38 m. amžiaus moteris kreipėsi dėl konfliktų šeimoje. Jos žodžiais, pati augo konfliktiškoje aplinkoje, nes tėvas gėrė, o motina buvo griežta, valdinga moteris. Ištekėjo prieš dešimt metų, išaugino du vaikus. Santykiai šeimoje buvo sudėtingi nuo pat pradžių. Vyras studijavo aukštojoje mokykloje, vakarais dirbo. Moteris augino vaikus, bet skundėsi, kad jai sunku vienai, pyko, kaltino vyrą, kad jis ja rūpinasi per mažai, nepadeda. Antrasis vaikas dažnai sirgo, buvo įtariama bronchinė astma, tada savo įtampą, nuolatinį nepasitenkinimą gyvenimu pacientė pradėjo vis dažniau slopinti alkoholiu. Artimųjų iniciatyva gydėsi ambulatoriškai nuo depresijos ir alkoholizmo, nors iki šiol yra įsitikinusi, kad gydymo jai nereikėjo. Vis tik pripažino, kad po gydymo tapo ramesnė, nors nepasitenkinimas vedybiniu gyvenimu liko. Savo nepasitenkinimą išreikšdavo priekaištais, barniais, neretai daužydavo indus, kildavo muštynės. Vyrą kaltindavo egoizmu, pradėjo įtarinėti neištikimybe.
Konsultacijos kreipėsi, kai vyras nusprendė palikti šeimą ir išsikraustė gyventi atskirai. Pacientei tai buvo visų jos abejonių dėl vyro nepagarbos, neištikimybės patvirtinimas. Jautėsi pažeminta, įžeista, vėliau būsena blogėjo, skundėsi labai bloga nuotaika, nuolat verkė, nebegalėjo susikaupti ir atlikti darbo, kurį buvo neseniai pradėjusi dirbti ir labai bijojo prarasti. Skundėsi, kad nemiega, neturi apetito, krito svoris, vargino stiprus nerimas, nepasitikėjimas savimi, bijojo, kad vėl pradės vartoti alkoholį. Neturėjo jėgų rūpintis vaikais, atrodė pasimetusi, išsekusi, nesirūpino savo išvaizda, niekuo nebesidomėjo.
Nors iki šiol depresijos priežastys nėra visai aiškios, tyrimai patvirtina, kad depresiją sukelia specialių cheminių medžiagų neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. Nustatyta, kad depresija dažniau prasideda po reikšmingo žmogui stresinio įvykio (skyrybos, darbo netekimas), kaip ir aprašytai pacientei. Depresijos gydymą dažnai komplikuoja tai, kad kartu būna ir kitų psichikos sutrikimų, pvz., asmenybės sutrikimų, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir kt. Buvo akivaizdu, kad ir šiuo atveju vien tik depresiją gydyti nepakaks, nes asmenybės bruožai bei bendravimo problemos liks ir trukdys toliau. Tačiau pacientei neatrodė, kad nepasitenkinimas bei nerimas galėjo būti susijęs su jos vidinėmis problemomis, kad impulsyvus elgesys yra jos charakterio bruožas. Jos nuomone, dėl visko buvo kaltas nedėmesingas, nerūpestingas, neištikimas vyras, nors pati matė, kad šiems savo kaltinimams įrodymų neturi. Pasiūlymą apsvarstyti savo griežtus įsitikinimus atmetė, bandymą pažvelgti į problemą iš kitos pusės įvertino kaip gydytojos siekimą palaikyti vyriškąją pusę ir individualios psichoterapijos atsisakė. Šeimos terapijos idėja ją sudomino, tikėjosi atvesti vyrą, kad terapeutė jam išaiškintų, kaip reikia gyventi, tačiau vyras ateiti atsisakė.
Esant nestabiliai pacientės būsenai, priminus, kad kartą ankstesnis gydymas jai padėjo, vėl pasiūlyta gydyti medikamentais. Pasirenkant medikamentą buvo atsižvelgta į pagrindinius simptomus: depresiją, nemigą, nerimą, impulsyvumą. Šiuo metu antidepresantų pasirinkimas yra didelis. Jų nuotaiką gerinantis poveikis yra pakankamai stiprus, nepageidaujamų poveikių nedaug arba jie silpni. Be kitų antidepresanto pasirinkimo ypatybių, norėtųsi paminėti ir gydytojo asmeninį patyrimą skiriant pacientams vieno ar kito vaisto. Sėkminga asmeninė patirtis stiprina gydytojo pasitikėjimą vaisto efektyvumu, o tai padeda ir pacientui labiau pasitikėti gydymu. Moteriai paskyriau Cipralex (escitalopramo), nes jau buvau sėkmingai juo gydžiusi ne vieną pacientą, kuriam kartu su depresija pasireiškė nekontroliuojamos agresijos, savęs žalojimo, nesaikingo alkoholio vartojimo būsenos. Cipralex yra naujas selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) grupės antidepresantas, selektyviausiai slopinantis serotonino grįžtamąjį įsiurbimą. Palyginti su kitais antidepresantais, jis yra veiksmingesnis, jo poveikis greitas, pasireiškia jau po pirmos savaitės. Escitalopramo (Cipralex) saugu vartoti su kitais vaistais. Dėl nerimo ir nemigos pirmą savaitę pacientei teko skirti migdomųjų bei neuroleptiko. Didžiąją konsultacijų laiko dalį tekdavo kalbėti apie vaistus, nes, pajutusi pirmuosius pagerėjimo požymius, pacientė vaistų vartoti nebenorėjo. Vis dėlto moterį pavyko įtikinti, kad gydymo Cipralex nenutrauktų. Tai, kad pacientė nejautė jokių nepageidaujamų poveikių, ypač pagerino jos bendradarbiavimą.
Stebėdama pacientę, mačiau, kaip ji keičiasi, kad Cipralex jai padeda. Pokalbiai su ja tapo ramesni, nuotaika pagerėjo, sugebėdavo kantriau išklausyti, sustiprėjo pasitikėjimas savimi, pradėjo kurti ateities planus.
Apibendrinant šią istoriją, galima pasidžiaugti, kad tinkamai parinktas veiksmingas vaistas net ir komplikuotu atveju padėjo rasti išeitį, sugrąžinti pacientei jos gyvenimo kontrolę.
Konsultacijos kreipėsi, kai vyras nusprendė palikti šeimą ir išsikraustė gyventi atskirai. Pacientei tai buvo visų jos abejonių dėl vyro nepagarbos, neištikimybės patvirtinimas. Jautėsi pažeminta, įžeista, vėliau būsena blogėjo, skundėsi labai bloga nuotaika, nuolat verkė, nebegalėjo susikaupti ir atlikti darbo, kurį buvo neseniai pradėjusi dirbti ir labai bijojo prarasti. Skundėsi, kad nemiega, neturi apetito, krito svoris, vargino stiprus nerimas, nepasitikėjimas savimi, bijojo, kad vėl pradės vartoti alkoholį. Neturėjo jėgų rūpintis vaikais, atrodė pasimetusi, išsekusi, nesirūpino savo išvaizda, niekuo nebesidomėjo.
Nors iki šiol depresijos priežastys nėra visai aiškios, tyrimai patvirtina, kad depresiją sukelia specialių cheminių medžiagų neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. Nustatyta, kad depresija dažniau prasideda po reikšmingo žmogui stresinio įvykio (skyrybos, darbo netekimas), kaip ir aprašytai pacientei. Depresijos gydymą dažnai komplikuoja tai, kad kartu būna ir kitų psichikos sutrikimų, pvz., asmenybės sutrikimų, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir kt. Buvo akivaizdu, kad ir šiuo atveju vien tik depresiją gydyti nepakaks, nes asmenybės bruožai bei bendravimo problemos liks ir trukdys toliau. Tačiau pacientei neatrodė, kad nepasitenkinimas bei nerimas galėjo būti susijęs su jos vidinėmis problemomis, kad impulsyvus elgesys yra jos charakterio bruožas. Jos nuomone, dėl visko buvo kaltas nedėmesingas, nerūpestingas, neištikimas vyras, nors pati matė, kad šiems savo kaltinimams įrodymų neturi. Pasiūlymą apsvarstyti savo griežtus įsitikinimus atmetė, bandymą pažvelgti į problemą iš kitos pusės įvertino kaip gydytojos siekimą palaikyti vyriškąją pusę ir individualios psichoterapijos atsisakė. Šeimos terapijos idėja ją sudomino, tikėjosi atvesti vyrą, kad terapeutė jam išaiškintų, kaip reikia gyventi, tačiau vyras ateiti atsisakė.
Esant nestabiliai pacientės būsenai, priminus, kad kartą ankstesnis gydymas jai padėjo, vėl pasiūlyta gydyti medikamentais. Pasirenkant medikamentą buvo atsižvelgta į pagrindinius simptomus: depresiją, nemigą, nerimą, impulsyvumą. Šiuo metu antidepresantų pasirinkimas yra didelis. Jų nuotaiką gerinantis poveikis yra pakankamai stiprus, nepageidaujamų poveikių nedaug arba jie silpni. Be kitų antidepresanto pasirinkimo ypatybių, norėtųsi paminėti ir gydytojo asmeninį patyrimą skiriant pacientams vieno ar kito vaisto. Sėkminga asmeninė patirtis stiprina gydytojo pasitikėjimą vaisto efektyvumu, o tai padeda ir pacientui labiau pasitikėti gydymu. Moteriai paskyriau Cipralex (escitalopramo), nes jau buvau sėkmingai juo gydžiusi ne vieną pacientą, kuriam kartu su depresija pasireiškė nekontroliuojamos agresijos, savęs žalojimo, nesaikingo alkoholio vartojimo būsenos. Cipralex yra naujas selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) grupės antidepresantas, selektyviausiai slopinantis serotonino grįžtamąjį įsiurbimą. Palyginti su kitais antidepresantais, jis yra veiksmingesnis, jo poveikis greitas, pasireiškia jau po pirmos savaitės. Escitalopramo (Cipralex) saugu vartoti su kitais vaistais. Dėl nerimo ir nemigos pirmą savaitę pacientei teko skirti migdomųjų bei neuroleptiko. Didžiąją konsultacijų laiko dalį tekdavo kalbėti apie vaistus, nes, pajutusi pirmuosius pagerėjimo požymius, pacientė vaistų vartoti nebenorėjo. Vis dėlto moterį pavyko įtikinti, kad gydymo Cipralex nenutrauktų. Tai, kad pacientė nejautė jokių nepageidaujamų poveikių, ypač pagerino jos bendradarbiavimą.
Stebėdama pacientę, mačiau, kaip ji keičiasi, kad Cipralex jai padeda. Pokalbiai su ja tapo ramesni, nuotaika pagerėjo, sugebėdavo kantriau išklausyti, sustiprėjo pasitikėjimas savimi, pradėjo kurti ateities planus.
Apibendrinant šią istoriją, galima pasidžiaugti, kad tinkamai parinktas veiksmingas vaistas net ir komplikuotu atveju padėjo rasti išeitį, sugrąžinti pacientei jos gyvenimo kontrolę.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Antra savaite varotju Cipralex. Pasirtas jis man del depresijos, nerimo, isterijos.Ryt tureciau pereik prie 10 mg per diena. Pastoviai jauciu didlei silpnuma, sokineja sirdis, nera aptetito, praejus 3-4 h po vaisto uzeina nusuvaldomas ziovulys, paskui krentu miegot kaip uzmusta, ismiegu 10 h be pabudimu ir vis tiek noriu miego. Negaliu susikaupti. Nepastebejau kol kas jokio pagerejimo, gal nervingumas kiek mazsenis. Atrodo, kad mane dar labiau slopina tas vaistas. Bandziau gert ir pries miega, tada visa nakti sapnuoju kaip vemiu. Jei isgeriu is ryto, po 6 h nuo vaosto isgerimo, galiu miegot, kad ir stovedama. Kadangi turiu 3 vaikus, vyriausiam tik 5 metai, tai labai apsukina mano gyvenima sie reiskiniai. Kiek laiko dar truks salutiniai reiskiniai? Gal jis man netinka?
Pagarbiai,
Regina Hallbauer