tiksliausiai tiksi pagal tam tikrus dienos ir nakties ritmus. Daugumos gyventojų organizmai priešinasi keičiamam žiemos ir vasaros laikui. Dirbtinai pakeitus paros ritmą, padaugėja nusikaltimų, savižudybių, depresijos ir kitų nervų sistemos ligų. Todėl laikrodžio rodyklių dirbtinai sukioti nereikėtų, nes šiurkštus žmogaus įsikišimas į natūralius biologinius ritmus tik sutrikdo jų pusiausvyrą, žmonių sveikatai pridaro daugiau bėdos negu naudos.

Vyturys ar pelėda?

Šeimoje ir darbe stebint namiškius ir bendradarbius, paprastai galima lengvai pastebėti, kurie iš jų yra vyturiai, o kurie – pelėdos. Ekstravertai vyturiai aktyviausi būna tik prabudę, daugiausia darbų nuveikia ryto valandomis. Tačiau vėliau sunkiai ištveria iki dienos pabaigos, vos gali sulaukti, kada galės padėti galvą ant pagalvės. Intravertams pelėdoms sunkiau pradėti dieną, tačiau nuo pusiaudienio, darbams įsivažiavus, po pietų ir vakarop visi reikalai dažniausiai eina kaip per sviestą.
Net ir pačių medikų pastebėta, kad Farmacijos fakultete daugiau studijuoja intravertai, labiau susikaupę, mėgstantys tikslumą, punktualumą, vertinantys vienatvę ir naktines studijas. Tuo tarpu Medicinos fakultete gydytojais tapti mėgina impulsyvūs, energingi, greitai susiorientuojantys ekstravertai, kurie į mokslus mieliau kimba ryto valandomis, o vakarais labiau vertina pasilinksminimus su draugais ir atsipalaidavimą.

Tarp darbo ir poilsio

Tyrinėjant paros ritmą, daugumos žmonių darbingumas pats didžiausias nuo 8 ryto iki 12 valandos dienos. Tuo tarpu reto darbingumas išlieka visiškai normalus nakties valandomis. Paprastai žmogaus organizmas dirbti naktimis nemėgsta, ir apie tai būtinai praneša: prasideda nervų sistemos slopinimas, apima nenugalimas noras miegoti. Susilpnėja atmintis ir reakcijos greitis. Trumpiau tariant – organizmas aiškiai sako: „Leisk man pailsėti.“
Tuo tarpu apie 6 valandą ryto visos sistemos jau prabunda, protinis ir fizinis darbingumas yra maždaug vidutinio lygio. Organizmo darbingumas sparčiai didėja ir apie 8–12-tą valandą pasiekia didžiausią lygį, tuo metu protinė veikla yra geriausia. Apie 13–14 valandą neramiai gurgiantis pilvas primena apie artėjantį pietų metą, po kurio natūraliai apima snaudulys ir nesinori imtis jokios fizinės, juo labiau intelektualios veiklos.
Dažniausiai jėgų pasisėmus iš stimuliantų – kavos, arbatos, šokolado, šalto dušo ar kitų efektyvių priemonių, mūsų organizmas vėl po truputį atsigauna ir net iki 20–21 valandos yra pajėgus nemažai nuveikti. Apskritai darbingiausias žmogus yra tarp 7 ir 21 valandos. Sunkiausia prisiversti dirbti naktį, tarp 1 ir 2 valandos. Šios valandos organizmui yra pačios svarbiausios, todėl visos sistemos dirba tik minimaliu režimu.
Darbingiausiomis dienos valandomis organizmas visus savo rezervus sutelkia tam, kad padėtų žmogui geriausiai susidoroti su savo darbu. Nuo 8 iki 14 val. išlieka labiausiai suaktyvėjusi medžiagų apykaita, regos, klausos ir uoslės, lietimo organai būna patys jautriausi. Suaktyvėja širdies darbas, pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, o tai užtikrina gerą organizmo, ypač smegenų, aprūpinimą deguonimi. Be to, ryto valandomis neatsitiktinai pastebėta, kad geriausiai sekasi sportinė veikla, nes tuo metu raumenų jėga ir ištvermė būna didžiausia.
Nereikėtų pamiršti, kad geriausias metas organizmo visapusiškai veiklai yra nuo antradienio iki ketvirtadienio. Paprastai pirmadienį sunku įsivažiuoti, o penktadienį jau jaučiamas savaitės nuovargis.

Viskam savo laikas

Chronobiologai nustatė, kad skrandžio veikla, kai išskiriama daugiausia skrandžio sulčių, aktyviausia apie 12–13 valandą. Todėl nereikėtų pro pirštus žiūrėti į protingą patarimą – neprisikimšti skrandžio prieš miegą. Geriausia pavakarieniauti iki 20 val., tada bus laiko maistui suvirškinti, ir miegas bus visavertis.
Labiausiai organizmas pažeidžiamas naktį, ypač centrinė nervų ir endokrininė sistemos. Šios sistemos yra viso organizmo psichofiziologinių reakcijų dirigentai. Todėl dirbant naktimis jos labiausiai ir nukenčia, organizmas greičiau sensta ir dėvisi. Ne šiaip sau nuolatinis naktinis pamaininis darbas priskiriamas kenksmingoms darbo sąlygoms, apie 3–4 val. ryto padaroma daugiausia darbo klaidų. Gal todėl naktimis budintys gydytojai, ypač chirurgai, kurie priversti naktį skubiai operuoti pacientus, dažniau atrodo ne laiku pasenę ir pražilę. Sunkus darbas nakties metu labai alina organizmą, laikui bėgant jis per greitai susidėvi.
Pastebėta, kad žmonės dėl širdies ir kraujagyslių ligų nakties arba dažniau ankstyvo ryto valandomis (tarp 4 ir 6 val.) miršta tiesiog savo lovose. Tai siejama su staigiu kraujospūdžio sumažėjimu, kai organai, ypač smegenys, mažiausiai aprūpinami krauju. Šiuo metu organizmo energinis ir imuninis aktyvumas mažiausias, vadinasi, organizmas mažiausiai gyvybingas. Taip pat yra žinoma, kad nakties valandomis, tarp 24 ir 4 val., gimsta daugiausia vaikų.
Tuo tarpu daugiausia lytinių hormonų organizmas išskiria apie 7–8 valandą ryto. Oda nejautriausia medicininėms manipuliacijoms, taip pat ir injekcijoms apie 8–9 valandą. O kupini energijos ir jėgų dažniausiai jaučiamės apie 10 val. ryto.

Populiariausi straipsniai

Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiau
Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiau
Nuoseklus kelias į visišką pasveikimą nuo depresijos

ar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiau
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Ar jūs jau subrendote?

Lytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiau
Romanas su vedusiu vyru, arba kodėl meilužė retai tampa žmona

Gyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiau
Tinginystė – ar tai liga?

Nieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiau
Pykti – nesveika

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiau
Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiau
Bendravimo spąstai – irzlumas ir pyktis

Žmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiau
KAIRIARANKIŲ FENOMENAS

Kairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiau
Penktasis jausmas

Skonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiau
Paprasti streso įveikimo metodai

Niekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiau
Kaip sumažinti įtampą

Kartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiau
Jei sunku susikaupti ir mąstyti

Gydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau