){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Turbūt todėl, kad atsakomybė tiesiogiai asocijuojasi su kitu nemaloniu jausmu – kalte. Jau vaikystėje girdėjome barimus, priekaištus. Nes turėjome būti atsakingi už savo prasižengimus.
Kas ta atsakomybė? Egzistencinėje psichologijoje randame tokį atsakomybės supratimą – „žmogus yra visiškai atsakingas už savo gyvenimą, ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo nesugebėjimą veikti“. Psichologai dar pridurtų, kad sugebėjimas prisiimti atsakomybę – labai individuali savybė, priklausoma ne vien nuo asmens ypatybių, bet ir nuo jo lyties, gimimo eiliškumo šeimoje, ankstyvosios patirties, raidos. Na, o štai nesugebėjimas jaustis atsakingu gali lemti tokius psichologinius sutrikimus kaip kompulsyvumas, savęs kaip aukos suvokimas, savo galimybės daryti įtaką aplinkai praradimas, bejėgiškumo jausmas, nesugebėjimas apsispręsti, savarankiškumo stoka.
Iš tiesų labai dažnai atsakomybę už savo poelgius ir veiksmus, kuriuos galime valdyti ir kontroliuoti, priskiriame aplinkai. Tenka girdėti, kad moteris liūdi, nes vyras nesielgia su ja taip, kaip ji nori, ir todėl yra besąlygiškai kaltas dėl tarpusavio santykių sunkumų. Kad mama jaučiasi nelaiminga, nes sūnus pasirinko ne tą gyvenimo kelią ar ne tą partnerę eiti tuo keliu. Gana dažnai nerimaujama dėl netinkamų vaikų draugų, vertybių ar apsisprendimų. Toks santykis į savo sunkumus dažniausiai baigiasi bejėgiškumo jausmais, išeities nematymu, nusivylimu savimi ir tais, kurie yra šalia. Bet pageidaujamų pasikeitimų neatneša. Pasikeitimai gali prasidėti ten, kur mes pripažįstame problemą kaip savą. Kai tampame savo sunkumų „autoriais“. Pasaulis tiesiog egzistuoja. Jausmai jo ir aplinkinių žmonių atžvilgiu kyla mumyse ir tik mes esame už juos atsakingi. Tik mes galime leisti jiems būti ar nebūti. Galime apsispręsti: arba drįstame pripažinti savo išgyvenimus ir jausmus, arba liekame nuo jų atsiriboję. O kai juos pripažįstame, galime rinktis, ką daryti su savo nusivylimu, nepasitenkinimu, santykiais šeimoje ar su vaikais. Nenusiminti, nepasiduoti, nenusigręžti, bet ieškoti to mums paties geriausio sprendimo...
Ar jaučiate, kad kažkas keičiasi? Atsakomybė už savo poelgius ir išgyvenimus tampa nebe baubu, o išsigelbėjimu iš aklavietės. Nes greta atsakomybės jausmo atsiranda laisvės patyrimas. Laisvė reiškia, kad žmogus nėra daiktas, besiformuojantis dėl biologinio ar socialinio būtinumo. Laisvė reiškia, kad žmogus „pasirenka save patį, formuoja save kiekvienu savo veiksmu ar poelgiu“ (N.Berdiajevas). Pripažindami, kad mūsų jausmai yra nulemti ir valdomi iš išorės, mes patys atimame iš savęs šį laisvės potyrį. Bet galime pasirinkti to nedaryti.
Galimas ir kitas kraštutinumas. Kai žmogus imasi pernelyg daug atsakomybės ar jaučiasi atsakingas už dalykus, kurie nėra nuo jo priklausomi, neatskiriama jo gyvenimo dalimi tampa nuolatinis kaltės jausmas. Įkyriai ir skausmingai graužiantis, sunkiai įveikiamas. Daug energijos, pastangų ir emocinių sąnaudų yra iššvaistoma veltui. O savas gyvenimas dažnai lieka nuošaly, nesulaukia deramo dėmesio. Kita vertus, pernelyg didelė atsakomybė kitų atžvilgiu lemia perdėtą savikontrolę. Gyvenimas, vairuojamas tik ten, kur galima išvengti kritikos ir aplinkinių nepasitenkinimo, yra tuščias. Mes tarsi ištirpstame kitų lūkesčiuose ir noruose, atsisakome savęs, kad kiti būtų laimingi. Ir taip prarandame save. Pernelyg didelis atsakingumas aplinkinių atžvilgiu – tai neatsakingumas sau. Egzistencinės psichologijos supratimu svarbiausios dorybės yra nuoširdumas ir asmeninis tikrumas. Svarbu išlikti savimi absurdo ir egzistencinio vienišumo akivaizdoje, nepasiduoti nuasmeninimui ir susvetimėjimui. Ir teigti save. Tada galbūt būsime apdovanoti tuo nepaprastu išgyvenimu, jausmu, kad „Aš esu...“.
Atsakomybės jausmas visada susijęs su ryškiu vienatvės išgyvenimu – „vienas prieš vieną su gyvenimu“. Tai sunki našta, bet atlygis – laisvės ir savos Būties patyrimas tikriausiai to vertas.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę