){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Marsas ir Venera, vyras ir moteris − tai dvi skirtingos planetos, skriejančios savo orbitomis, tačiau vienoje visatoje. Tai, kad vyrų ir moterų psichologija skiriasi, nulėmė pati gamta, šeima ir visuomenė. Gamta sutvarkė taip, kad vyrai yra fiziškai stipresni. Visuomenė ir šeima iš jų tikisi ne tik fizinės bet ir emocinės stiprybės. Mergaitės nuo seno yra auklėjamos kitaip. Jei maža mergaitė užsigavusi verkia − tai lyg ir natūralu, jei tai daro berniukas, jis yra drausminamas ir gėdinamas. Mokykliniame amžiuje berniukai skatinami mokytis matematikos, fizikos, mergaitės − kalbų, menų. Psichologai lyčių skirtumais pradėjo domėtis jau XIX amžiuje ir atskleidė, kad šie skirtumai palyginti nedideli. Vyrai, skirtingai nei moterys, dažniausiai laikomi ambicingais, racionaliais, nepriklausomais, tuo tarpu moterys – švelniomis, jautriomis, emocionaliomis ir komunikabiliomis. Kiekvieno žmogaus mąstymas yra skirtingas. Tą atskleidžia skirtingų žmonių elgesys panašiomis aplinkybėmis, tačiau jis priklauso daugiau nuo individualių asmenybės savybių nei nuo lyties.
Dažniausiai šios problemos kyla dėl neteisingo supratimo dalijantis namų ūkio darbais. Neretai vyrai vengia namų ūkio darbų, primindami moterims senas gražias tradicijas, kai moteris dirbdavo tik namų ūkio darbus, o vyras buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad laikas nestovi vietoje, visuomenė keičiasi ir daugelis moterų dirba ne mažiau už vyrus. Dirbančiai moteriai, grįžus namo, tenka pagrindinis namų ūkio ir vaikų priežiūros darbų krūvis. Dirbti ir tuo pat metu tempti šį krūvį bei rūpintis vaikais yra neįtikėtinai sunku. Nenuostabu, kad kai kurios moterys, norėdamos vienu metu būti geros motinomis, namų šeimininkės ir geros darbuotojos, patiria stresą arba vaidmenų konfliktą,.
Tiek vyrai, tiek moterys labiausiai tikisi tarpusavio supratimo ir meilės. Tiesiog yra požiūris, kad pačią meilę vyrai ir moterys supranta skirtingai. Ne viena ilgus metus išgyvenusi santuokoje moteris atsakytų, kad vyrai iš santuokos tikisi „šiltos lovos“ ir skanaus maisto, tuomet kyla klausimas: tai kodėl jis, visa tai gavęs, nueina į „kairę“. Gal ten skaniau maitina? Be abejo, ne, tiesiog ten jis tikriausiai jaučiasi išgirstas ir suprastas. Moteris iš vyro tikisi švelnumo, dėmesio, romantikos, pagalbos prižiūrint vaikus, tvarkant namus ir t.t. Norint suderinti skirtingus tikslus, pirmiausia reikia apie tai kalbėtis. Tam tinka pokalbiai tiek prie rytinės kavos, tiek vakare prie arbatos.
Tiek moterys, tiek vyrai mėgsta pasikalbėti, tiesiog jie kalba apie skirtingus dalykus. Moterys linkusios kalbėti apie jausmus, vyrai dalintis savo pasiekimais, taip pabrėždami savo vyriškumą. Yra nusistovėjęs požiūris, kad moterys geriau išreiškia emocijas ir yra jautresnės kitų jausmams nei vyrai. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vyrai yra ne mažiau empatiški nei moterys, tačiau vyrai nenori, kad juos matytų empatiškus, nes tai neatitinka jų lyties vaidmens.
Jeigu vyras vengia atsakomybės ir įsipareigojimų, šiuo atveju galima suabejoti jo jausmais. Tikra meilė poroje dažniausiai yra apvainikuojama tarpusavio supratimu ir noru įsipareigoti mylimam žmogui. Be abejo, gali būti ir išimčių. Tai priklauso nuo asmenybės vidinių savybių, auklėjimo, gyvenimo situacijų.
Taip, be abejo, yra dar daug įvairių stereotipų. Vienas populiariausių, kaip jau minėjau, tai „moteriški“ ir „vyriški“ darbai namuose. Dauguma namų ūkio darbų, tokių kaip maisto gaminimas, namų tvarkymas, indų plovimas, drabužių lyginimas ir kt., laikomi tradiciškai moteriškais. Tradiciškai vyriški tai – perdegusios lemputės pakeitimas, laikraščio skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas (be abejo, tai daugiau kalbama apie miesto gyventojus). Kitas stereotipas – kad vyras yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Deja, tikriausiai labai greitai šis stereotipas taps atgyvena. Vienas iš populiariausių ir niekuo nepagrįstų stereotipų – „moteris už vairo!“. Įdomu, kokiais duomenimis buvo remtasi kuriant šį stereotipą? Jeigu vyriškis, pasižiūrėjęs į simpatišką greta vairuojančią moterį, įvažiuoja į priekyje stovintį automobilį, tai dar nereiškia, kad kalta moteris. Juk statistiškai moterys padaro mažiau avarijų ir vairuoja saugiau. Kitas gana juokingas stereotipas yra „visi vyrai vienodi“. Į šią sąvoką sutalpinamos beveik visos pasaulio blogybės: pasileidėliai, girtuokliai, melagiai, tinginiai ir t.t. Įdomu ir kas gi taip gerai palygino? Norint išvengti stereotipinių situacijų, reikia tiesiog turėti savo nuomonę ir gerai pamąstyti, ar tai atitinka realybę.
Dažniausiai stereotipai atskleidžia tik dalį realybės, o kita dalis yra iškraipoma. Santykiams kenkia elgesys, kuris yra mąstymo padarinys. Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkdamas ir elgiasi taip, kaip jam atrodo tinkama, o stereotipai, be abejo, daro savo įtaką. Lyčių stereotipai dažnai veikia kaip socialinės normos. Žmonės, norėdami būti pripažinti visuomenėje, stengiasi atitikti lyčių vaidmenis. Šiuo metu mes gyvename kultūroje, kurioje reikia išmokti atsirinkti, kuo tikėti, o kuo – ne.
· Vyrai mėgsta logiką. Moterys mėgsta dalintis jausmais ir kalbėtis, netgi be jokio tikslo. Vyrams tikslo reikia. Jiems reikia matyti, kad jie kažką daro dėl jo. Jie negali tiesiog kalbėtis.
· Vyrai dažniausiai vienu metu daro vieną darbą. Moterys daro daug darbų vienu metu. Vyrų matymas – tunelinis. 95 proc. jų dėmesio sukoncentruoti į vieną darbą ir tik 5 proc. tikrina aplinką. Moterys yra visiškai priešingos. Jos nuolatos kreipia dėmesį į viską, kas vyksta aplinkui, netgi jei tai ir nėra reikalinga.
· Moteris paprašo vyro grįžtant iš darbo nupirkti pieno. Jis pamiršta. Ji mano, kad taip nutiko todėl, kad jis galvoja apie darbą. Ji vėl paprašo. Jis vėl pamiršta. Šį kartą ji tai priima asmeniškai: jis pamiršo ne pieną, o ją.
· Vyrai nori pamiršti dienos rūpesčius. Moterys nori prisiminti. Vyras pasakys: „Užmiršk, nieko čia tokio“. Moteris tol nenurims, kol apie tai nepasikalbės. Vyrui, norinčiam viską pamiršti, ji prikiš: „Kaip gali būti toks nejautrus!“.
· Moterys niurgza ar skleidžia kitokius garsus tam, kad gautų dėmesio. Vyrai tai daro sakydami „Palik mane ramybėje“.
· Moteris džiugina maži dalykai. Vyrai mėgsta savo sėkmę matuoti lygindamiesi su sau iškeltais tikslais. Jie elgiasi tarsi voverės: nusistato tikslą, bėga iki jo ir, kai pasiekia, tiesiog pakeičia kryptį, randa naują užduotį ir vėl bėga.
· Vyrams patinka, kai juos vertina. Moterys nori būti išklausytos ir pastebėtos. Vyrams svarbiau tai, ką jie daro, o moterims tai, kad jos apskritai egzistuoja.
· Moterys nori jautraus vyro, tačiau iškyla pavojus, kad jis bus pernelyg jautrus. Tuomet moterims jis jau nebepatiks. Vyras turi jas suprasti, tačiau nebūti toks pat „minkštas“ kaip ir jos.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę