){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tam, kad mes gyventume visavertiškai, turime nuolat save kurti. Tobulėti, siekti kažko. Tai suteikia gyvenimo džiaugsmo ir pilnatvės.
Anot psichologės, labai svarbu, ką mes vadiname ta tinginyste. Nes labai dažnai mes tuos terminus painiojame. „Šiuo terminu dažnai vadiname elementarų žmogaus atsipalaidavimą,“ – teigia ji. Šiais laikais žmonės, apimti įtampos, mano, kad visuomet reikia kažką daryti, kažką veikti ir bet koks sustojimas gali būti vadinamas tinginyste.
„Yra tekę sutikti pacientų, kurie ilgą laiką gyveno nuolat bėgdami, įsitempę, nemokėjo ilsėtis, neįvertino savo fizinės ir psichonės būklės, kol galiausiai susirgo, juos ištiko infarktas, insultas ar kitos ligos,“ – teigia psichologė. Neretai žmogus neleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes jis bet kokį pasyvumą laiko didele silpnybe, tinginyste ir į tai žiūri labai negatyviai.
Buitine prasme tinginyste vadiname požiūrį: „kam daryti kokius nors veiksmus, jei juos gali padaryti kitas”. Tai gali pasitaikyti bet kam. Tarkime, tinginystė gali pasireikšti vaikystėje, kai nėra ugdomas vaiko darbštumas, pareigingumas. Vėliau žmogus gali vengti prisiimti atsakomybę už tai, kas jis yra, ko siekia, kaip jaučiasi.
Tinginyste apibendrintai būtų galima pavadinti nenorą ką nors veikti. Anot psichologės, į tai galima pasižiūrėti keliais aspektais. Pirma, tai gali būti susiję su asmenybės temperamentu. Tai pasyvumas, nesiėmimas veiksmų ar iniciatyvos. Antra, tai gali būti ligos simptomas. Tai nustatoma labai individualiai, kiekvienu atveju skirtingai.
Būna pasyvesnio tipo žmonių. Tuomet jie gali būti nepelnytai apkaltinti tinginyste dėl savo lėtesnio temperamento. Kaip žinoma, melancholiško ir flegmatiško temperamento žmonių nervų sistemoje dominuoja slopinimas. „Jie tikrai bus mažiau aktyvūs nei sangvinikai ar cholerikai,“ – teigia L.Dieliautienė. Ir tai nebus tinginystė, o tiesiog toks žmogaus gyvenimo būdas. Tačiau tai nereiškia, kad jų darbas nebus produktyvus. Pvz., jie gali daug pasiekti kokiam moksliniame darbe, kur reikia daug gilinimosi į dalykus.
„Kartais gebėjimas išbūti ramybės būsenos, nieko neveikiant, gali būti labai pozityvus reiškinys“, – teigia psichologė. Kai žmogus negali išbūti net dešimties minučių ramiai, nieko neveikdamas ar tiesiog mėgautis tyla, tai gali rodyti didelę vidinę įtampą, nerimastingumą ar byloti apie kitas asmenybės problemas.
Kitas atvejis – šizoidinės ar vengiančio tipo asmenybės. Tie žmonės vengia kontaktų, juose daug pasipriešinimo, daug agresijos. Tai irgi gali atrodyti kaip tinginystė, bet minėtas elgesys paprastai yra sukeltas vidinių konfliktų. Tada žmogus pats sau prieštarauja, ir nenori, ir negali atlikti tam tikrų veiksmų.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pasireiškia pasyvi agresija, kuri išoriškai taip pat gali atrodyti kaip elementari tinginystė. Sakykime, žmogų atleido iš darbo, ir jis nieko nebesiima, nebeieško darbo. Tarsi keršydamas kitiems už padarytą skriaudą, norėdamas atkreipti kitų dėmesį ar priversti juos jausti kaltę, sulaukti dėmesio, užuojautos, žmogus iš tiesų pats sau ima griauti gyvenimą. „Jis turi daug pykčio ir dėl to taip elgiasi,“ – pastebi psichologė. Tokį elgesį ji vadina vaikišku – mane išmetė, aš nieko nebesiimsiu ir tegu kiti mato, kaip aš kankinuosi. „Bet kas iš to? Tu juk sau kenki, o ne kitiems“, – sako specialistė. Kartais tai nėra lengva pakeisti, reikia nemažų pastangų, norint išreikšti pyktį tinkamai, išmokti išeiti iš tokių būsenų.
Dar tinginyste vadinamas tiesiog negalėjimas nieko daryti. Tai jau depresijos simptomai. Kai žmogui nieko nesinori, ir kai, pvz., nebepajėgiama net sklastymo persiskirti, nes tai atima jėgų. O aplinkiniai nesupranta, sako, kad esi sveikas, tik apimtas tinginystės.
„Kai žmogus iš tiesų nieko nenori daryti ar tiesiog jaučia nenorą gyventi, jaučiasi nuolat išsekęs, pavargęs, jo nebedomina tai, kas domino anksčiau, galima galvoti apie depresijos simptomus“, – sako specialistė. Ypač jeigu prieš tai žmogus buvo aktyvus, turėjo savų interesų ar veiklų.
Įtakos gali turėti kokia nors patirta trauma, nuoskauda, netektis ar asmeninis pralaimėjimas. „Tinginiaudamas“ jis liūdi ir gedi dėl to. „Tuomet reikėtų gydyti ne patį neveiklumą, o priežastis, kurios jį sukėlė”, – teigia specialistė. Tokiu atveju reikia kito žmogaus pagalbos, išsikalbėjimo, jausmų išgyvenimo, naujo požiūrio ir vilties, būtina atkurti pasitikėjimą savo jėgomis, savivertę, kuri paprastai tokiu atveju smarkiai sumažėja.
L.Dieliautienė pastebi – šiuo metu žmonės labai neįvertina savo nuovargio. Ypač dirbdami protinį darbą. Kad ir kiek valandų dirbtų, jiems atrodo, jog jie vis dar nepavargę. Iki tol, kol pasakoma – viskas, nieko nebenoriu daryti. Tiesiog jau nebegali kažko daryti, nes nebuvo produktyvaus poilsio.
„Yra tekę iš pacientų girdėti, kad, atsigulę pailsėti, sulaukia žmonos (arba vyro) priekaištų,“ – teigia ji.
Kiekvienas žmogus kasdien turėtų sustoti ir pabūti nieko neveikdamas. Kitaip tariant, tai laikas sau, kai nepriklauso tvarkytis, skalbti, virti, skaičiuoti ar planuoti. Tai tiesiog pabuvimas su savimi ar kažko malonaus darymas.
Kaip teigia specialistė, sveikas žmogus turėtų suderinti aktyvumą ir pasyvumą, kitaip – savo laisvą laiką ir darbą. Prasmingai praleistas laisvalaikis iš tiesų dažnai yra viena pagrindinių geros savijautos prielaidų. Reikėtų išmokti jį kurti. Kartais žmonės taip ir neišmoksta. Turiu laisvo laiko – ką čia nuveikus? Na, nieko neveiksiu, tingėsiu. Toks mąstymas nesuteikia prasmingumo. „Kai mes nemokame savo laisvalaikio užpildyti kuo nors prasmingesniu arba atsipalaiduoti nieko neveikdami, tada ir pasireiškia apatija, destruktyvus pasyvumas“, – pastebi psichologė.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę