Fizionomika: menas žinoti daugiau nei norima parodyti

Žmogui būdingas noras žinoti truputį daugiau nei pašnekovas nori parodyti. Antai kazino lankytojai žino tam tikras paslaptis, pavyzdžiui, į ką atkreipti dėmesį, norint teisingai įvertinti savo varžovą ir kaip reikia elgtis, kad neišsiduotum sėkmės atveju. Pavyzdžiui, lošiant kortomis, visuomet nusiimami akiniai, kad priešininkai nepamatytų turimų kortų atspindžio ir t.t. Nesiūlau gilintis į kazino subtilybes, tačiau noriu kiek pakalbėti apie fizionomiką. Net jei nežinote tikslaus šio žodžio apibrėžimo, esu tikra, kad jo reikšmę nujaučiate visiškai teisingai. Jūsų dėmesiui – kai kurios fizionomikos paslaptys.
 

Kas yra fizionomika (fiziognomika)?


Tai mokslas (šiuo metu ji neatitinka mokslo apibrėžimui taikomų kriterijų), o gal tiesiog gebėjimas pagal žmogaus veido bruožus numatyti jo savybes. Nuo senų senovės tam tikroms anatominėms žmogaus ypatybėms bandyta priskirti tam tikrus charakterio bruožus. Būtent iš tokių bandymų ir kilo banalieji pasakymai „gero žmogaus turi būti daug“ ir „toras žmogus – geras žmogus“. Vėliau prisijungė chiromantija, judiciarinė astrologija, laikiusi, kad žmogaus kūnas – tai tam tikra prasme mikrosoma, kad kūno formavimuisi turi įtakos visatos sandara, ir t.t. Visos šios teorijos rimtų mokslininkų buvo visiškai sutriuškintos. Taigi Pitagoras ir Aristotelis (kuris laikomas fizionomikos pradininku) į fizionomiką buvo linkę žiūrėti kiek paprasčiau, panašiai kaip šiais laikais paranku mums, nesigilinant į pernelyg gudrias „kosmines“ įmantrybes, tačiau supaprastinant viską iki „žodyno“ varianto: požymis – reikšmė.

 

Ar fizionomika tiesa, ar prasimanymas?


Kartą teko skaityti Hanso Kasparo Lafater‘o žodžius: „Tegu visi mokyti pasaulio vyrai jums įrodo, kad fizionomikos nėra ir būti negali, apie žmogų reikia spręsti ne pagal veido bruožus, bet pagal žmogaus poelgius. Bruožai tėra išorinė išraiška. Kiekvienas žmogus turi įgimtą fizionomikos jausmą – tam nereikia ilgomis dienomis sėdėti palinkus virš knygos – jausmas yra, ir kitaip negali būti.“ Kiti pateikia kontrargumentus ir iliustruoja juos pavyzdžiais. Anot jų – veidas išties slepia tai, ką mes galėtume patvirtinti stebėdami žmogų ilgus metus. Kelis tokių fizionomikos aistruolių parengtus pavyzdžius galite rasti štai čia:
http://zhurnal.lib.ru/s/smirnowa_m/litsa.shtml
 

Ką gi tvirtina fizionomika?


Galva
Jeigu žmogaus galva didelė, o kakta plati – toks žmogus lėtas, tingus, neturintis gėdos jausmo, drąsus, tačiau linkęs abejoti.
Jei galva didelė, tačiau proporcinga kūnui – žmogus dvasingas, doras.
Didelė galva esant trumpam kaklui byloja apie žmogaus kvailumą, o kartais užsispyrimą ir nepaklusnumą.
Visai maža, neproporcinga pagal kūną galva ir trumpas kaklas išduoda silpną, liguistą, piktą žmogų, linkusį į apgavystes.
Tačiau proporcingai maža galva rodo žmogų esant protingą, talentingą.


Pailgos formos galva būdinga cholerikams, kurie bamba ant viso pasaulio, tačiau turi puikią atmintį ir yra protingi.
Jeigu galva platėja ties smilkiniais – žmogus turi puikią fantaziją, polinkį į mistiką.
Jeigu ryškiausia galvos dalis – kakta – žmogus protingas, mąslus, jei pakaušis – drąsus, turi gerą atmintį. Itin ryškus pakaušis taip pat išduoda žmogaus jautrumą, prieraišumą, o kartais matematinius sugebėjimus.
Plaukai
Balti plaukai išduoda gerumą, tačiau kartu ir silpnumą, bailumą.
Geltonplaukiai paprastai drąsūs ir atjaučiantys.
Raudonplaukiai – gudrūs.
Šviesiaplaukiai – atviri, nuoširdūs ir ištikimi.
Juodi garbanoti plaukai byloja apie žmogaus vikrumą ir polinkį įsimylėti bei greitai supykti.
Ploni juodi plaukai byloja apie žmogaus užsispyrimą, nesugebėjimą jausti ribas.
Antakiai
Suaugantys antakiai išduoda žmogaus smalsumą.
Ilgi ir tankūs antakiai būdingi kilniaširdžiams, drąsiems ir karjera besirūpinantiems žmonėms.
Akys
Didelės akys – jautrumas, lyderio savybės. Itin plačios akys („apvalios“) – svajingumas, tingumas, kartais – polinkis melui.
Santykinai nedidelės akys – pastovumas, uždarumas, atkaklumas.
Mažos akys – judrumas, žingeidumas, smalsumas, iškalbumas.
Mažos apvalios akys – ciniškumas, polinkis į apgavystes.
Pailgos akys – protas. Primerktos ir įkritusios – nepasitikėjimas, gudrumas, pavydas, gyvenimo nesėkmių požymis.
Smakras
Išreikštas smakras – stiprus, valingas žmogus, savarankiškas, išdidus, turįs savo nuomonę.
Gana ilgas smakras išduoda plepį, įžvalgų pataikūną.
Keturkampis smakras būdingas drąsiems ir geriems žmonėms, aštrus – piktiems.
Smakras su įdubimu viduryje išduoda dažnai įsimylintį žmogų, o kartais – melagį.
Nosis
Ilga nosis – ryški asmenybė. Jeigu nosis tiesi ir lygi – tai materialistinių polinkių žmogus. Jeigu toks žmogus be visą ko dar ir mėlynakis – jis siekia nepasiekiamų aukštumų.
Plati nosis – geraširdis, bet netvarkingas žmogus.
Itin maža neproporcinga nosis išduoda žmogų, turintį siaurą interesų ratą, egoistą.
Mažos šnervės byloja apie pasidavimą kitų įtakai.
Siaura nosis išduoda lengvabūdiškumą, žemyn palinkusi – jautrumą, riesta –atkaklumą, jautrumą, smalsumą, gudrumą.
 

Ar tai galima paaiškinti moksliškai?


Nemanau. Nenustebčiau, jei dalis anksčiau pateiktų aiškinimų visiškai neatitiktų jūsų pažįstamų žmonių charakterio. Anksčiau pateiktų paaiškinimų moksliškai paaiškinti beveik neįmanoma. Tačiau yra kai kurie požymiai, į kuriuos atkreipus dėmesį galima jų buvimą paaiškinti ir logiškai. Pavyzdžiui, ryškios nosies lūpų raukšlės byloja, kad žmogus linkęs dažnai šypsotis, kaip ir smulkios raukšlelės apie akis (be abejo, jos anksčiau ar vėliau atsiranda visiems, tačiau daliai žmonių jos būna ryškesnės). Juokiantis, besišypsant dalyvauja daug veido raumenų, kurie ir nulemia raukšlių susiformavimą būtent tokiose vietose. Taigi būkite pastabus ir netikėkite alkai viskuo, kas jums sakoma.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai