Košmarai – tai sapnai, kurie kupini baimės ir nerimo bei kuriuos individas smulkiai prisimena ir gali papasakoti pabudęs ar pažadintas. Pabudęs ryte košmarą taip pat prisimena, nors ir nebe taip aiškiai. Košmariški sapnai sapnuojami greitų akių judesių miego fazės metu, paprastai antroje nakties pusėje. Jei juos sapnuoja suaugęs ir košmarų temos kartojasi, – tai dažniausiai rodo psichologines problemas. Manoma, kad košmarai vargina apie 5 proc. gyventojų. Tai gana dažna vaikų problema. Nuo 3 iki 8 metų amžiuje susapnuojama košmarų daugiau nei per visą vėlesnį gyvenimą..
Nuo košmariškų sapnų skiriasi naktinis siaubas. Tai paprastai pirmų valandų po užmigimo reiškinys, vykstantis gilaus miego fazėje. Miegantysis neabejotinai patiria baimę: jo kūnas prakaituotas, dreba, širdis smarkiai plaka, gali kažką neaiškiai murmėti ar būti plačiai atsimerkęs. Tokios būklės žmogų pažadinti labai sunku, o ir pakėlus (taip pat ryte) jis nieko aiškaus nepapasakos, ką sapnavo. Kadangi vaikams gilus delta miegas užima santykinai ilgesnį periodą, jiems tai gali dažnokai atsitikti po bet kokių stipresnių emocijų. Tuo tarpu suaugusiesiems, jei naktinis siaubas kartojasi, geriausia kreiptis į gydytoją. Patiriančiojo naktinio siaubo epizodą geriausia nekelti, o švelniai pakalbinti, paglostyti, pabūti šalia jo, o ryte apie buvusį epizodą net nepriminti, ypač jei tai vaikas.
Visa, kas rašoma šiame straipsnyje, yra apie košmarus, t.y. baisius sapnus, o ne apie naktinį siaubą.
Neieškodami kažko nežemiško, pradėkime nuo paprasčiausių priežasčių:
Išoriniai dirgikliai. Nuo staigaus triukšmo, lovos kaimyno knarkimo arba grubesnio prisilietimo galime pabusti, tačiau kai kada išoriniai dirgikliai nepabudina, tačiau vis dėlto sutrikdo miegą. Tokiu atveju sapnuojami nemalonūs sapnai, o ryte prisimenamas nemalonus sapno sukeltas jausmas, nors konkretus miegą trukdęs dirgiklis gali būti pamirštamas.
Fiziologiniai dirgikliai. Prisiminkime paprastą, bet neabejotinai pagrindą turintį senolių patarimą: jei nenori sapnuoti košmarų, nevalgyk prieš miegą. Aišku, kai kada fiziologinės priežastys sudėtingesnės ir sapnai gali būti sukelti prasidedančio laikino negalavimo ar rimtesnės ligos. Sakysime, jei sapne jums nukerta galvą, ryte pabundate kankinamas baisaus migreninio galvos skausmo. Arba jus sapne degina ant laužo, o pabudęs suprantate, kad karščiuojate, ir jūsų visas kūnas dega. Gali būti, kad sapnuose vis kartojasi ta pati situacija, pvz., į jūsų pilvą smeigiamas peilis, o tai reiškia, kad sergate lėtiniu skrandžio gleivinės uždegimu. Taigi geriau rimtai atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei sapnuose kartojasi vaizdiniai apie jūsų kūną. Ir jeigu jums iškrenta ar išraunami dantys, geriau profilaktiškai apsilankyti pas odontologą negu bijoti netekti artimųjų.
Sapnai – mūsų norų patenkinimas. Apie šią sapnų funkciją rašė dar Z.Froidas. Alkanam sapnuojasi skanūs valgiai, o nepatenkinusiems seksualinio potraukio – erotiniai sapnai. Malonūs sapnai padeda atsipalaiduoti, sustiprina mūsų energiją ir pasitikėjimą savimi. Na, o baisūs sapnai, pasak Z.Froido tarnauja tam pačiam norų patenkinimo tikslui, tik kitu būdu. Jie savo sukeliamomis nemaloniomis emocijomis padeda išpirkti draudžiamų norų išsipildymo sukeltą kaltę. Be to, košmarai gali padėti atsikratyti neigiamų nepriimtinų emocijų.
Sapnai mus perspėja. Sapnai gali atlikti savisaugos instinkto vaidmenį, sustiprindami mūsų realias baimes, kad realiame gyvenime taip pat vengtume tam tikrų situacijų. Tai perspėjantys sapnai. Pavyzdžiui, kritimo sapnai palaiko ir sustiprina aukščio baimę (aišku, tai nėra vienintelė galima tokio tipo sapnų reikšmė). Aprašyta nemažai ir pranašiškų sapnų, pvz., kaip susapnavusi laivo nuskendimą moteris išvengė žūties „Titaniko“ laive. Tačiau pranašiški sapnai yra greičiau išimtis, o ne taisyklė, ir sapnuojami įvykiai daug dažniau susiję su mūsų vidaus problemomis, o ne ateitimi. Taip pat į tam tikras detales bendravime su mums svarbiais žmonėmis sąmoningu lygiu galime nekreipti dėmesio, tačiau tikėtina, kad sapnuose gali mus pasąmonė perspėti, kokie tie santykiai yra iš tikrųjų. Lygiai kaip kūno sapnai gali reikšti besivystančią ligą, taip santykių sapnai gali parodyti santykių esmę, o ne tik mūsų pačių baimes bei norus, ir tokios galimybės neturėtume ignoruoti.
Sapnuose – mūsų pasąmoningos emocijos. Košmarais dažnai pasireiškia mūsų slaptos baimės, konfliktai, pyktis, agresija, nuoskaudos, bejėgiškumas. Tik nebūtinai bijome to, ką sapnuojame. Pavyzdžiui, sapnuojamas puolantis didelis šuo gali reikšti įtampą darbe ar laukiančią reviziją. Kokia emocija dažniausiai susijusi su košmarais? Ar ši emocija yra reikšminga ir mūsų gyvenime? Tai jau yra analizės reikalas, taip galime geriau pažinti save ir gyventi kokybiškiau nei iki šiol. Sapnai dažnai parodo mūsų slaptas problemas ir suteikia galimybę tobulėti.
Medikamentų vartojimas. Nemažai medikamentų gali skatinti košmariškus sapnus, pvz., vaistai nuo Parkinsono ligos, kai kurie mažinantys kraujospūdį vaistai. Ypač reikia atkreipti dėmesį į centrinę nervų sistemą veikiančius vaistus, nors jų poveikis sapnams įvairus. Kai kurie antidepresantai slopina greitų akių judesių fazę, kurioje yra sapnuojama ir taip gali sapnus net visai užslopinti.
Pasąmonė sapnuose informaciją pateikia ne tiesiogine, bet simbolių kalba. Vienas simbolis gali turėti labai skirtingas reikšmes tiek atskiroms kultūroms, tiek individams, taip pat ir tam pačiam žmogui skirtingais jo gyvenimo periodais. Todėl ir nepatariama tikėti sapnininkais, o ir su sapnų interpretacija reikia elgtis labai atsargiai. Na, o pasikartojantys sapnai paprastai primygtinai liepia sapnuotojui spręsti kažkurią jo problemą, tik ne visada lengva suprasti, kurią. Papasakokite savo sapnus artimiesiems – gali būti, kad jie, pažindami jus, lengviau supras už jus pačius, kodėl sapnuojate tą sapną (visi žinome, kad kartais iš šalies geriau matosi).
Pirmiausia neturėkite net tokios vilties visiškai pabėgti nuo nemalonių sapnų. Juos sapnuoja kiekvienas sveikas žmogus, tik jie neturi būti vyraujantys.
Bet ką daryti, jei vakare tenka gultis bijant ir vėl susapnuoti košmarą? Neskubėkite pradėti nuo medikamentų. Visų pirma pasistenkite neišsigąsti sapno ir pamėginti suprasti, ką jis nori pasakyti.
· Apsvarstykite savo baimes gyvenime. Jei kažko labai bijote gyvenime, panašūs vaizdai jus gąsdins ir sapnuose. Kiek pagrįsta yra jūsų aukščio, gaisro, gyvačių ar gaisro baimė? Jei mokėsite savo baimes įveikti realiame gyvenime, jos praeis ir sapnuose.
· Išanalizuokite savo sapną. Nuo kada, po kokių įvykių pradėjote jį sapnuoti? Pabandykite atsiminti smulkiausias sapno detales, įvykius, emocijas ir pagalvoti, ką šie simboliai gali jums reikšti. Kai kam padeda bandymas nupiešti sapną.
· Pakeiskite savo sapną. Lengviausia ta kryptimi dirbti su vaikais, kurie dar tiki pasakomis. Tegul jie prikuria sapnui laimingą pabaigą, pvz.., kaip patys nugali piktą raganą. Pabudę apmąstykite, kokia galima laiminga tokio sapno pabaiga, ir pasąmonė tai prisimins sekančiam kartui. Taip pat šį pratimą galima daryti ir prieš miegą. Įsivaizduokite, kaip sapne nugalėsite visas kliūtis, kad esate stiprus ir drąsus.
· Kai sapnuojate baisų sapną, pamėginkite suvokti, kad tai tik sapnas. Tai – jau vadinamasis sąmoningas sapnavimas, bet yra žmonių, kuriems ir be didelių pastangų tai visai neblogai sekasi.
· Jei dažnai sapnuojate košmarus, gali padėti miegojimas ne visai tamsioje patalpoje, o prieblandoje. Pabudę taip lengviau sugrįšite į realybę. Na, o vaikams pabudus po košmaro gali padėti nuraminti paprasčiausias parodymas, kad po lova ar spintoje nieko nėra.
· Venkite stiprių dirgiklių, t.y. siaubo knygų ar kino filmų prieš miegą. Taip pat venkite ir tokių nervų sistemą veikiančių medžiagų, kaip kava, cigaretės, alkoholis.
· Laikykitės miego higienos taisyklių. Miegokite patogioje lovoje su patogia pagalve, kambarys turu nebūti karštas ir tvankus. Miegą gali trikdyti tiek gausus valgymas prieš miegą, tiek tuščias skrandis, nes dėl to kraujyje gali trūkti deguonies.
Svarbiausia – neišsigąskite košmarų. Stenkitės su jais „susidraugauti“ ir jie pasirodys ne tokie baisūs. Ir gal einant miegoti geriau linkėti ne saldžių sapnų, o įdomių ir naudingų košmarų?
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę