Sudėtingas tėvų vaidmuo

Ne vienam iš tėvų trūksta kantrybė eilinį kartą matant netvarką vaiko kambaryje ar ne vietoje numestus drabužius, nors daug kartų apie tai buvo kalbėta. Tėvų vaidmuo niekada nebuvo lengvas. Bet dabar, kai dvylikmečiai išgėrinėja ir gali būti išbandę oralinius santykius, kai paaugliai daug dažniau jaučia baimę ar yra depresiški, tėvams kyla daugiau iššūkių negu kada nors anksčiau. Mokslininkai, atliekantys vaikų auklėjimo tyrimus, pabrėžia kelias pagrindines klaidas, kurias daro tėvai. Susipažinimas su jomis ir sužinojimas, kaip jų išvengti, galbūt padės ir jums geriau rasti bendrą kalbą su savo atžala.
 

Ne vieną dešimtmetį bandyta atsakyti į klausimą, kas verčia vaikus vienaip ar kitaip elgtis. Ir vis dėlto prieita prie išvados, kad elgesys labiausiai yra nulemtas auklėjimo. Deja, mokslininkų nuomone, daugelis tėvų mėgstamų auklėjimo klišių yra pasmerktos nesėkmei.
Pavyzdžiui, nesusilaikymas, šaukimas tikrai neduos reikiamų vaisių, tuo tarpu pagyrimas vaiko negadina, ko kartais bijo tėvai. Tai yra vienas iš galingiausių įrankių, kuriuos tėvai gali panaudoti, kad darytų vaikui įtaką.
Bausmės taip pat nėra tokios veiksmingos. Aišku, kurį laiką vaikas nedarys to, už ką buvo nubaustas, bet tiktai laikinai.. Tad kokios tos pagrindinės klaidos?
 

Taisyklės reikalingos ir jų laikytis būtina


Be abejo, daugelis tėvų sutiks, kad taisyklių reikalavimas yra esminė dalis, tačiau dažnai, ypač šiais laikais, tėvai lyg jaučia skolą vaikams, kad negali praleisti pakankamai laiko kartu, todėl juos per daug lepina, jiems daugiau leidžia ar net nuolaidžiauja. Dažniausiai manoma, kad, jei vaiku pasitikima, jam viskas leidžiama, tai jis pats bus savarankiškesnis ir geriau atsirinks tinkamus draugus ir veiksmus. Keista, tačiau, kaip rodo tyrimai, nepaklusnesni yra ne tie vaikai, kurių namuose vadovaujamasi taisyklėmis. Labiau tikėtina, jog būtent tie vaikai, kuriems tėvai davė daugiau laisvės, dažniau susidurs su problemomis mokykloje, piktnaudžiaus alkoholiu ir pan.
Dažnai vaikai, kuriems viskas leidžiama, į kurių auklėjimą mažai kišamasi, mano, kad tėvų jie nedomina, kad jų pasiekimus tėvai vertina daugiau negu juos pačius. Todėl jie jaučiasi izoliuoti nuo savo tėvų. Taigi reikia laviruoti tarp meilės ir kontrolės.
Taisyklės didžiausią naudą duoda, kai yra paprastos, aiškios, konkrečios ir aptartos kartu su vaikais, be to, jos neturi prieštarauti tėvų elgesiui (pvz., negalima elgtis vienaip, o iš vaikų reikalauti kitokio elgesio). Beje, bendra rekomendacija tėvams būtų tokia: leiskite vaikui pačiam pasirinkti taisykles, bet taip, kad visos taisyklės būtų priimtinos ir jums.
 

Kai per daug stengiamasi apsaugoti


Tiek mokytojai, tiek psichoterapeutai pastebi, kad šiais laikais tėvai stengiasi padėti vaikams išvengti kovos ar kliūčių. Taip jokiu būdu negalima, kadangi taip auklėjami vaikai gali pradėti tiesiog bijoti ką nors daryti patys.
Reikia leisti vaikams elgtis savarankiškai ir patirti savo elgesio pasekmes. Antraip jie gali prarasti motyvaciją. Dažniausiai patys vaikai nebūna tingūs ar nenori nieko siekti, jie gali tiesiog bijoti ko nors imtis, nes, visą laiką „turėdami užnugarį“, ima nepasitikėti savo jėgomis, pradeda jaustis menkaverčiai. Tokie vaikai užsidaro savo kiaute arba pradeda savo nepasitikėjimą kompensuoti nepageidaujamu elgesiu, pykčiu ar net agresija (perdėtu galingumu).
 

Lašas po lašo...


Daugelis susiduria su tokia situacija, kai, vieną ar du kartus pakvietus vaiką, pvz., valgyti, šis neatsiliepia. Po 20-to karto tikrai paklus – manote jūs ir esate neteisus. Labai daug tėvų galvoja, kad, jei nieko nepasiekia kartojimu, tai reikia imti šaukti, bartis, bausti. Bet pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl vaikas nepakluso: gal tiesiog negirdėjo, buvo per daug įsigilinęs į kokį gerą darbą ar tokiu būdu siekia jūsų dėmesio.
 

Nepamirškime pagirti


Atrodytų, kad gyrimas leidžia vaikams gerai jaustis ir gerai apie save galvoti, skatina stengtis daryti dar geriau. Tačiau viena klaida, kad tų pagyrų tėvai kartais šykšti. Tuo tarpu kiti giria tik apibendrintai: tu esi ypatingas, geriausias, gražiausias ar kaip panašiai. Tokie pagyrimai iš tikrųjų daro vaikus mažiau pasitikinčius savimi. Tėvų pasakymas „tu esi ypatingas“ iš tikrųjų reiškia „tu esi ypatingas mums“. Reikia girti už konkretų darbą, kad vaikas suprastų, už ką yra vertinamas. Reikia skatinti, padrąsinti, kad kažko imasi savarankiškai. Taip jis suvoks, kad daro gerai, ir noriai, labiau savimi pasitikėdamas imsis darbo kitą kartą.
 

Per didelės bausmės – ypač dažna klaida


Tėvai paprastai baudžia daug labiau negu reikia. Bausmė neturi būti per griežta, ji turi būti adekvati nusižengimui ir aiškiai paaiškintos elgesio pasekmės. Vaikas gali imti pykti ant tėvų ar net prarasti pasitikėjimą, jei bausmė jam atrodo per griežta. Tai gali ilgam pabloginti jo santykius su tėvais. Mušamas vaikas pradės tėvų bijoti, kaupsis neigiamos emocijos, kurios atitolins nuo tėvų ir paskatins neigiamą elgesį.


 

Reikia mokėti vaiką suprasti ir palaikyti


Tėvų supratimas vaikui labai svarbus, jis leidžia vaikui jaustis saugiau. Tėvai turi parodyti vaikams, kad jie yra besąlygiškai mylimi, net ir tada, kai vaikai nemoka ko nors atlikti ar ne visada būna šaunūs.
Bet suprasti ir užjausti ar palaikyti nėra taip paprasta. Tėvai gali pamanyti, kad, ištikus nesėkmei, užtenka pasakyti „tu teisus, neverk“. Tačiau toks elgesys nėra geras ir kartu nemoko vaiko būti supratingo kitų atžvilgiu, neskatina jo įsigilinti į įvykusią situaciją ir, jei reikia, prisipažinti klydus. O juk svarbiausi dalykai, kuriuos tėvai gali padėti vaikui išsiugdyti, ir yra kūrybiškumas, logiškas mąstymas ir empatija. Ištikus nesėkmei ar kokiam nemaloniam įvykiui, reikia sudaryti sąlygas vaikui pačiam rasti tiesą, aišku, parodyti supratimą ir palaikymą būtina, bet tam užtektų pasakyti: „Mums tikrai labai gaila, mes numanome, kaip tu jautiesi Tu gali mumis pasitikėti ir pasitarti, kaip tai išspręsti“. O kartais tiesiog šalia atsisėdus patylėti kartu.
Aišku, lengva būti palaikantiems, kai vaikas gerai elgiasi, gerai mokosi, bet būtent tada, kai vaikui nepasiseka – tiek jo aplinkoje, tiek moksle, tėvų palaikymo reikia labiausiai.
 

Kaip ugdyti vaiko kūrybiškumą?


Visi tėvai žavisi, kai jų vaikai protingai mąsto, gali atsakyti į klausimus, bet jie pamiršta, o dažniau ir nemoka skatinti vaikų kūrybiškumo. Tuo tarpu labiau tikėtina, kad vaikai, kurie išmokyti galvoti kūrybiškai, sugebės rasti sprendimą, net jei iš karto kas nors nepasisekė. Jie taip pat žino, kad tai gali užimti laiko ir pareikalauti kantrybės. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams būti kūrybiškiems? Štai, pavyzdžiui, jei vaikas teisingai atsakė į klausimą ar išsprendė užduotį, paskatinti jį paieškoti ir kitų sprendimo būdų. Mažų vaikų kūrybiškumą taip pat galima ugdyti. Pavyzdžiui, jei mažylis ko nors nori, paprašyti jį pasakyti savo norą kitais žodžiais.
 

Rasti vaikams laiko – būtina!


Šiandienėse šeimose tėvų jaučiama kaltė dažnai vaikų auklėjimo užduotį daro labai painią. Tėvai jaučia, kad kažko vis nepataiko, todėl kartais gali jaustis bejėgiai. Kai žmonės jaučiasi kalti, jie dažnai nepamatuotai pyksta, prašo nerealių dalykų, reikalauja ypatingų veiksmų. Be to, tokie tėvai gali jaudintis, kad jų vaikai ir aplinkiniai mano, jog jie yra blogi tėvai.
Kaip rodo neseniai atlikti tyrimai, vidutinės klasės šeimose tėvų prioritetai pasiskirsto taip, kad į pirmą vietą iškyla darbas, o vaikams lieka antroji vieta. Todėl trūkstamą laiką jie bando kompensuoti kelionėmis savaitgaliais. Tačiau, kaip teigia specialistai, tėvų ir vaikų santykiai tokiose šeimose būna mažiau glaudūs. Mokslininkai pastebėjo, kad vaikai iš tokių šeimų kur kas labiau linkę imtis ypatingos rizikos, nes nesijaučia saugiai ir ieško grupės, kuriai priklausytų, bando narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu.
Tyrimo, kuris apėmė beveik 4000 tėvų ir vaikų, rezultatai parodė, kad tik 44 proc. labiau pasiturinčių tėvų praleidžia laiką namuose su šeima bent keturis kartus per savaitę. Tačiau iš mažesnes pajamas gaunančių tėvų 60 proc. mėgsta leisti laiką namuose su šeima. Tuo tarpu tėvų ir vaikų ryšiui reikalingas kokybiškas bendravimas kasdien, prisilietimai, emocinis ryšys. Ir dar reikšminga rutina, t.y. tam tikrų veiksmų atlikimas tuo pačiu metu (pvz., tėvai grįžta iš darbo panašiu laiku, kartu valgoma ar pan.), nes ji suteikia vaikui saugumo.
Labai svarbu rasti laiko praleisti kartu, rasti galimybių kartu pasilinksminti. Tie maži pramogavimai kartu, bendros iškylos ar daina automobilyje ne tik suteikia malonumo, bet ir padeda sustiprinti ryšius su savo vaikais.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Anonimas
2009-05-19 17:55
Cia tikra tiesa, kad vieni labai greit pasiekia savarankiskumo, o kiti gali to nesulaukti.
As sulaukiau to savarankiskumo, nors dar teesu paauglys. Rodosi, kad as toks vienintelis klaseje esu savarankiskas. Kiti ima rodytis tokie nesubrende. O is klasioku, tai tragedija.. Atrodo jiems paauglyste prasidejus, bet elgiasi lyg antrokai.. Tiesiog nera su kuom lyginti. Manau sita vaikiskuma skatina ne tevai, o ju protas.. Vaikas yra pats atsakingas uz savo paauglyste, sveikata ir t.t.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai