Tas svaiginantis adrenalinas

Perpildytas autobusas ir beprotiškas lėkimas motociklu. Netikėtas išgąstis ir šuolis parašiutu. Lošimas kazino ir įtemptos krepšinio varžybos. Kas visa tai sieja? Akivaizdu, kad daugybė emocijų, džiaugsmų ir nusivylimų, nervų „karo“... ir, žinoma, – adrenalinas. Labai dažnai girdime apie „adrenalino fanatikus“ – žmones, sąmoningai užsiimančius pavojinga aktyvia veikla, kad pasiektų tam tikrą, svaiginantį malonumą teikiantį jausmą. Kodėl taip mėgstama sakyti „reikia adrenalino“, „adrenalino vergas“? Kuo čia dėtas šis hormonas? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos profesoriumi endokrinologu Vaidotu URBANAVIČIUMI.
 

Adrenalinas


Adrenalinas ir noradrenalinas (giminingas hormonas kiek skirtingos molekulinės struktūros) – tai hormonai, kurių vaidmuo žmogaus organizme yra labai svarbus. Be šių vienas kitą papildančių hormonų organizmas paprasčiausiai negalėtų normaliai funkcionuoti ir palaikyti įvairių svarbių gyvybinių funkcijų.
Tiek adrenalinas, tiek ir noradrenalinas yra sekretuojami, t.y. gaminami antinksčiuose – liaukutėse, esančiose virš inkstų. Būtent čia yra didžiausia šių hormonų koncentracija. Vis dėlto mažesni jų kiekiai sutinkami beveik visuose organuose, pvz., centrinėje nervų sistemoje, nervų sinapsėse, blužnyje ir t.t.
Kaip jau minėta, adrenalino reikšmė organizme yra įvairialypė, tačiau visų pirma jis – streso hormonas, išsiskiriantis organizmui patyrus bet kokį stresą. Apie tai ir kalbėsime šiame straipsnyje.
Tad kodėl stresas? Streso metu organizmui iškyla būtinybė mobilizuotis, atrasti naujų jėgų – tai reiškia, kad turi padidėti raumenų tonusas, sparčiau plakti širdis ir paduoti daugiau kraujo į organus. Taip pat plaučiai turi teikti daugiau deguonies į organizmą, kepenys – išskirti daugiau gliukozės, reikalingos raumenų mitybai – taip jie geriau reaguoja situacijoje.


Šalia to, intensyviai pradeda veikti prakaito liaukos, išsiplečia vyzdžiai. Taip net, atrodytų, ramios būsenos žmogus išsiduoda, kad nervinasi, jaudinasi.
Visi išvardinti požymiai – žmogaus prisitaikymo sudėtingoje, pavojingoje situacijoje reakcijos, vykstančios tiek ląstelių, tiek ir organų bei sistemų lygmenimis. Mobilizavęsi organai turi daug daugiau jėgos, reikalingos stresinėje situacijoje, – pvz., įvykus nelaimei ar, paprasčiau, – per vairavimo egzaminą.
 

Kasdienybė


Kad ir kaip norėtųsi, streso išvengti neįmanoma – jį patiriame kiekvieną dieną. Net ir veiksmuose, kuriems neteikiame jokios reikšmės, organizmas yra streso būklės. Štai ryte, keičiant kūno padėtį (kai keliamės iš lovos), įsijungia centrinė nervų ir kitos sistemos, išskiriančios adrenaliną ir noradrenaliną. Jie reikalingi, kad organizmas prisitaikytų prie pasikeitusios situacijos. Atrodo, anoks čia pokytis, tačiau, jei kraujagyslės atsistojus funkcionuotų taip pat kaip ir gulint, žmogus paprasčiausiai pargriūtų. Taigi adrenalinas siunčia impulsus kraujagyslėms, kad reikia kraujo ir deguonies į galvą.
Kaip jau turbūt paaiškėjo, nereikia šokti parašiutu, kad sulauktum didesnės adrenalino dozės – štai užtenka šalčio, ir kūnas patiria stresą – šiurpsta. Rytinė kelionė autobusu į darbą taip pat gali tapti dideliu išbandymu – kartais sunku išvengti įtampos, ginčų, streso dėl spūsties ar blogo kvapo. Visais šiais atvejais antinksčių liaukutės veikia intensyviai ir išskiria adrenaliną.
Vis dėlto kodėl kai kuriems žmonėms neužtenka šios kasdieninės veiklos ir jie siekia didesnių, labiau įtemptų pojūčių?
 

Išskirtiniai pojūčiai


Kaip jau minėta, adrenalinas veikia ir centrinėje nervų sistemoje, kadangi streso suvokimas vyksta pro smegenis. Jos, akimis matydamos įvairius veiksnius, vykstančius aplinkoje, suvokia jų prasmę, grėsmę ar pavojų. Atėjus šiam suvokimui – įspėjimui apie stresinę situaciją, perduodamas signalas į antinksčius, kur visos jų dalys – ir ne tik išskiriančios adrenaliną – pradeda išskirti hormonus, padedančius pasiruošti tai situacijai. Šio proceso metu žmogus ir jaučia tam tikrus specifinius pojūčius. Tie, kuriems tie pojūčiai malonūs, viliojantys, praėjus stresinei situacijai nori vėl ir vėl prie jos sugrįžti ir taip patirti tuos jausmus iš naujo. Įvairios ekstremalios sporto šakos yra geriausias pavyzdys – kad ir kiek streso sukelia šuoliai parašiutu ar nardymas giliuose vandenyse, kartoti norisi vėl ir vėl. Adrenalino kiekio padidėjimas yra tarsi atsakas į stresinį veiksmą.
Vis dėlto tikrai ne visais atvejais žmonės užsiima pavojinga veikla tik todėl, kad siekia gauti kuo daugiau šio hormono. Tam tikra kategorija žmonių yra azartiški dėl savo jaunatviškumo, patirties stokos, noro pasirodyti aplinkiniams. Norimą rezultatą jie pasiekia nugalėdami dirbtinai sukuriamas kliūtis (pvz., beprotiškas lėkimas automobiliu pavojingame kelyje). Deja, kartais šių kliūčių įveikti nepavyksta, ir „adrenalino fanatikams“ tenka ilgai ir skausmingai gydyti pasekmes.
 

Pavojai


Šalia sąmoningai sukurtų pavojų ir jų pasekmių, per didelis adrenalino kiekis gali būti pavojingas ir savaime. Jei, pvz., ilgą laiką tęsiasi nuolatinis lėtinis stresas, jis gali nualinti organizmą, antinksčius ir taip turėti neigiamų pasekmių visų organų normaliam funkcionavimui.
Taip pat yra ir ligų, kurių metu antinksčiai nuolatos išskiria didelius kiekius adrenalino ir noradrenalino. Taip visą laiką yra riziką kelianti situacija: be priežasties šokinėja kraujo spaudimas, kai kuriais atvejais nutinka ir didesnių problemų – plyšta kraujagyslės, ištinka insultas.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai