Kai vyras bedarbis – namai kvepia pyragais

Darbo praradimas skausmingas/nuostolingas ne tik materialine prasme. Svarbu tai žinoti, teisingai įvertinti ir būti tinkamai pasirengus. Kitu atveju darbo praradimo sukeltas stresas, išgyvenimai gali sugadinti sveikatą ir sukliudyti susirasti kitą/naują darbą. Naujas darbas atvers naują jūsų gyvenimo puslapį, kuris galbūt bus daug spalvingesnis, o gal net ir įdomesnis. Jūs turėsite galimybę išmokti kažką naujo, pasitikrinti dar neišnaudotas savo galimybes. Ne veltui, matyt, kinų kalba užrašytas žodis „krizė“ turi ir reikšmę/simbolį „galimybė“.
 

Darbas – daugiau nei vien pinigai


Žmogus – jautri, pažaidi asmenybė, tad, nepaisant to, kad ekonominių negandų metu atleidimo iš darbo priežastys dažniausiai visiškai nesusijusios su darbuotojo asmeninėmis ar profesinėmis savybėmis, netekęs darbo asmuo vis dėlto jaučiasi esąs kažkiek kaltas ir atsakingas. Nenuostabu, nes darbas žmogui nėra vien pragyvenimo šaltinis – netekę jo, mes netenkame dalies savo identiteto. Štai, sutikę draugą ar pažįstamą, pokalbio pradžioje bene visada teiraujamės „O ką tu veiki?“. Žinodami, koks vieno ar kito asmens darbas, automatiškai sukuriame tam tikras bendravimo plotmes, t.y. maždaug aiškus tampa jo išsilavinimas, interesai, socialinė padėtis ir pan., kas grindžia mūsų tolesnį bendravimą.
Netekę darbo neturite laiko žvalgytis į praeitį ir graužtis. Koncentruokitės į tai, kas pozityvu, kas gali padėti išlaikyti gerą nuotaiką, stiprybę, energiją, kad susirastumėte naują darbą. Tikėkite, kad jei dirba kiti, tai ir jūs rasite darbą. Bendraukite ir klauskite patarimų ne tų, kurie dejuoja, kad darbų nėra ar kad įsidarbinti neįmanoma, o tų, kurie susirado darbą.
 

Svarbu šeimos palaikymas


Šiuo krizės laikotarpiu ne viena šeima išgyvena rimtą išbandymų metą. Kaip šeimai išgyventi iš vieno atlyginimo, kai ir dviem asmenims šeimoje dirbant tebuvo galima pasakyti „šiaip ne taip pragyvename“? Kaip išsaugoti santykius, kaip neleisti, kad išoriniai trikdžiai nesukeltų papildomų sunkumų – problemų šeimoje.
Kaip ir ką sakytumėte, tai priklauso tik nuo dviejų asmenų – vyro ir žmonos. Prisiminkime liaudies išmintį, kuri teigia, kad nelaimė padės atskirti, draugas šalia tavęs ar neprietelius.
 

Moterys apie savo netekusius darbo vyrus


Darboholikas namuose
G.V., 34 m.:
„Pirmą kartą per dešimt santuokos metų, mano vyras neturi darbo. Dabar aš pelnau šeimai duoną, o mano vyras rūpinasi namais. Žinoma, aš truputį nervinuosi, būdama atsakinga už šeimos finansines įplaukas.
Maniau, kad mane erzins tai, jog jis sėdės namuose, prižiūrės vaikus ir per dienas gilinsis į meilės serialus, kol aš lenksiu nugarą darbe. Bet kai po darbo dienos grįžau namo, buvau nepaprastai nustebinta. Po tiek metų, po tiek netvarkos ir chaoso kupinų metų, kai prašydavau savo vyro bent pabaigti pradėtus darbus, jau nekalbant apie naujus, mūsų namai ėmė tiesiog blizgėte blizgėti! Tarsi to dar būtų negana, jis paklausė manęs, kad patarčiau jam ką nuveikti kitą dieną. Aš paprašiau pritvirtinti dantų šepetėlių laikiklį ir išplauti miegamojo bei vonios spinteles ir atlikti dar šį bei tą, o jis atsakė: „žinoma“. Į sąrašą (dėl viso pikto, – manydama sau, kad iš gausybės užduočių gal kurią vieną įveiks) pridėjau dar keletą darbelių, bet jis tikrai viską ruošėsi padaryti (!). Vienas (!).
Taigi mano bedarbio vyro nuotaika neįtikėtina. Jis net paklausė, ko man nupirkti prekybos centre. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad anksčiau vienintelė priežastis, vertusi mano vyrą žengti pro tas slankiojančias duris, buvo noras nusipirkti alaus, na ir kartais kiaulienos... Pirmą kartą gyvenime jis nupirko man... tamponų! (Tai, aišku, visai ne tas pats kas prezervatyvai, bet dabar, kai aš tikrai noriu su juo mylėtis, turės parnešti ir jų!). Jis tvarkingai peržiūri ir apmoka visas sąskaitas, o neseniai pasidalino savo didžiuliais planais sutvarkyti garažą (jau buvau palaidojusi viltį), kad turėtume daugiau vietos, kurios mums tikrai trūksta.
Taigi drąsiai pareiškiu, kad šiame baisiame nuolat ekonomikos krizes patiriančiame pasaulyje turėti bedarbį vyrą yra didelis privalumas. Bet norėčiau pasakyti ir dar kai ką... Kad ir kaip aš myliu savo vyrą už pastangas sutvarkyti mūsų sujauktą gyvenimą ir pastangas išlaikyti jį vėžėse, verčiau kuo greičiau jis susirastų darbą, nes aš nesu tikra, kad mano ir jo optimizmas truks ilgai.


 

Vyras serga ar tik bedarbis?


Pacientė B.K., atėjo pasikonsultuoti dėl savo vyro psichologinės būsenos, įtardama, kad darbo netekimas labai jį sukrėtė, nors jis šito nepripažįsta. 42 m. amžiaus moteris dalinasi savo nuogąstavimais:
„Stebėdama pažįstamų šeimų sutrikimą ir pasimetimą bedarbystės periodų metu, nustebau, kad, pasirodo, niekada nežinai, ką gali gauti iš to, kad kas nors iš tau artimų žmonių netenka darbo. Pavyzdžiui, aš gavau pyragų. Tai prasidėjo per vieną mūsų šeimos švenčių. Nors ir reikia atsižvelgti į lietuvių švenčių tradicijas, kurioms būdinga lūžtantys nuo maisto stalai, niekada negalėjau įsivaizduoti, kad mano vyras per dvi dienas iškeptų aštuonis pyragus. Po trijų vyšnių, dviejų obuolių ir trijų skirtingų (mano mėgiamiausių) medaus/riešutų pyragų, jis tvirtino, kad mums būtinai reikia skirti daugiau laiko pyragaičiams. O pareiškimo, kad riešutų pyragas tampa jo „firminiu“ desertu, pakako priversti mane sunerimti, jog kažkas ne taip.
Dar po kelių dienų, 25-tą oficialiai nedirbančio, bet nepaisant to, labai daug dirbančio vyro dieną, aš surašiau tokius pastebėjimus. Per aštuonias valandas, mano vyras:
· Išvalė/sutvarkė visus namus (nuvalė dulkes svetainėje (jis nekenčia valyti dulkių); nušveitė medines grindis keturiuose kambariuose; išsiurbė miegamojo ir prieškambario kilimus.
· Išplovė dvi krūvas nešvarių indų.
· Pakeitė abiejų šeimos mašinų tepalus.
· Išvalė akvariumą (tiems, kas nežino: šis darbas atima labai daug laiko ir yra itin įkyrus.)
· Pakeitė akvariumo augalijos dizainą, naudodamas gyvus ir plastikinius augalus. (Kažkas panašaus į tai, kaip pakeisti jūsų namų kiemo landšaftą.)
· Ištuštino/sutvarkė didžiulę įvairių niekučių pilną dėžę, kuri jau apie 6 mėn. buvo nejudinama (netvarkyta), ir surado jai tinkamą vietą sutvarkytame garaže.
· Išvedė pavedžioti šunį.
· Suremontavo mano dviratį (negalėjau juo naudotis pusantrų metų).
· Iš krautuvės parnešė prekių dešimčiai dienų į priekį.
· Paruošė pietus ir desertą.
Nors mane ir nustebino manojo vyro produktyvumas, aš šį jo aktyvumą priskyriau nervinei įtampai ar mėginimui numalšinti kaltės jausmą. Bet kai kartą per pietus jis pareiškė, kad norėtų padaryt ką nors draugiško kaimynams, tarkim iškepti visiems pyragų. „Pyragų?“ - paklausiau, atsargiai bandydama pasitikrinti, ar tai pokštas. „Taip, pyragų, – pakartojo jis be menkiausios užuominos į juokus. - O ką? Nejaugi tu manai, kad jiems tai nepatiks?“ Aš įstengiau tik sutrikusiai kažką išlementi ir būtent tada kilo mintis, kad reikia nueiti pasitarti pas specialistus – ar tai tikrai streso padariniai ir kiek pyragų dar galima tikėtis....“
Po mėnesio pacientė guodėsi: „Praėjus dar kelioms savaitėms, mano vyro entuziazmas prislopo. Mūsų namai nebėra tokie švarūs ir sutvarkyti, o virtuvėje nebegaminami įvairiausi patiekalai, tačiau aš nesuku sau dėl to galvos. Manau, kad nervinė įtampa/streso sukelta energija turi būti kaip nors iškrauta. Ir man, ko gero, pasisekė, kad vyras pasirinko kulinariją vietoj ko nors supervyriško, bet nevalgomo, to, kas greta jo nedarbo galėjo sukelti papildomo streso šeimoje.
Dabar pati suprantu, kad mano vyras sveikas. Džiaugiuosi, kad jis pradėjo ieškotis darbo.“

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai