Mūsų vaikams reikia pagalbos

Vaikų linija siūlo vaikams pagalbą telefonu ir internetu. Pagrindiniai šios pagalbos principai – tai išklausymas, buvimas šalia vaiko, kai jam reikia palaikymo ir paramos, pagalba randant išeitis iš keblių gyvenimo situacijų. Vaikų linija per metus atsiliepia į maždaug 70 000 vaikų ir paauglių skambučių ir maždaug 2000 vaikų laiškų internetu – o tai sudaro 200 skambučių ir 5–6 laiškus per vieną dieną. Apie vaikų psichologinės pagalbos poreikį, psichologines problemas, dėl kurių vaikai dažniausiai kreipiasi į Vaikų liniją, ir visai nedžiuginančius statistinius duomenis kalbamės su Vaikų linijos psichologe JURGITA SMILTE JASIULIONE.
 

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ar vaikų psichologinės pagalbos poreikis Lietuvoje yra didelis?


Pastarųjų metų statistika rodo, kad pagalbos poreikis yra gerokai didesnis nei tarnybos galimybės į jį atsiliepti. Pavyzdžiui, 2007 m. mėginimų prisiskambinti į Vaikų liniją buvo kiek daugiau nei 3 mln. kartų, o atsilieptų skambučių skaičius – tik 70 tūkst. Tai reiškia, kad šiuo metu pavyksta atsiliepti maždaug į kas 45-tą skambutį.
Tokia pagalba vaikams yra teikiama ir kitose Europos šalyse, tačiau sunku pasakyti, ar pagalbos poreikis yra toks pats, kaip Lietuvoje. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Vaikų linija savo veiklą vykdo 11-oje centrų ir kasdien atsiliepia į 2500 skambučių – tai yra maždaug 50 proc. visų, kurie mėgina prisiskambinti į tarnybą.
 

Dažniausiai dėl kokių psichologinių problemų vaikai kreipiasi į „Vaikų liniją“? Ar šios problemos per dešimtmetį keitėsi?


Dažniausiai į Vaikų liniją vaikai kreipiasi dėl sunkumų, kylančių santykiuose su artimais, svarbiais žmonėmis. 2007 m. skambučių statistika rodo, kad iš visų skambučių, kai vaikai kalbėjo apie tam tikrus jiems aktualius sunkumus, trečdalis (31,7 proc.) buvo apie sunkumus, kylančius bendraujant su bendraamžiais, 13 proc. skambučių buvo kalbama apie sunkumus santykiuose su tėvais. Taip pat nereta tema – bendraamžių patyčios. Apie panašius sunkumus vaikai pasakoja ir kreipdamiesi pagalbos internetu. Pagalbos internetu ypatumas yra tas, kad būtent laiškuose vaikai dažniau pasakoja apie ypač sunkius, krizinius išgyvenimus, mini mintis apie savižudybę – maždaug 10 proc. laiškų vaikai dalinasi mintimis apie savižudybę.
Įdomu tai, kad sunkumai, dėl kurių vaikai kreipiasi į Vaikų linijos konsultantus, praktiškai nesikeičia per tarnybos darbo metus – lyginant skirtingų metų skambučių, laiškų statistinius duomenis, pastebimos tos pačios aktualios temos: sunkumai santykiuose su bendraamžiais ir tėvais, sunkumai mokykloje.


 

Vykdote kampaniją „Nustok tyčiotis“. Kokie statistiniai duomenys rodo, kad tyčiojimosi problema tampa prioritetinė?


2008 m. birželio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujausius Tarptautinės moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvos mokyklose 26,5 proc. berniukų ir beveik 28 proc. mergaičių patiria patyčias. Pagal bendrą skaičių mes esame šios liūdnos statistikos lyderiai Europoje. Taigi patyčių tema yra išties labai aktuali Lietuvos vaikams, tas ir paskatino ieškoti būdų, kaip mažinti šio reiškinio paplitimą ir padėti vaikams, jų artimiesiems, susiduriantiems su patyčiomis. Tad Vaikų linija nuo 2004 m. vykdo kampaniją „Nustok tyčiotis“, kuri šių metų rudenį pakeitė pavadinimą ir nauju pavadinimu „Be patyčių“ tęsia įvairias veiklas, nukreiptas į patyčių reiškinio žinomumo didinimą, efektyvių problemos sprendimų ieškojimą.
 

Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje savižudybių skaičius. Tuo didžiuotis tikrai negalime. Kiek vaikų kreipiasi į „Vaikų liniją“ su realiais ketinimais nusižudyti, kokios priežastys lemia nemažėjančią savižudybių riziką?


Iš skambinančių vaikų nedažnas pasakoja apie ketinimus nusižudyti – tokie skambučiai daugiau yra vienetiniai. Tuo tarpu laiškuose vaikai daug drąsiau ir atviriau dalijasi tokiomis mintimis – apie dešimtadalyje laiškų vaikai ir paaugliai dalijasi su konsultantais savo mintimis apie savižudybę.
Panašu, kad savo aplinkoje vaikai neretai nemato į ką galėtų kreiptis pagalbos, užklupus itin didelėms bėdoms ar beviltiškoms mintims – o tai ir didina riziką, kad vaikas, neturėdamas, kur kreiptis pagalbos, gali griebtis kraštutinių problemų sprendimo būdų. Tai, kad vaikai pradeda galvoti apie savižudybę ar turi ketinimų nusižudyti, gali būti susiję ir su netinkamu šios temos aptarinėjimu spaudoje ir per televiziją.
 

Ar didėja visuomenės dėmesys vaikų ir paauglių psichinei sveikatai?


Dėmesys vaikų ir paauglių psichikos sveikatai po truputį didėja, ir tai yra džiuginanti tendencija. Pavyzdžiui, jei prieš ketverius metus, kai buvo pradėta kampanija „Nustok tyčiotis“, buvo daugybė žmonių, kurie nematė jokių problemų ir netikėjo, kad patyčios gali būti nenormalus ar nepageidautinas reiškinys, šiuo metu abejojančių šios temos aktualumu ir žala vaikams smarkiai mažėja. Matome vis didėjantį švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų su vaikais dirbančių žmonių aktyvumą, ieškant pagalbos ir konsultacijų apie efektyvius smurto prevencijos, pagalbos vaikams metodus.
Apmaudu, tačiau išlieka vis dar mažas vaikų psichikos sveikatos problemų supratimas tarp tėvų– įvairiomis priemonėmis yra lengva pasiekti mokyklų darbuotojus, kitus žmones, dirbančius su vaikais, tačiau vien jų supratimo apie vaikų psichikos sveikatą nepakanka – labai svarbu, kad vaikų psichikos sveikatos problemomis domėtųsi, rūpintųsi ir vaikų tėveliai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai