Koks tu būsi, mažyli?

Dauguma naujojo šeimos nario belaukiančių šeimų dar tuomet, kai mažylis ramiai sau čiulpia pirštą pilve, susimąsto, į ką jis bus panašus, kokius bruožus paveldės iš tėčio, ką pasiims iš mamos… Juk taip smalsu iš anksto sužinoti, koks mažą stebukliukas išvys pasaulį. Apie tai, ką galima pasakyti iš genų, kalbamės su gydytoja genetike Birute TUMIENE.
 

Genų paslaptis


„Žmogus – tai genetinės informacijos, kurią jis gauna iš tėvų, ir aplinkos sąveikos rezultatas“,– sako gydytoja genetikė Birutė Tumienė. Pasak medikės, visi mes esame skirtingi, nes genetinės informacijos variantų yra be galo daug, ir niekas, išskyrus identiškus dvynius, nesame genetiškai visiškai vienodi. „Vis dėlto ir identiški dvyniai nebūna visiškai vienodi (juk bent jau tėvai ir artimieji juos paprastai atskiria) – tai rodo aplinkos įtaką. Aplinka (ką mes valgome, kur mes gyvename, kokiomis ligomis sergame ir kaip mes esame auklėjami, o, kitaip sakant, – visi mūsų gyvenimo įvykiai) kiekvienu atveju taip pat yra bent šiek tiek skirtinga“,– sako B. Tumienė. Taigi, ką paveldime su genais? Atsakymas šiuo atveju negali būti visiškai tikslus dėl tos priežasties, kad dar toli gražu ne viskas yra žinoma. „Genetikos mokslas didžiąja dalimi koncentruojasi ties tokiomis taikomosiomis kryptimis, kurios gali duoti naudą žmonijai, kaip kad medicina ar augalininkystė. Todėl aišku, kad tokie dalykai, kaip nosies ilgumo priklausomybė nuo paveldėtų genų nėra išsamiai tyrinėjami, nes galbūt ir nėra tokie svarbūs“,– šypsosi medikė. Tačiau, be jokios abejonės, tetulės, aptariančios vaiką ir sakančios, kad jis „iš akies luptas tėvas“, „jo tokia pat ilga nosis“ ar „jis tokio pat ūmaus būdo“ ir apibendrinančios kad tai „genai“, yra visiškai teisios – iš tiesų ir išvaizdos, ir charakterio ypatybės yra paveldimos ir perduodamos palikuonims.


 

Pirmais antrais išsiskaičiuot!


„Genetinė informacija yra kiekvienos mūsų organizmo ląstelių branduolyje (jei jos jį turi), informacija užkoduota dezoksiribonukleo rūgšties (DNR) grandinėse iš pažiūros visai nesudėtinga keturių raidžių, kuriomis žymimos cheminės medžiagos, sistema, t.y. šią grandinės seką galėtume užrašyti ....ATCGTTGCAAAATGC.... ir t.t. Visa ši DNR seka sudaro vadinamąjį žmogaus genomą, t.y. genetinės informacijos visumą“, – pasakoja B. Tumienė. Apskaičiuota, kad žmogaus genomą sudaro maždaug 3 milijardai tokių „raidžių“. Tam tikros šių DNR grandinių atkarpos vadinamos genais (žmogus jų turi apie 30 tūkstančių.), o tai ir yra svarbiausi paveldimumo vienetai, nulemiantys vienokį ar kitokį žmogaus požymį. „Įdomu tai, kad mitochondrijas su jose esančia DNR mes gauname tik iš savo motinų, vadinasi, didesnę genetinės informacijos dalį mes gauname iš motinų, o ne iš tėvų“,– sako genetikė. Tai kaip gi perduodama genetinė informacija iš kartos į kartą? „Vis dėl to, nors kai kuriais atvejais požymio buvimas arba nebuvimas iš tiesų priklauso tik nuo vieno geno, daugeliu atvejų viskas vyksta kur kas sudėtingiau: genai ir jų produktai sąveikauja tarpusavyje ir su aplinka, todėl kai kuriais atvejais net ir tiksliai žinodami geno seką, negalėsime pasakyti, kaip jis pasireikš“, – perspėja B. Tumienė.
 

Kada „kaltinti kaimyną“?


„Nors, kaip jau minėta, didžioji genetinės informacijos dalis yra dvejopa, t.y. turime tų pačių genų kopijas iš mamos ir iš tėvo, tai jokiu būdu nereiškia, kad visus mūsų požymius galima suskirstyti: šį gavau iš mamos, o šį – iš tėvo“,– sako gydytoja – genetikė B. Tumienė. Pasak jos, gamta pasirūpino, kad mes būtume skirtingi. Tą skirtingumą užtikrina tai, kad iš esmės vaikas gali gauti pačius įvairiausius savo keturių senelių (nes tėvai vaikams taip pat perduoda po vieną iš savų genų kopijų) genų derinių. Vis dėlto turbūt nerastume tokių žmonių, kurie būtų visiškai (nei išvaizda, nei asmeninėmis savybėmis) nepanašūs į savo tėvus. „Kita vertus, jei gydytojui genetikui asmuo iš tiesų atrodo labai nepanašus į kitus šeimos narius, jis iš tiesų pabando paieškoti genetinių priežasčių – pakitimo kokiame nors gene, nulemiančio tam tikrą vadinamąjį genetinį sindromą. Tas ypač pasakytina apie žmones, kuriems, be išskirtinių išvaizdos savybių, yra ir ligos požymių, pvz., širdies ydų ar pan.“,– sako B. Tumienė.
Tačiau juk taip norisi sužinoti, kas sėdi sau ramiai pilve ir kokius geriausius bruožus jis paveldės … Gal todėl dažnai ne viena mama atsakymo ieško liaudies išminty. „Šie spėjimai visuomet tikslūs bent jau 50 proc., nes lytis juk būna arba vyriška, arba moteriška“,– juokiasi genetikė. – Tačiau tiksliai pasakyti, į ką jis bus panašus, galima tik taip: didelė tikimybė, kad vaikas turės tėvo bruožų, taip pat didelė tikimybė, kad jis turės motinos bruožų, ir šiek tiek mažesnė, bet taip pat nemaža tikimybė, kad jis bus panašus į savo brolius, seseris, senelius ir kitus kraujo giminaičius. Vis dėlto visais atvejais žmogus bus kitoks nei maždaug 5 milijardai kitų Žemės gyventojų, nes visi mes esame skirtingi“.
 

„Ieškokite“ genetikų


Jei genetikai negali pasakyti, į ką bus panašus mažylis, kam gi jie reikalingi? „Kiekvienas iš mūsų arba mūsų vaikai gali sirgti genetinėmis ligomis, kurios nėra tokios retos, kaip kad įprasta manyti“,– perspėja B. Tumienė. Šiuo metu aprašyta apie 500–600 genetinių ligų, ir kiekvieną savaitę atsiranda vis naujų. Nors šios ligos retos (pavyzdžiui, pasitaiko vienam iš 100 000 gimusiųjų, vadinasi, Lietuvoje, kurioje šiuo metu gimsta maždaug 30 tūkst. naujagimių per metus, tokia liga sergantysis gimtų maždaug kas trejus metus), bendras genetinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius gali siekti iki 5–6 iš 100. „Šios ligos yra labai įvairios, gali pažeisti bet kokį organą. Todėl tiksliai apibrėžti, kokie pacientai turėtų kreiptis į gydytoją genetiką, labai sunku“,– sako medikė. – Dažniausiai kreipiasi pacientai (ir vaikai, ir suaugę), sergantys sunkiomis ligomis ir ilgai varstę gydytojų kabinetų duris, kol kuriam nors iš specialistų „kyla mintis“ nusiųsti sergantįjį pas genetiką. Tačiau pagelbėti genetikas gali ne visais atvejais, net ir tuomet, kai genetinės ligos tikimybė yra labai didelė – tiesiog ne viskas dar žmonijai yra žinoma, ne visos ligos atskleistos“. Vis dėlto yra ligų, kurias galima išgydyti dar tuomet, kai mažylis plaukioja pilve, arba jam gimus – svarbiausia tai padaryti laiku, tuomet visi galėsime džiaugtis mažyliais, panašiais ir į mamą, ir į tėtį, tačiau gerokai gražesniais ir protingesniais…
 

Kada reikėtų apsilankyti genetikų kabinete


· įtarus, kad asmuo serga paveldima liga;
· vieno iš sutuoktinių šeimoje yra sergančiųjų genetine liga, ir šeima norėtų sužinoti ligos perdavimo riziką palikuonims;
· sutuoktiniai yra giminės (Lietuvoje retai);
· nėščiosioms, esant padidėjusiai vaisiaus anomalijų ir kai kurių genetinių ligų (dėl vyresnio amžiaus, nėštumo metu vartotų vaistų ar kitokių nepalankių veiksnių poveikio ir kt.) rizikai ir t. t.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Inceptum
2010-05-08 16:03
Parduodame naujus japoniškus inhaliatorius "OMRON" kaina 188 litai ir itališkus kaina 130 litų. Tai puiki priemonė Jums ar Jūsų vaikui nuo bronchito, laringito, astmos ir kitų ligų, bei sveikų vaikų profilaktikai - eukalipto, mentolio, gebenių, pušų ir kitokios inhaliacijos nuo peršalimo ligų. Komplekte: inhaliatorius, kaniulė, pypkutė, suaugusiojo ir vaikiška kaukutės ir kt.
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai