Vėl į mokyklą

Mokykla kiekvieno žmogaus gyvenime suvaidina labai svarbų vaidmenį. Nesvarbu, kokius jausmus tai sukelia (norisi sugrįžti į tuos laikus, ar tiesiog prisiminus juos nupurto), mokyklos laikotarpis daro didelę įtaką jo asmenybės augimui, vertybių, nuostatų formavimuisi bei požiūriui į gyvenimą. Todėl svarbu padaryti viską, kad vaikui mokykla būtų ne nuobodi rutina, o žinių gavimo vieta. Taigi ką galime mes, tėvai? Kaip padaryti, kad vaikai ne tik turėtų, bet ir norėtų mokytis?
 

Motyvacija


Kalbant apie vaikų mokymosi motyvaciją, visų pirma reikėtų apibrėžti, kas tai yra.
Kaip teigia knygos „Mokymasis ir asmenybės brendimas“ autorės G. Butkienė ir A. Kepalaitė: „motyvacija – tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantys žmogaus psichikoje. Visa tai, kas perkelia žmogų iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme.“ Motyvacija skatina ir sutelkia veiksmus. Poreikis, mintys ir emocijos – viskas prisideda prie motyvacijos.
Pasak autorių, yra išskiriami kylantys iš paties subjekto vidiniai motyvai (smalsumas, augimo poreikis, išmokimo džiaugsmas, savivertė, laimėjimai, ateities tikslai, kompetencija) bei išoriniai motyvai – kylantys iš aplinkos veiksnių. Auklėjant vaikus svarbu atkreipti dėmesį į jų suvokiamas galimybes siekti tam tikrų tikslų, stengtis, kad vaikas suvoktų, jog nuo jo pastangų, motyvacijos priklauso ateities sėkmė.
Kai kurie vaikai yra patys motyvuoti. Jų savigarba priklauso nuo pasiekimų, nuo žinojimo, kad kažką daro geriau nei kiti. Taigi jie apskritai atkakliai sieks viską, ko imasi, padaryti gerai, tai tiesiog yra jiems įgimta.
Tačiau daug vaikų nėra tokie motyvuoti ir ypač prastai, jei nepasiseka pačioje pradžioje, – tada jiems nusvyra rankos ir noras nors kiek pasistengti. Tokiu atveju pirmąją pagalbą turi suteikti tėvai. Tada labai svarbu yra:
· Trumpalaikių tikslų su vaikais nustatymas.
· Mokymo suderinimas su smagiu veiksmu ir žaidimais – natūralus vaiko domėjimosi nežinomybe sužadinimas ir tyrinėjimo poreikio patenkinimas.
· Žodinis pagyrimas/paskatinimas – suteikia vaikui grįžtamąjį ryšį, tačiau nereikia girti per daug.
· Lenktyniavimas. Daugeliui berniukų tik reikia mažo lenktyniavimo, kad atsirastų stimulas ko nors siekti. Tačiau svarbu neišugdyti konkurencinių jausmų, nes vėliau jis sieks tik konkuruodamas su bendraamžiais, o tai tik blogins jo santykius su jais.
· Nedidelių apčiuopiamų apdovanojimų skyrimas.
· Tėvų pripažinimas. Tai ypač svarbu visiems vaikams.
· Tėvų absoliučios meilės suteikimas ,,Aš myliu tave, nesvarbu, kas tu esi, ar ką tu darai".

 

Gerų mokymosi įpročių ugdymas


Pirmiausia svarbu tam tikra rutina. Panašus bendrai parinktas laikas, kada ruošiamos pamokos. Gerai, jei tuo metu jūs nebūtumėte užsiėmęs ir galėtumėte prireikus padėti vaikui. Kai vaikas matys, kad sulauks jūsų pagalbos, jam bus lengviau.
Taip pat labai svarbu sudaryti tinkamą aplinką. Jei yra daugiau vaikų ir mokinys savo atskiro kambario neturi, jis turi turėti savo rašomąjį stalą, lentyną ir visas kitas būtinas priemones. Vaikui būtina turėti savo erdvę, kurioje jis galėtų netrukdomas veikti, ir savo laiką, kurį naudotų savo nuožiūra.
Taip pat pamokų ruošimo metu neturi trikdyti radijas, televizija ar kiti vaikai, žaidžiantys tame pačiame kambaryje.
Jei vaikas sunkiai susikaupia, padėkite kartu perskaityti klausimus ir suplanuoti atsakymus. Į namų darbą neturi būti žiūrima kaip į bausmę. Jei matote, kad vaikas labai stengiasi, būtinai jį pagirkite, o jei matote, kad jis pradeda nuobodžiauti, pavargsta– paskatinkite, kad užduotį įveiktų.
Derinkite darbą ir poilsį. Priminkite padaryti pertraukėles, tik ne prieš televizorių. Geriau tegu išgeria puodelį arbatos, užvalgo kokio sveiko maisto ar įkvepia gryno oro.
Jei vaikui sunkiau sekasi mokslai, pabandykite konkrečiau išsiaiškinti, kas sunkiausia, ir susitelkite ties tuo. Galbūt yra priežastis, kodėl jūsų vaikas nemėgsta mokytis. Gal jam sunkiau matematika, o gal literatūra? Gali jūsų vaikas nemėgsta skaityti? Jei jūsų vaikas iš tikrųjų nemėgsta skaityti, bandykite išsiaiškinti, kodėl. Gal jūs pats nemėgstate skaityti ir nesąmoningai parodėte, kad skaitymas yra sudėtingas ar nuobodus reikalas?
Kartu aptarkite teigiamus mokymosi aspektus. Vienas iš būdų paaiškinti mokymosi naudą – parodyti, kaip žinias galima pritaikyti praktikoje. Štai, pavyzdžiui, matematika reikalinga, norint išmokti skaičiuoti ir atsiskaityti parduotuvėje, lavinti žodyną reikia norint sukurti dainų tekstus ir pan.
Jei žmogus jaučia pasitenkinimą, jam yra malonu kažką atlikti, tuomet kyla jo motyvacija siekti užsibrėžtų tikslų. Taigi labai svarbu išugdyti vaikui požiūrį „aš manau, kad aš galiu“, tada jie labiau užsispirs ir, net jei ne iš karto, pasistengs susidoroti su užduotimis.
 

Svarbus tėvų pavyzdys


Yra žinoma, jog vaikai mokosi stebėdami ir kopijuodami tėvus, mokytojus ar kitus jiems svarbius asmenis, nes laiko juos pavyzdžiu, autoritetu.
Pavyzdžiui, daug skaitantys vaikai dažniausiai ateina iš namų, kuriuose yra daug skaitoma. Kadangi namuose daug skaitoma, vaikas turi gerą žodyną, žino daugiau faktų, turi platesnį akiratį. Jei šeimoje yra diskutuojama aktualiomis temomis, vaikas turi savo nuomonę, moka ją apginti, argumentuoti. Jeigu tėvai domisi, ką vaikas veikia mokykloje, ko jis mokosi, – mokymasis įgyja visai kitą prasmę. Kuo aktyviau tėvai dalyvauja vaiko gyvenime ir kuo labiau jie yra tas pavyzdys, kuriuo vaikas nori sekti, tuo geriau vaikui sekasi mokykloje.
Labai svarbu, kad tėvai pasižymėtų sėkmės motyvacija ir tai perduotų savo vaikams. Vaikai turi matyti ir suprasti, kaip siekiama tam tikrų tikslų ir kad jų sėkmė priklauso nuo pastangų, kad kartais gali nepasisekti, bet nesėkmė neturėtų palaužti, kad kitą kartą tikrai pasiseks. Taip pat jie turi matyti pedagogus, tėvus, artimuosius, tiek prislėgtus, tiek vėl kupinus jėgų bei tikėjimo. Tėvų pokalbiai ir aiškinimai kartais neatitinka jų elgesio, todėl svarbiau mažiau kalbėti, o daugiau veikti.
Daugybė tyrimų rodo, kad namų aplinka daro didžiulę įtaką ne tik vaiko norui ar nenorui eiti į mokyklą (ar mokytis), bet ir jo pasiekimams. Galima išskirti šeimoje glūdinčius veiksnius, kurie mokinių mokymosi motyvaciją formuoja:
§ šeimos ekonominė padėtis;
§ šeimos mikroklimatas;
§ šeimos struktūra ir jos pokyčiai;
§ tėvų išsilavinimas ir jų mokymosi patirtis;
§ tėvų pedagoginių pareigų atlikimas;
§ tėvų užimtumas darbe;
§ vaikų auklėjimo stiliai;
§ lavinimo priemonės.
Gerų studijavimo įpročių išvystymas yra labai svarbu. Tai gali būti pagrindas mokėti savarankiškai susidoroti su užduotimis ir spręsti problemas, kurios iškils vėliau gyvenime. Išmokykite vaikus užduoti klausimus ir surasti atsakymus savarankiškai. Jei jie jaučia, kad vieni nesusidoros, leiskite jiems suprasti, kad jūs mielai padėsite jiems bet kuriuo metu. Tai nereiškia, kad jūs turite sėdėti šalia, kai jie ruošia savo namų darbą, bet jūs galite kartais patikrinti atliktas užduotis (ir nepamiršti pagirti, jei atlikta gerai) ir būti pasiekiamas, jei kartais prireiktų jūsų pagalbos.
Mokymasis mokykloje – kartais sunkus, bet labai svarbus tolimesniam gyvenimui periodas, ir jūs, kaip ramstis, turite būti šalia ir svarbiausia – besąlygiškai mylėkite ir vertinkite vaikus, už tai, kad jie yra.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai