){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Melas – tai netiesos sakymas, siekiant kitą suklaidinti ar apgauti. Tai labai paplitusi nuodėmė. Meluoja ir maži, ir dideli. Turbūt nerastume žmogaus, kuris nė karto nėra pamelavęs. Kartais meluojama spontaniškai, ištikus netikėtai situacijai, o kartais apgalvotai ir iš anksto pasiruošus scenarijų.
Meluoti žmones paprastai verčia baimės jausmas. Dažniausiai užkietėję melagiai baiminasi, kad, pasakę tiesą, susilauks nemalonių pasekmių. Juk dažnai bijome, kad kiti mumis gali nusivilti, bijome susigadinti reputaciją, netekti užimamos pozicijos, prarasti pasitikėjimą, o gal tiesiog savąja teisybe užrūstinti kitą ir susilaukti bausmių ar keršto. Gali kilti konfliktas, karas, skyrybos... Paprastai melu stengiamasi išlaikyti gerą savo įvaizdį ar bent jau nesugadinti turimo. Kartais melu siekiama ir pagerinti aplinkinių nuomonę apie save, sukurti gražesnį įvaizdį.
Atsižvelgiant į moralinę brandą ir sąžinės balsą, vieni žmonės meluoja šaltakraujiškiau, kiti jaučiasi labiau nepatogiai. Todėl melą ne visuomet lengva įžvelgti. Labiausiai melą išduoda akys ir gestai. Tai susiję su baime ir spontaniška gelbėjimosi, slėpimosi reakcija. Iš baimės ir gėdos žmonės instinktyviai stengiasi pasitraukti, pasišalinti iš nemalonios jiems situacijos, pakeisti pokalbio temą, o jei negali – slepia akis – lyg norėdami pasislėpti. Ne veltui yra posakis „iš gėdos neturi kur akių dėti“. Tai ypač matyti vaikuose – kai vaikas, prasitaręs netiesą, susigėsta – užsidengia delnais akis. Suaugusieji delnais neužsidengia, bet nuleidžia akis, nusuka į šoną, nežiūri į pašnekovą. Neretai tėvai, įtardami vaiką meluojant, sako: pažiūrėk man į akis ir pasakyk ...
Melą taip pat gali išduoti paraudimas, nesąmoningas rankos pirštų pakėlimas prie lūpų, lyg mėginant užsidengti ir paslėpti „meluojančią burną“.
Šaltakraujiški melagiai gali meluoti ir nesidangstydami, ir žiūrėdami į akis. Deja, jų fantazijas gali išduoti žvilgsnis, nukreiptas šiek tiek dešinėn (kairiarankių – kairėn).
Skirtumų tarp vyrų ir moterų melo nedaug. Fiziniai ir fiziologiniai požymiai – tie patys. Galbūt tik situacijos, kada vyrai ir moterys stengiasi atrodyti „gražesni“, skiriasi. Vyrai labiau linkę fantazuoti, stengdamiesi „apsukti moterims galvas“ pasakojimais apie savo turtus, padėtį, nepaprastas galimybes, įtakingas pažintis ir pan. Tuo metu moterys dažniau nori pasirodyti vyrams ne tokios išlaidžios ir linkusios neatskleisti tikrosios tiesos, kiek sumokėjo kirpėjai, manikiūrininkei, kiek pinigų paliko grožio salone, soliariume, kiek kainavo bateliai ir prieš kiek laiko pirko suknelę, kurią vyras „tik dabar“ pastebėjo. Kartais moterys nepasako tiesos ir apie tai, už kokią sumą pirko drabužių vaikams.
Paprastai žmonės vengia atsiskleisti, kad retkarčiais kalba netiesą, todėl gana sunku pasakyti, ar daug, ar mažai. Mano, kaip psichologės, patirtis rodo, kad smulkaus melo, susijusio su nelabai reikšmingais dalykais, tokio, kuris stipriai nepakenktų tarpusavio santykiams, jei būtų atskleistas, pasitaiko dažniau nei didelio melo, kuris sukelia didelį skausmą, pažeminimą, pakerta pasitikėjimą, suardo santykius, sugriauna šeimas.
Dauguma žmonių suvokia griaunančias melo pasekmes. Vieni iš pagarbos artimui, kiti nenorėdami rizikuoti būti išaiškinti, stengiasi vengti nederamo elgesio kito atžvilgiu. Būtent tokiu būdu ir pavyksta išvengti melo. Pasitaiko ir taip, kad žmonės meluoja artimiesiems, pagražindami kokią nors gyvenimo situaciją. Taip melagėliai neva stengiasi apsaugoti artimą nuo skausmo.
Paprastai, kai žmogus meluoja, jo vidiniame pasaulyje nesutaria bent dvi trys asmenybės. Jis viduje lyg suskilęs į kelis visiškai skirtingų tikslų siekiančius vidinius personažus.
Tarkim, vienas iš vidinių personažų trokšta žmogui laimės. Jis siekia, kad būtų patenkintas žmogui labai svarbus poreikis. Pavyzdžiui, meilės, intymumo, šilumos, supratimo poreikis. Paprastai šio poreikio dėl kokių nors priežasčių nepatenkina ar nevisiškai patenkina asmuo, kuriam meluojama.
Antrasis veikėjas rūpinasi žmogaus vystymusi, tobulėjimu ir siekia moralumo, kad asmuo netinkamais poelgiais nekeltų kitiems skausmo. Todėl jis, lyg teisėjas, kritišku vidiniu balsu pasmerkia pirmąjį personažą. Jei jo vidinės jėgos pakanka, paprastai žmogus prisipažįsta melavęs ir prisiima atsakomybę už savo poelgį.
Deja, baimė patirti pasmerkimą neretai būna stipresnė. Todėl į areną išeina trečiasis vidinis personažas, kuris siekia apsaugoti asmenį nuo galimos aplinkinių rūstybės, atstūmimo ir išsižadėjimo, nuo galimų netekčių, įvaizdžio praradimo ir kitų skausmingų pasekmių. Šis gelbėtojas ir paseka kokią nors pasakėlę. Juk jis vidiniame žmogaus pasaulyje atsakingas tik už apsaugą nuo galimų skausmingų jausmų. Deja, ši dalis labai netoliaregiška, ir jos „greitosios pagalbos“ pasekmės dažnai baigiasi tik dar didesniu aplinkinių nusivylimu, kai tiesa pagaliau išaiškėja.
Melas – tai klaidingai pasirinktos priemonės geram tikslui. Niekas nenori patirti atstūmimo ir kitų nemalonių jausmų, tačiau melas gali tik prisidėti prie šių jausmų patyrimo ateityje. Netiesos sakymas visuomet griauna tarpusavio santykius ir pasitikėjimą. Net ir „smulkus melas“ reikalauja ilgo laiko jo sukeltoms žaizdoms užgyti. O šios žaizdos – tai įžeidimas, nepagarba, pažeminimas, išdavystė, pasitikėjimo sugriovimas.
Lygiai kaip už klaidą rūsčiai pasmerktame žmoguje gali atsirasti „gelbėtojas melagėlis“, kuris kaip nuolat budintis sargas saugo, kad žmogui dar kartą netektų patirti tokio paties skausmo, taip ir apgautame žmoguje atsiranda vidinis „sargybinis“, kuris nuolat primena, kad verčiau šimtu procentų nepasitikėti, nes kitaip vėl gali patirti žiaurų skausmą. Juk, kai tikiesi blogio ar melo, tai su juo susidūręs lengviau išgyveni, negu kai tai ištinka netikėtai. Taigi, sugriautą pasitikėjimą sugrąžinti labai sunku.
Visų pirma, labai svarbu išmokti girdėti savo pačių vidinio pasaulio pašnekesius ir spręsti skirtingų tikslų siekiančių vidinių personažų dilemas, ieškant tokių būdų, kurių pasekmės būtų pozityvios tiek pačiam asmeniui, tiek aplinkiniams.
O antra – būtina drąsa atveriant kitam savo svarbiausius poreikius. Tik taip tinkamai pasirūpinsite savimi. Tik atsiverdami ir kalbėdami apie tai, kas jums svarbu, ir bendrai ieškodami būdų, kaip pasirūpinti jūsų poreikiais, užkirsite kelią klaidingiems poelgiams ir melui. Tik taip puoselėsite bendravimą, bendradarbiavimą, o svarbiausia – tarpusavio supratimą, pagarbą ir pasitikėjimą.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę