Gyvenimas pagal biologinį laikrodį: patogumas ar būtinybė?

Pavasario dienos vis ilgėja, o mūsų biologinis laikrodis jau tiksi vasaros sezono ritmu. Visa tai priklauso nuo pagrindinės mūsų kūno laikrodį reguliuojančios nedidelės smegenų liaukos – hipofizės, kuri veikia tam tikras organizmo funkcijas, turinčias savo natūralų ritmą. Šiuos organizmo ritmus tyrinėja chronobiologija, kurią pasitelkus galima sužinoti, kodėl vienam geriau dirbti ir mokytis rytais, kitam – vakarais, kodėl geriau aktyviai gyventi dieną, o kodėl pavojinga dirbti naktimis.
 

Saulės ir mėnulio poveikis


Mokslas jau seniai įrodė, kad gyvi organizmai yra veikiami net kelių tipų natūralių ritmų – paros ir saulės, mėnulio biologinių ritmų. Visa tai labai stipriai veikia gyvūnų ir žmonių elgesį, jų pojūčius ir net biologines funkcijas. Būtent nuo skirtingų bioritmų labai priklauso žmogaus elgesys ir sveikata.
Neabejotinai žmogų veikia heliobiologiniai (saulės) ritmai, susiję su saulės aktyvumo kitimais, kurie periodiškai vyksta kas šimtą, trisdešimt ir kas ketverius metus. Didžiausio saulės aktyvumo metu dažnai užklumpa magnetinės audros, kurios ne vienam jautresniam žmogui sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, galvos skausmus. Panašius negalavimus patiria gyventojai, jautrūs meteorologinėms sąlygoms, kai sustiprėja infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių radiacija, kuri lemia orų formavimąsi. O orai tiesiogiai veikia jautrių žmonių sveikatą – paūmėja lėtinės ligos, sustiprėja skausmai, paaštrėja psichologinės problemos.
Mėnulis, kaip artimiausias Žemės kaimynas, neabejotinai veikia mūsų planetą, kuri į šį poveikį atsiliepia potvyniais ir atoslūgiais. Žemės palydovo energija veikia ir augalus, ir gyvūnus. Tuo tarpu žmogui šis dangaus kūnas ypatingos įtakos neturi. Mėnulis veikia jautrios nervų sistemos žmonių psichiką. Pastebėta, kad pilnaties metu padaugėja savižudybių ir nervinių krizių, pablogėja depresija.
Tačiau žmogaus biologinis laikrodis tiksliausiai tiksi pagal tam tikrus dienos ir nakties ritmus. Daugumos gyventojų organizmai priešinasi keičiamam žiemos ir vasaros laikui. Dirbtinai pakeitus paros ritmą, padaugėja nusikaltimų, savižudybių, depresijos ir kitų nervų sistemos ligų. Todėl laikrodžio rodyklių dirbtinai sukioti nereikėtų, nes šiurkštus žmogaus įsikišimas į natūralius biologinius ritmus tik sutrikdo jų pusiausvyrą, žmonių sveikatai pridaro daugiau bėdos negu naudos.
 

Vyturys ar pelėda?


Šeimoje ir darbe stebint namiškius ir bendradarbius, paprastai galima lengvai pastebėti, kurie iš jų yra vyturiai, o kurie – pelėdos. Ekstravertai vyturiai aktyviausi būna tik prabudę, daugiausia darbų nuveikia ryto valandomis. Tačiau vėliau sunkiai ištveria iki dienos pabaigos, vos gali sulaukti, kada galės padėti galvą ant pagalvės. Intravertams pelėdoms sunkiau pradėti dieną, tačiau nuo pusiaudienio, darbams įsivažiavus, po pietų ir vakarop visi reikalai dažniausiai eina kaip per sviestą.
Net ir pačių medikų pastebėta, kad Farmacijos fakultete daugiau studijuoja intravertai, labiau susikaupę, mėgstantys tikslumą, punktualumą, vertinantys vienatvę ir naktines studijas. Tuo tarpu Medicinos fakultete gydytojais tapti mėgina impulsyvūs, energingi, greitai susiorientuojantys ekstravertai, kurie į mokslus mieliau kimba ryto valandomis, o vakarais labiau vertina pasilinksminimus su draugais ir atsipalaidavimą.
 

Tarp darbo ir poilsio


Tyrinėjant paros ritmą, daugumos žmonių darbingumas pats didžiausias nuo 8 ryto iki 12 valandos dienos. Tuo tarpu reto darbingumas išlieka visiškai normalus nakties valandomis. Paprastai žmogaus organizmas dirbti naktimis nemėgsta, ir apie tai būtinai praneša: prasideda nervų sistemos slopinimas, apima nenugalimas noras miegoti. Susilpnėja atmintis ir reakcijos greitis. Trumpiau tariant – organizmas aiškiai sako: „Leisk man pailsėti.“
Tuo tarpu apie 6 valandą ryto visos sistemos jau prabunda, protinis ir fizinis darbingumas yra maždaug vidutinio lygio. Organizmo darbingumas sparčiai didėja ir apie 8–12-tą valandą pasiekia didžiausią lygį, tuo metu protinė veikla yra geriausia. Apie 13–14 valandą neramiai gurgiantis pilvas primena apie artėjantį pietų metą, po kurio natūraliai apima snaudulys ir nesinori imtis jokios fizinės, juo labiau intelektualios veiklos.
Dažniausiai jėgų pasisėmus iš stimuliantų – kavos, arbatos, šokolado, šalto dušo ar kitų efektyvių priemonių, mūsų organizmas vėl po truputį atsigauna ir net iki 20–21 valandos yra pajėgus nemažai nuveikti. Apskritai darbingiausias žmogus yra tarp 7 ir 21 valandos. Sunkiausia prisiversti dirbti naktį, tarp 1 ir 2 valandos. Šios valandos organizmui yra pačios svarbiausios, todėl visos sistemos dirba tik minimaliu režimu.
Darbingiausiomis dienos valandomis organizmas visus savo rezervus sutelkia tam, kad padėtų žmogui geriausiai susidoroti su savo darbu. Nuo 8 iki 14 val. išlieka labiausiai suaktyvėjusi medžiagų apykaita, regos, klausos ir uoslės, lietimo organai būna patys jautriausi. Suaktyvėja širdies darbas, pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, o tai užtikrina gerą organizmo, ypač smegenų, aprūpinimą deguonimi. Be to, ryto valandomis neatsitiktinai pastebėta, kad geriausiai sekasi sportinė veikla, nes tuo metu raumenų jėga ir ištvermė būna didžiausia.
Nereikėtų pamiršti, kad geriausias metas organizmo visapusiškai veiklai yra nuo antradienio iki ketvirtadienio. Paprastai pirmadienį sunku įsivažiuoti, o penktadienį jau jaučiamas savaitės nuovargis.
 

Viskam savo laikas


Chronobiologai nustatė, kad skrandžio veikla, kai išskiriama daugiausia skrandžio sulčių, aktyviausia apie 12–13 valandą. Todėl nereikėtų pro pirštus žiūrėti į protingą patarimą – neprisikimšti skrandžio prieš miegą. Geriausia pavakarieniauti iki 20 val., tada bus laiko maistui suvirškinti, ir miegas bus visavertis.
Labiausiai organizmas pažeidžiamas naktį, ypač centrinė nervų ir endokrininė sistemos. Šios sistemos yra viso organizmo psichofiziologinių reakcijų dirigentai. Todėl dirbant naktimis jos labiausiai ir nukenčia, organizmas greičiau sensta ir dėvisi. Ne šiaip sau nuolatinis naktinis pamaininis darbas priskiriamas kenksmingoms darbo sąlygoms, apie 3–4 val. ryto padaroma daugiausia darbo klaidų. Gal todėl naktimis budintys gydytojai, ypač chirurgai, kurie priversti naktį skubiai operuoti pacientus, dažniau atrodo ne laiku pasenę ir pražilę. Sunkus darbas nakties metu labai alina organizmą, laikui bėgant jis per greitai susidėvi.
Pastebėta, kad žmonės dėl širdies ir kraujagyslių ligų nakties arba dažniau ankstyvo ryto valandomis (tarp 4 ir 6 val.) miršta tiesiog savo lovose. Tai siejama su staigiu kraujospūdžio sumažėjimu, kai organai, ypač smegenys, mažiausiai aprūpinami krauju. Šiuo metu organizmo energinis ir imuninis aktyvumas mažiausias, vadinasi, organizmas mažiausiai gyvybingas. Taip pat yra žinoma, kad nakties valandomis, tarp 24 ir 4 val., gimsta daugiausia vaikų.
Tuo tarpu daugiausia lytinių hormonų organizmas išskiria apie 7–8 valandą ryto. Oda nejautriausia medicininėms manipuliacijoms, taip pat ir injekcijoms apie 8–9 valandą. O kupini energijos ir jėgų dažniausiai jaučiamės apie 10 val. ryto.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

ona
2010-10-13 22:27
tikrai idomus straipsnis. as pati susiduriu su biologinio laikrodzio diktatu organizmui

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai