Trys svarbūs „kodėl?“

Problemos paveikia paauglius daugiau negu kito amžiaus žmones, nes jie yra emocionalesni negu vyresnieji ir jaunėliai. Be to, ir laikas kupinas įtampos – tai ir egzaminai, ir pirmoji meilė, ir savo vietos išsikovojimas tarp bendraamžių. Kiekvienas turi problemų, ir ne visada yra pajėgus vienas su jomis susidoroti. Deja, tėvai dažniausiai nespėja apie jas išgirsti, nes negali išspręsti savųjų ar turi kitų reikalų. Tai gali paskatinti vaikus nusikalsti, vartoti narkotikus ir alkoholį. Taigi paauglio problemos turi būti pastebimos laiku, kad nebūtų per vėlu.
 

Kodėl jis atžagarus?


Paaugliams neretai būdingas įžeidžiamas ir asocialus elgesys. Manoma, kad tai susiję su hormonais ir kad tai natūralus žmogaus gyvenimo etapas. Tačiau yra įrodymų, kad tai nėra natūrali paauglystės dalis. Jei pasireiškė dažna nuotaikų kaita prieš brendimą, paauglytės metu tai gali dar paaštrėti, tačiau jei to nebuvo, tai nebūtinai pasireikš.
Jei jūsų vaikas yra grubus, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra.
Taigi priežastys gali būti kelios: galbūt jis stengiasi jus šokiruoti, o gal tai noras tokiu būdu rodyti savo nepriklausomybę. Kitas dalykas – gal jis negali kontroliuoti savęs. Dar viena priežastis – jūsų paauglys vaikas seka jūsų pavyzdžiu.
Kad ir kokia grubumo priežastis, neignoruokite tokio elgesio, pasistenkite išsiaiškinti, kas skatina taip elgtis. Dažnai vaikai nenoriai atsiveria savo tėvams. Tokiu atveju pasitelkite į pagalbą ką nors kitą, kuo vaikas pasitiki. Jis galbūt mieliau pasikalbės su šeimos draugu, vyresniuoju broliu ar sese, teta arba dėde. Svarbiausia, kad paauglys turėtų žmogų, kuris išklausys ir, esant reikalui, patars. Paauglys turi jaustis ne vienas, jis turi jaustis kažkam svarbus ir nepakeičiamas. Nepulkite pirmiausia bartis.
Beje, toks elgesys gali būti išprovokuotas kritusio tėvų autoriteto. Ši problema aktualiausia šeimoms, kurių vaikai 12–13 metų amžiaus. Vaikas visa savo esybe rodo, kad yra pasirengęs priimti savarankiškus sprendimus, net jei tie jo sprendimai kertasi su tėvų pozicija. Tai pasireiškia tėvų neklausymu, demonstratyviu elgesiu ir nuolatiniais prieštaravimais.
Iš tikrųjų šios problemos šaknys jau glūdi amžiaus tarpsnyje, kai vaikas tebūna 3–4 metų. Tuo laikotarpiu vaikas nori būti savarankiškas, nori viską daryti pagal save, nori viską išbandyti, tačiau ir jausti globą bei meilę (panašius jausmus jaučia ir paauglys). Tuomet tėvai dar galėjo žodžiais priversti vaiką elgtis vienaip ar kitaip, niekuo nemotyvuodami ir nepagrįsdami savo reikalavimų. Dėl tokios autoritarinės auklėjamosios pozicijos vaiko viduje ima formuotis protestas. Taip susiformuoja šeima, kurioje išreiškiama daugybė draudimų paaugliui, dažnai atsiranda nuoskaudų, pykstamasi.

 

Kodėl jis vagiliauja?


Be abejo, vagiliavimas– dar ne kleptomanija, ko labiausiai bijo šį faktą pastebėję tėvai. Kleptomanija – psichikos nukrypimas, kai žmogui kyla nesuvaldomas noras paimti daiktą. Ja serga tik 0,05 proc. viso pasaulio žmonių. Taigi vaikų vagiliavimas nėra kleptomanija, bet kovoti su tuo reikia.
Skirtingo amžiaus vaikų vagiliavimo priežastys skiriasi. Pavyzdžiui, ikimokyklinukus imti svetimą daiktą skatina begalinis noras ką nors turėti, noras padovanoti dovaną kažkam iš artimųjų (dažniausiai tėvams), noras patraukti bendraamžių dėmesį įdomiu daiktu, noras kažką nubausti ar jam atkeršyti. Tokie maži vaikai paprastai net nesupranta savo veiksmo padarinių, kad šitaip elgtis negalima, nes dar gerai neskiria savo nuo svetimo.
6–7 metų vaikas gali sąmoningai ir tikslingai tai padaryti, siekdamas savo pozicijos bendraamžių grupėje. Dažnai tikslas vaikui toks svarbus, kad jis net nuslopina baimę būti nubaustam. Nuo 8 iki 11 metų vaikų vagiliavimai dažniausiai susiję su valios stoka. Tokie vaikai jau puikiai žino, kad vogti negražu, tačiau neturi valios atsisakyti geidžiamo daikto.
Augant vaikui, vagiliavimo problema sudėtingėja. Ir tai, kas vaikystėje buvo tik klaida, atsitiktinumas, 12–15 m. paaugliui – jau sąmoningas žingsnis, o gal dar blogiau – blogas įprotis.
Tačiau bet kokiu atveju prisiminkite, kad niekas nevyksta savaime, tokius veiksmus kas nors nulemia, todėl labai svarbu suprasti vagystės priežastis. Paaugliams dažnai būdingos „vagystės dėl prestižo“, t.y. siekiant išsikovoti tam tikrą statusą paauglių grupėje ar tiesiog susilažinus. Gali tai būti kaip dėmesio siekimas arba protestas prieš tėvus.
Ar tėvai ką gali pakeisti? Pirmiausia reikia aiškiai išsakyti savo neigiamą vertinimą, aptarti tokio poelgio pasekmes ir tai, ką jaučia apvogtas žmogus. Išsiaiškinti priežastis ir ieškoti bendro sprendimo. Galbūt reikia skirti veiklą, už kurią jis gali užsidirbti asmeninių pinigų, galbūt jam reikia arbatpinigių, o gal tik rimto, nuoširdaus, pagarbaus tėvų įsikišimo. Jokiu būdu su kitais neaptarinėkite įvykio, kai vaikas girdi.
Bet kokiame vaiko amžiuje ir bet kokiomis aplinkybėmis galioja ta pati taisyklė – girk prie visų, peik vieną.
Nepamirškime, kad priekaištai ar lyginimai su savimi („aš tai niekuomet...“) jokios naudos neduos. Kai klausimas prasideda žodeliu „kodėl?“, paskatinama gynyba. Net jei vaikas to ir nesuvokia, pajunta grėsmę ir, norėdamas išvengti bausmės, pradeda kurti įvairias situacijas. Jis neieško tikros priežasties, neanalizuoja, o stengiasi apsiginti. Todėl geriau klausti, kas nutiko, kas paskatino, kaip tai įvyko. Labai svarbu kalbantis apie iškilusias problemas su vaiku jo nežeminti ir nesityčioti, reikia atsisakyti asmeninio vertinimo, kuris dažnai būna susipynęs su momentiniu įniršiu (kaip tu negerbi šeimos, tikras kvailys ir pan.).
Beje, kalbant apie įvykį reikia turėti galvoje, kad negatyvūs vertinimai gali paskatinti vaiko atsiribojimą nuo artimųjų, todėl jis nebus atviras. Be to, vagiliavimas gali būti ir vaiko reakcija į nesėkmes šeimoje, auklėjimo klaidas.
 

Kodėl jis pradėjo rūkyti?


Visi pastebėjome, kad paaugliai vis anksčiau ima elgtis ne pagal savo amžių – anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, anksčiau išgeria pirmąją taurę, ir jau tartum įprasti tampa diskotekos ir vakarėliai su narkotikais. Tad tokia blogybė kaip rūkymas tarsi nueina į antrą planą. Tačiau neramina tai, kad rūkalių amžius vis jaunėja ir, be abejo, didėja neigiamos pasekmės sveikatai vėlesniame amžiuje. Tai verčia ypač sunerimti ir bandyti su tuo kovoti. Taigi kodėl taip yra? kas skatina vaikus imtis cigaretės?
Tam yra kelios priežastys. Pirma, kaip ir kitais atvejais (tokiais kaip išgėrinėjimai ar narkotikų vartojimas) – tai grupės įtaka. Tai yra, jei rūko draugai, daug paauglių vien dėl to taip pat pradės rūkyti. Kita priežastis – įvaizdis. Merginoms tai kaip seksualumo požymis, o vaikinams – individualumo ar šaltumo.
Dar viena priežastis gali būti kaip protestas prieš tėvus ir kitus suaugusiuosius. Tai lyg tam tikra nepriklausomybės, darymo to, kas nėra leidžiama, dalis. Aišku, paauglys nebūtinai atsisakys šio įpročio vien todėl, kad drausite. Būtina paaiškinti, kokios gali būti pasekmės, ir pagrįsti tai konkrečiais faktais. Kad tai padaryti labai svarbu, pagrindžia ir tyrimų duomenys, kurie rodo, jog paprastai niekas nepradeda rūkyti peržengęs 20 metų amžiaus ribą. Taigi, jei paauglys nepradės rūkyti, tai vėliau vargu ar ims tai daryti.
Kad jūsų atžala atsikratytų šio įpročio ar norint užbėgti tam už akių, reiktų pateikti jam svarius argumentus, kodėl jis turėtų viso to atsisakyti ar net nepradėti. Taigi argumentai galėtų būtų tokie, kad rūkymas turi rimtas pasekmes sveikatai, rūkaliai miršta greičiau nei nerūkantys, rūkyti yra įprantama. Be to, berniukams vertėtų užsiminti, kad rūkymas sukelia impotenciją, o mergaites gali paveikti argumentas, kad rūkant oda greičiau praranda skaistumą, anksčiau susenstama.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Aki
2010-05-02 14:59
Dėl rūkymo drįsčiau neigti... nes kiek merginų rūkančių pažįstu,visos rūko norėdamos pamiršti kažką sunkaus,arba dėl to,kad "skanu""gera" ir "patinka"

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai