Etiketas – asmeninė laisvė bendraujant

Rankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA
 

Etiketo pagrindai. Kodėl žmogui jų reikia?


Etiketas – tai neverbalinė, t.y. nežodinė, kalba, kurios neišmanydamas žmogus, gyvenantis tarp kitų žmonių, paprasčiausiai nesusikalbės. Kaip kiekvienas žino savo kalbos žodžius ir jais naudodamasis bendrauja, taip, žinodamas etiketo pagrindus, jo reikalavimus ir normas, žmogus lygiai taip pat bendraus. Etiketo normos ir reikalavimai taikomi visose bendravimo srityse.
Dėl šios priežasties į dažnai kylantį klausimą – ką konkrečiai reikia žinoti apie etiketą, atsakyti neįmanoma. Lygiai tas pats būtų klausti – kokius žodžius žmogui reikia žinoti, kad susikalbėtų su kitais. Akivaizdu, kad skirtingose situacijose, gyvenimo srityse vartojami skirtingi žodžiai, taigi ir laikomasi skirtingų etiketo normų. Vienokių – oficialiuose priėmimuose, kitokių – verslo susitikimuose, dar kitokių – bendraujant su asmeniniais svečiais ir t.t.
Vis dėlto etiketo normų be išimčių žinojimas yra svarbus visiems – tiek valstybės vadovui, įmonės direktoriui, tiek ir eiliniam darbuotojui, pardavėjai ar vairuotojui. Juk sutiktą žmogų pasisveikina kiekvienas, lygiai taip pat į darbą su pižama neateina nė vienas – nepaisant profesijos.
Ir nesvarbu, kad dažnai atrodo, jog kai kuriose situacijose paprastas žmogus niekada neatsidurs – neis į kviestinius pietus, furšetą ar verslo partnerių susitikimą. Kuo daugiau jis žinos – tuo drąsiau jausis bendraudamas su bet kuo ir bet kokioje aplinkoje. Yra daugybė sričių, su kuriomis žmonės tiesiogiai dažnai nėra susiję, tačiau vis dėlto apie jas žino ir išmano. Etiketo normos – ne išimtis.
Na, o su daugeliu kasdieniškų situacijų, kai etiketas privalu – susiduria kiekvienas. Visiems svarbu žinoti, kaip priimti svečius, kaip prisistatyti, kaip gerai elgtis prie vaišių stalo, ką kokia proga rengtis ir pan.


 

Nuolatinis mokymosi procesas


Be jokios abejonės: suvokus, kokia plati yra etiketo tema ir kiek įvairiausių reikalavimų žmogui reikia žinoti, galima lengvai sutrikti. Iškyla klausimų, kur gi gauti tiek informacijos ir kaip visa tai išmokti?
Geriausias žmogaus etiketo pajautimas, susigaudymas visuose reikalavimuose būtų tuomet, jeigu tėvai nuo mažų dienų savo vaikams skiepytų gero elgesio taisykles, duotų paskaityti vieną kitą knygą ar straipsnį, susijusį su etiketo normomis. Taip vaikai savaime įgytų tinkamo elgesio pradžiamokslį, o vėliau jiems būtų lengviau gyventi.
Etiketo normos ir geras elgesys – tai tęstinis mokymasis, perskaitęs dvi knygas, visų atsakymų nežinosi, juolab kad viskas kinta, atsiranda naujų reikalavimų. Štai, pavyzdžiui, mūsų tėvai nesimokė, kaip reikia rašyti elektroninius laiškus, per kiek laiko į juos atsakyti, kas šiuose laiškuose mandagu, kas – ne ir t.t. Jiems to nereikėjo, o mums šiandien tai – labai svarbu, lygiai kaip ir SMS žinutės. Prieš kelioliką metų mobiliųjų telefonų tiesiog nebuvo, todėl ir klausimas, ar galima jomis sveikinti gimtadienio proga ar ne – neiškildavo. Taigi jau akivaizdu, kad, informacinėms technologijoms kuriant naujas galimybes, atsirandant naujoms madoms, kuriasi ir nauji etiketo reikalavimai. Todėl, norėdami neatsilikti nuo gyvenimo, privalome sekti naujausią informaciją ir literatūrą.
Kalbant apie literatūrą, galima pasakyti tai, kad visos knygos savaime yra geros ir priklauso tik nuo skaitytojo, ar jis turi laiko skaityti storesnę, didesnę ir plačiau apžvelgiančią knygą, ar jam pakanka labiau konkretizuotos, apžvelgiančios vieną ar kelias sritis.
Pvz., jei žmogus susiduria su konkrečia problema – yra pakviestas į oficialų pobūvį ir nežino, kokį aprangos kodą pasirinkti, nešti dovaną, ar nenešti, kokius stalo įrankius per vakarienę teisingai naudoti ir t.t., visada galima literatūroje ieškoti atsakymo būtent ta tema.
 

Kultūrų skirtumai


Tęsiant temą apie literatūrą etiketo tema, galima pastebėti, kad kartais Lietuvos leidėjai, nesusimąstę apie visuomenę, jos kultūrą, tradicijas, išleidžia verstinę knygą, kuri mūsų šalyje nėra priimtina ar naudinga. Kartais tokios knygos netgi sukelia daugiau sumaišties nei padeda. Tarkime, Indijos autoriaus surašyti papročiai, elgesio patarimai, tradicijos, etiketo normos yra labai įdomu, tačiau Lietuvoje tokia knyga bus menkas patarėjas. Taigi, ieškant tikrai vertingos informacijos, reikėtų rinktis mums artimesnių kultūrų autorius – tai būtų tokios Europos šalys ir „etiketo madų kūrėjai“, kaip prancūzai, olandai, belgai, danai, vokiečiai. Šių šalių autorių knygos dažniausiai turi daugiausia naudingos informacijos bei patarimų.
Skeptiškai reikėtų vertinti JAV autorių leidinius, kadangi šioje šalyje nėra gilių ir aiškių etiketo tradicijų, tad labai dažnai tokiose knygose pateikiami „nuogirdų kratiniai“, neduodantys konkrečios naudos.
 

Viskas priklauso nuo požiūrio


Vis dėlto, nepaisant įvairių argumentų apie etiketo normų svarbą, labai dažnai atsiranda skeptikų, kurių mėgstamiausia frazė „galiu susikalbėti – man ir užtenka“.
Visiška tiesa, tačiau taip teigdamas žmogus save apriboja ir suformuoja ne itin teigiamą ir rimtą aplinkinių požiūrį į save. Be abejo, žinant kad ir tik du žodžius užtektų gyventi ir susikalbėti, tačiau joks protingas, mąstantis žmogus nesutiktų savęs taip nuvertinti.
Žinoma, kaip ir visur gyvenime, taip ir etikete – niekada nereikia kraštutinumų. Kiekviename sociume galioje savos žaidimo taisyklės ir jų nesilaikydamas žmogus atrodo kvailai, pvz., jaunimo būrelyje laikytis klasikinių etiketo normų nerekomenduojama. Vis dėlto siekti kito kraštutinumo – prisiderinti prie blogo elgesio, nuolaidžiauti aiškioms blogybėms – taip pat negalima. Taigi, jei žmogus gerbia save, – jis ras tą „aukso viduriuką“. Galiausiai, tik atkreipus į aplinkinių dėmesį, parodžius savo gerą pavyzdį, teigiamai paveikta bus ir aplinka.
 

Etiketo patarimai lankant pažįstamus, atsidūrusius ligoninės palatoje.


• Nesikvėpinkite. Įvairūs kvepalai erzina ne tik ligonius, bet ir ligoninėje dirbančius žmones.
• Prieš nešdami maisto produktų pasikalbėkite su slaugytoja. Galbūt pacientui uždraustas koks nors maistas? Taip pat galite tiesiai šviesiai paklausti žmogaus, ko jis norėtų.
• Jei atnešėte maisto, skanėstų, pats jų nevalgykite – juk jie ligoniui!
• Pasisveikindami su ligoniu ranką spauskite švelniai, o ne kratykite. Nesiglėbesčiuokite. Didžioji dalis žmonių nemėgsta būti liečiami susirgę, jau nekalbant apie pooperacinę būklę.
• Jei neužtenka kėdžių – pastovėkite. Nesėskite ant lovos, – juk ligoninėje nesiruošiate užtrukti per ilgai.
• Jei planuojate nešti gėlių – įsitikinkite, kad žmogus joms nėra alergiškas arba kad jos neskleidžia itin stipraus ir erzinančio kvapo. Taip pat galite paimti ir vazą – jų ligoninėse dažniausiai nebūna. Patys pamerkite gėles.
• Kalbėkite garsiai, nešnabždėkite, bet ir nerėkite. Jei matote, kad ligonis jūsų negirdi,– pakelkite balsą. Kartais sergantys žmonės nuo vartojamų tablečių ar skausmo ne itin gerai koncentruoja dėmesį.
• Jei nešate dovaną, gerai apgalvokite, ar ji tiks ligoniui. Juk, pvz., po akių operacijos žmogus negalės skaityti.
• Kalbėkite apie linksmus ir smagius dalykus, o ne blogas naujienas. Nelyginkite ligonio būklės su saviške, net jei ir sirgote ta pačia liga. Taip pat valdykite savo neigiamas emocijas – sergančius žmones jos veikia labiau nei sveikus. Prisiminkite, kad jūsų vizito tikslas – pradžiuginti ligonį.
• Jei seselė ar gydytojas atėjo atlikti kokių nors procedūrų, mandagiai išeikite iš palatos ir grįžkite tik jiems baigus.
• Atėję aplankyti ligonio ir radę jį kartu su giminėmis, trumpai pasisveikinkite, palinkėkite greitai pasveikti ir išeikite. Artimieji dažniausiai nori su ligoniu praleisti laiką be jokių pašalinių.
• Jei ligonis paprašė kartu išeiti į lauką, nepulkite to daryti. Iš pradžių pasakykite tai seselei ir, jei ji duos sutikimą, – galite eiti.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

mPhqfDlyQh
2012-07-26 10:41
TruputÄÆ prikibsiu dÄ—l Åios vitoes: DDT ā€“ pesticidas, kurÄÆ kaip ginklÄ… naudojo Vietnamo kare JAV Vietnamo kare naudojo ne pesticidÄ… (t.y. priemonÄ™ nuo kenkÄ—jų) DDT, o vadinamÄ…jÄÆ , kuris veikia kaip herbicidas ir defoliantas t.y. augalus sunaikinanti ar priverĨianti numesti lapus medžiaga.
AeoUPxNiNl
2011-03-08 12:29
Vyt4LH http://dYos3m0sIia6BQs4UntLx.com

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai