Kaip vaikui rasti vietą tarp bendraamžių?

Maždaug nuo aštuonerių metų vaikui pradeda atsirasti poreikis priklausyti bendraamžių grupei, jausti jos įvertinimą ir priėmimą. Šiame amžiuje vaikams patinka būti panašiems vieni į kitus ir taip jaustis grupės dalimi. Bendraudami kartu, mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savo visuomenę. Jie turi savitas taisykles, kurių sutartinai laikosi. Tarkim, jeigu berniukams priimtina eiti į mokyklą be kepurės ir pirštinių, tai vaikas iš namų išeidamas bus su jomis, bet priartėjęs prie mokyklos jas įsidės į kuprinę, kad išvengtų pasityčiojimo ar pravardžiavimo. Kad ir kaip paradoksalu, tačiau tik taip priklausydamas grupei vaikas pamažu individualizuojasi, ieško savęs ir pradeda išsiskirti iš kitų. Deja, ne visada viskas klostosi sklandžiai. Neretai vaikams kyla sunkumų ar problemų bandant „išsikovoti vietą po saule“ tarp bendraamžių.
 

Atstumtasis ir skriaudėjas – kas jais tampa?


Patyčių objektu dažniausiai tampa vaikas, kuris yra nesavarankiškas, jautrus, bijo būti atstumtas. Jis nemėgsta griebtis smurto, kad apsigintų, todėl bėga į kitą kraštutinumą – tampa nuolankus ir izoliuojasi. Aukomis tampa vaikai, kurie kažkuo išsiskiria iš kitų: išvaizda, rūbais, tautybe, religija, įpročiais, kurie turi judėjimo ar kalbos sutrikimų. Tačiau vaikas, kuris yra savarankiškas ir pasitikintis savimi, galimybių tapti auka visada turės mažiau.
Skriaudėjai pasižymi antisocialiu elgesiu, agresija, daiktų laužymu, taip išreikšdami patiriamą frustraciją, liūdesį ar baimę. Jie dažniausiai būna stipresnio kūno sudėjimo už kitus berniukus. Labai retai žemintojas veikia vienas, paprastai susiburia visa bendrininkų komanda. Taip lengviau, kadangi nereikia vienam prisiimti atsakomybės, o ji išsisklaido ant visų grupės narių pečių. Skriaudėjai ieško vienišų, drovių vaikų, kurių, mano niekas neapgins, o jie patys bijos kažkam pasipasakoti. Todėl tėvų pasakymas savo nuskriaustam vaikui „duok atgal“ – dažniausiai neveiksmingas. Taip jūs ir taip atstumtą vaiką paliekate vėl vieną su savimi.
Svarbu žinoti, kad tiek auka, tiek žemintojas turi tas pačias pasitikėjimo stokos ir savivertės problemas. Jie nemoka spręsti konfliktų, jaučiasi bejėgiai, todėl griebiasi smurto arba tampa nuolankūs, nes kitaip elgtis tiesiog nemoka.
 

Ką išgyvena atstumtasis?


Atstumtojo jausmas yra labai skausmingas patyrimas, jis palieka gilias žymes pasitikėjimui savimi bei savivertei vėliau. Būti atstumtam reiškia, kad manęs nenori priimti, visi manęs šalinasi, niekas nenori su manim sėdėti, būti vienoje komandoje, nekviečia į gimtadienius, nenori kartu žaisti. Manoma, kad atstūmimas neatsiranda staiga, jis prasideda jau ankstyvojoje vaikystėje. Nusišalinęs vaikas gyvena tarsi uždarame rate: kuo jis vienišesnis, tuo mažiau populiarus, kuo mažiau populiarus, tuo labiau rizikuoja tapti pažeminimų auka ir tuo labiau nepasitiki savimi. Kuo jis labiau jaučiasi nepasitikintis savimi ir bijo bendrauti, tuo labiau jaučiasi vienišas.


 

Į pagalbą – savivertės ugdymas


Gerą bendravimą skatina teigiamas savęs vertinimas. Tai realus savų privalumų ir trūkumų suvokimas. Per aukštas savęs vertinimas veda prie to, kad žmogus pradeda matyti tik save, pradeda nebepastebėti savo trūkumų, dėl nesėkmių kaltina kitus. Per žemas savęs vertinimas priveda prie visiško savęs nuvertinimo, po ko seka nuvertinimas ir iš kitų.
Ugdant vaiko savivertę, esminis vaidmuo tenka tėvams. Vaiko savivertė ima formuotis dar kūdikystėje. Jau tuomet tėvai atsakomai reaguoja į vaiko elgesį. Jei jis ramiai miega, tai jis geras kūdikis, jei ne – sunkus kūdikis. Kai vaikas padaro pirmą klaidą ir jį tėvai pavadina „niekam tikusiu“, „nevykėliu“ ar panaudoja kitą panašų epitetą, jis dar iškreiptai suvokia šiuos žodžius ir laiko save „blogu“, nors blogi buvo tik jo veiksmai. Tai esminė klaida, kurią dažnai daro suaugę. Svarbu neklijuoti vaikui etikečių: „tinginys“, „melagis“, „neklaužada“, o vertinti tik konkretų veiksmą ar elgesį. Pvz., vaikas negražiai pavadino savo draugą. Tai nereiškia, kad jis iš esmės yra „blogas“, jis tik šioje konkrečioje situacijoje pasielgė netinkamai.
Negailėkite laiko ir parodykite vaikams tinkamus veiksmus kokiam nors darbui atlikti, pabrėžkite jų pasiekimus, padėkite pastebėti klaidas ne tam, kad nubaustumėte, o kad išmokytumėte jų nekartoti. Priimkite tai, kad vaikas daro klaidų, žvelkite į jas kaip į mokymosi etapus, kaip į progą vaiką pastūmėti į priekį. Taip klaida įgauna visai kitą pavidalą: vaikas nepraranda pasitikėjimo savimi ir nebijo bandyti dar kartą rizikuodamas suklysti.
 

Visi galime stengtis:


Veiksmais ir žodžiais rodyti vaikui meilę ir pasitikėjimą.
Nustatyti aiškias elgesio taisykles, kas galima, o kas ne ir tvirtai jų laikytis.
Vengti kritikos, rėkimo, menkinimo, o priešingai daugiau sakyti komplimentų.
Nedaryti už vaiką to, ką jis pats gali padaryti.
Pastebėti, atkreipti dėmesį ir pagirti tinkamus vaiko veiksmus, kadangi mes greičiau pastebime ir fiksuojame neigiamą vaiko elgesį.
Rodyti pavyzdį savo elgesiu.
 

Kaip mąsto mažoji auka


Aš negaliu daryti klaidų.
Aš turiu viską atlikti už kitus.
Aš turiu daryti tai, ko nori kiti, bet ne aš.
Gyvenimas yra nelengvas. Turiu pasistengti, kad kiti mane mylėtų, kad aš jiems patikčiau.
Labai noriu, kad mane laikytų geru žmogumi.
Visada lieku kaltas aš.
 

Kaip mąsto mažasis „skriaudėjas“?


Man viskas sekasi iš pirmo karto.
Aš turiu būti pirmas.
Visi turi daryti tai, ko noriu aš.
Visi turi galvoti taip, kaip aš noriu.
Gyvenimas yra nelengvas. Žmonės man atrodo negeri, nes nenori duoti tai, ko aš noriu.
Trokštu būti pripažintas.
 

Kur aukso vidurys?


Aš darau klaidų, bet jos man yra nauja galimybė.
Aš bandau, darau ką galiu.
Aš atsižvelgiu į savo ir į kitų poreikius.
Sėkmę priklauso nuo mano veiksmų.
Aš galiu pradėti iš naujo.
Gyvenimas yra gražus.
 

Keletas patarimų:


Jeigu pastebite, kad vaikas turi bendravimo problemų su bendraamžiais, iš jo yra tyčiojamasi arba jis skriaudžia kitus, susisiekite su mokytoju, kad sužinotumėte daugiau ir galėtumėte ieškoti sprendimo būdų. Jokiu būdu nepalikite vaiko vieno su jo problema. Jis turi žinoti, kad jūs esate pasirengę padėti. Jeigu mokytojas nepadeda, kreipkitės į direktorių.
Lavinkite vaiko socialinius įgūdžius. Užrašykite vaikus į užsiėmimus, kuriuose jie galės bendrauti su kitais vaikais.
Jeigu jūsų vaikas nepopuliarus tarp bendraamžių, pasistenkite padėti jam pamatyti kitus vaikus ne kaip priešininkus, o kaip artimus, su juo susijusius žmones.
Skatinkite draugystės ryšius, dalinimąsi, leiskite pasikviesti draugų į namus ar patiems eiti į svečius.
Kodėl darželis yra gerai? Mokykloje būnu sunku vaikui, kuris prieš mokyklą neturėjo bendravimo su bendraamžiais patirties. Jeigu jis nelankė darželio, neturėjo draugų, o buvo dažniausiai tarp suaugusių, jis neturės bendravimo su bendraamžiais įgūdžių. Vaikai, kurie lankė darželį, kiekvieną dieną stebėjo kitus vaikus, bendravo, žaidė. Jie mokėsi išklausyti kitus, toleruoti jų elgesį, žaisdami su kitais jie išmoko laikytis taisyklių, todėl mokykloje jiems bus daug lengviau bendrauti.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai